Britanijoje archeologai aptiko išskirtinai retą radinį – puošnų švininį karstą su maždaug prieš 1 700 metų mirusios jaunos moters palaikais. Tyrėjų teigimu, tokio tipo laidojimas Romos pasaulyje buvo itin brangus, todėl dažniausiai skirtas aukščiausio statuso žmonėms.
Vien švino karstas buvo prabangos ženklas, o šiuo atveju jis dar buvo įdėtas į medinę dėžę, kuri iki mūsų dienų neišliko – rasta tik jos pėdsakų grunte ir geležinių vinių. Karsto dangtis ir korpusas dekoruoti geometriniais raštais bei ornamentais, būdingais vėlyvosios Romos laikotarpio laidojimo menui.
Specialistai pabrėžia, kad ornamentai atliko ne tik estetinę funkciją. Vėlyvosios Romos imperijos laidotuvių tradicijose tokie motyvai siejami su simboline apsauga ir tikėjimu pomirtiniu gyvenimu, o paties karsto gamyba buvo patikima specializuotiems meistrams.
Kape rasti ir kiti aukštą socialinę padėtį patvirtinantys daiktai: puošnios plaukų segės iš gagato, taip pat subtilūs stikliniai indeliai, galėję būti skirti kvapiosioms medžiagoms. Laboratoriniai tyrimai atskleidė importuotų sakų, įskaitant smilkalus, pėdsakus.
Kas žinoma apie moterį?
Archeologų vertinimu, moteriai mirties metu galėjo būti apie 20–30 metų. Kai kurie izotopiniai duomenys leidžia svarstyti, kad ji galėjo būti kilusi iš Kolčesterio apylinkių, nors panašūs laidojimai žinomi ir žmonėms, į Britaniją atvykusiems iš kitų Romos imperijos regionų.
Tyrėjai taip pat nustatė, kad kūnas greičiausiai buvo padengtas gipsu. Tokia praktika galėjo sulėtinti irimo procesą, padėti išlaikyti išvaizdą per atsisveikinimo ceremonijas ir turėti ritualinę prasmę, simboliškai paruošiant mirusiąją kelionei į anapus.
Kapavietės orientacija ir įkapių pobūdis leidžia manyti, kad tai galėjo būti pagoniškas laidojimas, tačiau vėlyvuoju laikotarpiu švininiai karstai buvo naudojami ir skirtingų tikėjimų bendruomenėse. Dėl to radinys svarbus ne tik kaip turto įrodymas, bet ir kaip užuomina apie tuometinę religinę bei kultūrinę įvairovę.
Mokslininkų teigimu, šio radinio vertė slypi dviejuose dalykuose: neįprastai gerai išlikusiame karste ir galimybėje detaliai atkurti visą laidojimo ritualą. Įkapių prabanga, egzotinių medžiagų pėdsakai ir šiuolaikiniai tyrimų metodai padeda tiksliau suprasti, kaip gyveno ir kaip mirtį suvokė vėlyvosios Romos Britanijos žmonės.
