Darbas ir mokymasis namuose daugeliui tapo kasdienybe, tačiau patogi darbo vieta prie kompiuterio vis dar dažnai primena laikiną sprendimą. Ilgainiui tai atsiliepia nugarai, akims ir dėmesiui.
Keli paprasti pakeitimai gali gerokai pagerinti savijautą, net jei dirbate su paprastu nešiojamuoju ant virtuvės stalo. Svarbiausia yra ekrano aukštis, kėdės reguliavimas ir įpročiai, kurie padeda sumažinti nuovargį.
Ekrano aukštis ir atstumas
Dirbant prie stalo, ekrano viršus turėtų būti maždaug akių lygyje arba šiek tiek žemiau. Jei nuolat žiūrite žemyn į nešiojamojo ekraną, kaklas ir pečiai ilgainiui įsitempia, o po kelių valandų jaučiamas diskomfortas.
Paprasčiausias sprendimas yra pakelti nešiojamąjį ant stovo arba kelių knygų, o rašyti su išorine klaviatūra ir pele. Tai nereikalauja didelių investicijų, bet iškart pakeičia laikyseną ir sumažina įtampą.
Klaviatūros ir pelės padėtis
Klaviatūra turėtų būti tokioje padėtyje, kad dilbiai būtų beveik lygiagretūs grindims, o alkūnės sudarytų maždaug stačią kampą. Jei klaviatūra per aukštai, pečiai pakyla ir nuolat įsitempia, jei per žemai, pradedama lenktis į priekį.
Pelei verta skirti tiek pat dėmesio kaip ir klaviatūrai. Ji turėtų būti priartinta, kad nereikėtų smarkiai tiesti rankos į šoną. Jei dažnai naudojate daug judesių reikalaujančias programas, gali būti patogesnė ergonominė pelė arba jutiklis su platesniu atramos plotu riešui.
Kėdė ir stalas
Idealiausia, kai kėdė turi aukščio, atlošo ir porankių reguliavimą. Tačiau net ir su paprasta kėde galima pagerinti padėtį. Jei kojos nesiekia grindų, padeda paprastas pakojis ar net žemas dėžutės tipo pagrindas po kojomis.
Nugara turėtų remtis į kėdės atlošą, o juosmeniui verta suteikti atramą, pavyzdžiui, nedidelę pagalvėlę. Tai padeda išlaikyti natūralų stuburo linkį ir sumažina norą palinkti į priekį virš klaviatūros.
Apšvietimas ir atspindžiai ekrane
Netinkamas apšvietimas skatina prisimerkti ir arti prisitraukti prie ekrano. Geriausia, kai šviesa sklinda iš šono arba virš galvos, o ne tiesiai iš už nugaros į ekraną ar iš priekio į akis.
Jei ekranas stipriai blizga, verta peržiūrėti užuolaidų padėtį ir stalo vietą kambaryje. Net nedidelis stalo pasukimas dažnai išsprendžia didžiausias atspindžių problemas ir leidžia sumažinti ekrano ryškumą.
Dviejų ekranų derinimas namuose
Dirbant su skaičiuoklėmis, tekstais ir nuotolinėmis pamokomis patogu turėti du ekranus. Jei naudojate nešiojamąjį ir papildomą monitorių, verta apsispręsti, kuris taps pagrindiniu. Patogiau, kai dažniausiai naudojamas ekranas stovi tiesiai prieš akis.
Antrasis ekranas gali būti naudojamas el. paštui, pokalbių programoms ar nuorodoms. Svarbu, kad tarp ekranų būtų nedidelis tarpas, o jų viršutinės briaunos būtų panašiame aukštyje, kad kaklui nereikėtų nuolat sukinėtis aukštyn ir žemyn.
Pertraukos ir paprasti pratimai akims bei kūnui
Net ir idealiai sutvarkyta darbo vieta neišgelbės, jei kelias valandas iš eilės sėdėsite nejudėdami. Akims naudinga kas kelias dešimtis minučių kelias sekundes pasižiūrėti į tolį, o kas valandą atsistoti ir bent truputį pajudėti.
Trumpas pasivaikščiojimas po kambarį ar keli paprasti tempimo pratimai kaklui ir pečiams padeda išvengti įtampos kaupimosi. Patogu nustatyti priminimą telefone ar kalendoriuje, kad ilgos darbo sesijos automatiškai būtų skaidomos į atkarpas.
Laidų tvarka ir psichologinė darbo vietos riba
Nuolat painiojantys laidai, adapteriai ir išoriniai diskai ne tik atrodo netvarkingai, bet ir lėtina perėjimą nuo darbo prie poilsio. Keli laidų laikikliai ar paprasti lipnūs tvirtinimai ant stalo krašto padeda juos sutramdyti.
Ypač dirbant iš namų svarbi ir aiški darbo vietos riba. Jei nėra galimybės turėti atskiro kabineto, galima susikurti „laikiną“ darbo zoną, kurią dienos pabaigoje lengva sutvarkyti: sudėti kompiuterį, klaviatūrą ir dokumentus į konkrečią dėžę ar lentyną.
