Pasiruošimas atostogoms: pasakė, kaip vienu paspaudimu pasirūpinti energijos sąnaudomis

Paskelbė
5 min. skaitymo
Pagrindinė iliustracija

Išvykstant iš namų daugelis bent kartą yra suabejoję, ar tikrai išjungė orkaitę, ar užrakino duris ir ar nereikalingai nedega šviesos. Šias kasdienes abejones gali sumažinti išvykimo režimas išmaniuose namuose, leidžiantis keliais veiksmais paruošti būstą kelioms valandoms ar visoms atostogoms.

Toks režimas nėra sudėtinga technologija, bet veikiau kelių išmaniųjų įrenginių bendras scenarijus. Supratus pagrindinius principus, jį galima pritaikyti net ir paprastesnėje namų sistemoje, nereikalaujančioje didelių investicijų ir sudėtingo programavimo.

Išvykimo režimas yra iš anksto nustatytas veiksmų rinkinys, kuris įjungiamas išvykstant iš namų. Paprastai jis apima durų užrakinimą, šildymo ar vėsinimo sumažinimą, nereikalingų šviestuvų ir kištukinių lizdų išjungimą bei apsaugos sistemos suaktyvinimą.

Pagrindinis tokio režimo tikslas yra ne tik patogumas. Jis padeda sumažinti energijos sąnaudas ir sumažinti riziką, kad liks įjungti prietaisai, galintys kelti pavojų ar be reikalo eikvoti elektrą. Be to, tvarkingai sukonfigūruotas režimas gali padėti imituoti namuose esantį žmogų ir taip atbaidyti galimus įsilaužėlius.

Kokie įrenginiai dažniausiai dalyvauja išvykimo režime?

Net ir paprastesni išmanieji namai leidžia sukurti funkcionalų išvykimo režimą. Tam dažniausiai prireikia kelių pagrindinių įrenginių, kuriuos daugelis gyventojų jau turi arba gali įsigyti palaipsniui.

Dažniausiai šiame režime dalyvauja išmanusis termostatas arba šildymo valdiklis, apsaugos sistema ar bent jau judesio ir durų atidarymo jutikliai, išmanios lemputės ar šviestuvai, išmanios rozetės bei išmanioji durų spyna. Ne visi šie įrenginiai yra būtini, bet kuo jų daugiau tarpusavyje suderinami, tuo efektyvesnis tampa režimas.

Kaip praktiškai sukurti išvykimo režimą?

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: ashkanis / Unsplash.

Pirmas žingsnis yra išgryninti, kas jūsų buityje svarbiausia išvykimo metu. Vieniems prioritetas yra saugumas ir durų kontrolė, kitiems elektros taupymas ar šildymo valdymas. Nuo šių prioritetų priklausys, kokius veiksmus verta įtraukti į scenarijų.

Tuomet reikia patikrinti, kokias galimybes siūlo jūsų naudojama sistema ar aplikacija. Dauguma populiarių ekosistemų leidžia sukurti scenarijus, kai vienu mygtuku programėlėje, balsu arba pasitelkus geografinę vietą suaktyvinamas nustatytas veiksmų rinkinys. Pradedantiesiems paprasčiausia pradėti nuo rankinio mygtuko programėlėje ir tik vėliau pridėti automatinį įjungimą pagal telefonų buvimo vietą.

Tipiniai veiksmai: nuo šildymo iki aklinos tamsos

Vienas dažniausių sprendimų yra sumažinti patalpų temperatūrą iki ekonomiško lygio, jei išvykstama ilgesniam laikui. Šildymas ar vėsinimas tuomet palaiko minimalią, bet saugią temperatūrą, o grįžimo laikui galima suplanuoti ankstesnį grįžimą į įprastą režimą.

Kitas svarbus elementas yra apšvietimas. Išvykimo režimas gali išjungti nereikalingas šviesas, bet kartu suplanuoti kelių lemputių įsijungimą vakarais atsitiktiniais intervalais. Taip sukuriamas įspūdis, kad namuose kažkas yra, ir sumažėja rizika, jog būstas atrodys apleistas.

Saugumas: ką galima padaryti be sudėtingų sistemų

Net ir neturint sudėtingos apsaugos sistemos, galima pagerinti saugumą keliais paprastais įrenginiais. Durų ir langų jutikliai gali fiksuoti atidarymus, o judesio jutikliai koridoriuose ar garaže gali įspėti apie judėjimą, kai namuose neturėtų nieko būti.

Išvykimo režime verta nustatyti, kad visi šie jutikliai siųstų pranešimus į telefoną. Papildomai galima susieti lauko šviestuvus, kad jie įsijungtų užfiksavus judesį, o išmanusis vaizdo skambutis leistų iš karto patikrinti, ar įėjimo zonoje nėra pašalinių.

Valdymas telefonu ir balsu

Teminė iliustracija
Teminė iliustracija. Nuotrauka: Max Vakhtbovych / Pexels.

Daugeliui patogiausia išvykimo režimą įjungti telefone esančiu mygtuku. Taip išvykstant galima greitai peržvelgti, ar įrenginiai iš tiesų perėjo į nustatytą būseną, ir prireikus kažką pakoreguoti. Tai ypač naudinga, kai namus palieka keli šeimos nariai skirtingu metu.

Vietos nustatymo pagal telefonus funkcija gali automatiškai įjungti išvykimo režimą, kai paskutinis šeimos narys nutolsta nuo namų. Tai patogu, bet svarbu įvertinti, ar visi šeimos nariai noriai dalinsis vietos duomenimis ir ar telefonai pakankamai patikimai fiksuoja buvimo vietą. Jei kyla abejonių, galima derinti automatiką su rankiniu patvirtinimu.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Viena dažniausių klaidų yra per didelis pasitikėjimas vienu scenarijumi. Pavyzdžiui, jei visiškai išjungiamos visos rozetės, gali netikėtai sustoti šaldytuvas ar kitas kritinis prietaisas. Todėl svarbu tiksliai pasirinkti, kuriuos įrenginius leidžiama išjungti, o kuriuos būtina palikti veikti.

Kita klaida yra per sudėtingas scenarijus, kurio niekas realiai nenaudoja. Jei režimas reikalauja daug papildomų žingsnių ar dažnai sukelia klaidingus pavojaus signalus, gyventojai ima jo vengti. Geriausia pradėti nuo kelių aiškių veiksmų ir palaipsniui juos plėsti, atsižvelgiant į tai, kas išties naudinga kasdienybėje.

Jei išvykimo režimas apima daugybę prietaisų, skirtingas ekosistemas ir sudėtingesnius scenarijus, gali būti naudinga pasikonsultuoti su išmaniųjų namų specialistu. Ypač kai norima integruoti šildymo valdymą, apsaugos sistemas ir apšvietimą į vieną nuosekliai veikiančią visumą.

Bet kokius darbus, susijusius su elektros instaliacija ar laidinių sistemų montavimu, reikėtų patikėti kvalifikuotam elektrikui. Taip išvengsite ne tik saugumo rizikų, bet ir situacijų, kai neteisingai prijungti įrenginiai kelia trikdžius visai namų sistemai.

Dalintis šiuo straipsniu
Rašau apie internetą, išmaniuosius namus ir skaitmeninius sprendimus, kurie padeda gyventi patogiau bei saugiau. Man svarbu technologijas paaiškinti paprastai – be sudėtingų terminų, bet su aiškia nauda skaitytojui.
Komentarų: 0

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *