Pastaruoju metu daugeliui atrodė, kad išmaniųjų telefonų kainos pasiekė lubas. Tačiau technologijų rinkoje vykstantys pokyčiai rodo, jog tai dar ne pabaiga. Šiandien brangsta ne tik telefonai, bet ir kompiuteriai, žaidimų konsolės ir net išmanieji buities prietaisai.
Viso to priežastis – ne tik bendra infliacija, bet ir auganti paklausa atminčiai bei lustams, kuriuos vis aktyviau naudoja įvairūs dirbtinio intelekto sprendimai. Niekam ne paslaptis, jog operatyvioji (RAM) atmintis šiandien reikalinga praktiškai kiekvienam įrenginiui, nuo kompiuterių ir žaidimų konsolių iki telefonų ir išmaniųjų televizorių.
Pastaraisiais metais jos paklausa šoktelėjo dėl kelių priežasčių. Pirma, didžiosios technologijų bendrovės aktyviai diegia dirbtinį intelektą, kuriam reikalingi milžiniški duomenų kiekiai ir greita atmintis.
Antra, rinkoje vis dažniau kalbama apie tariamai dirbtinai ribojamą pasiūlą. Teigiama, kad dalis gamintojų esą turi galimybių pagaminti daugiau operatyviosios atminties modulių, tačiau to nedaro, taip palaikydami aukštas kainas.
Viso to rezultatas paprastas – RAM atmintis tapo kur kas brangesnė. Tai tiesiogiai atsiliepia kiekvienam naujam įrenginiui, nuo žaidimų kompiuterių iki vidutinės klasės telefonų.
Sparčiai augančios kainos
Vienas aiškiausių padarinių – gamintojai pradeda taupyti ties pačiu naudotojui labiausiai jaučiamu komponentu. Pavyzdžiui, sklando prognozės, kad naujos kartos „Google Pixel“ išmanieji telefonai gali būti pristatyti su 2–4 gigabaitais mažiau operatyviosios atminties nei ankstesni modeliai.
Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nelogiška, ypač žinant, jog „Google“ agresyviai stumia DI funkcijas į savo naujausius įrenginius. Tačiau logika paprasta. Taip bandoma išlaikyti bent jau panašią galutinę įrenginio kainą.
Vis dėlto dalis analitikų neatmeta scenarijaus, kad net sumažinus RAM, kainos vis tiek gali kilti 50–100 JAV dolerių. Tai žymi nemalonią tendenciją – ilgus metus matėme lėtą, bet nuoseklų techninių parametrų gerėjimą. Dabar rizikuojame nuslysti atgal ir gauti silpnesnės komplektacijos įrenginius už didesnę kainą.
Brangsta ne tik išmanieji telefonai
Operatyviosios (RAM) atminties modulių ir lustų kainų šuolio poveikis juntamas visame technologijų sektoriuje. Pastaraisiais metais išaugo žaidimų konsolių kainos, kilstelėti ir nešiojamųjų žaidimų kompiuterių, tokių kaip „Steam Deck“, įkainiai.
Savo ruožtu „Apple“ pristatydama naujesnius „Mac“ ir „iPhone“ modelius kelis kartus pakėlė kainas, dalį to pateisindama neišvengiamai augančiomis komponentų išlaidomis. Kai kuriais atvejais naujų konfigūracijų kaina pakilo net šimtais dolerių.
Šiandien jau akivaizdu, kad tai yra ne vienos įmonės politika, o visos rinkos realybė. Tiekimo grandinių sutrikimai, augančios gamybos kaštai ir didžiulė AI infrastruktūros paklausa brangina visus komponentus
Trumpuoju laikotarpiu eilinis pirkėjas mažai ką gali pakeisti. Tačiau vienas realus būdas apsiginti nuo kainų šuolių – atsigręžti į naudotus ar atnaujintus įrenginius. Pastaruoju metu milijonai žmonių jau pereina prie tokio pirkimo modelio.
Naudoti išmanieji telefonai ir kompiuteriai leidžia gauti daugiau galios ir funkcijų už žemesnę kainą, ypač jei renkamasi praeitos ar dar senesnės kartos flagmanus. Dalis pirkėjų baiminasi naudotų įrenginių dėl garantijos trūkumo ar galimų defektų.
Vis dėlto didesnės platformos, tokios kaip „eBay“, dažnai siūlo pirkėjo apsaugą ir grąžinimo galimybes, todėl rizika realiai mažesnė nei atrodo.
Kokie naudoti telefonai šiandien turi geriausią vertę?
Žvelgiant į naudotų išmaniųjų telefonų rinką, čia išsiskiria keli gamintojų modeliai, kurie vartotojui gali pasiūlyti itin gerą kainos ir galimybių santykį.
„Google Pixel“ serija dažnai sparčiai pinga išleidus naują modelį, tačiau išlieka patraukli dėl ilgo programinės įrangos palaikymo, greitų atnaujinimų ir labai gerų kamerų. Tai vieni geriausių pasirinkimų tiems, kurie nori švarios „Android“ versijos ir DI funkcijų, bet nenori mokėti už naujausią modelį.
„Samsung Galaxy S Ultra“ flagmanai taip pat labai nuvertėja po metų ar dvejų, nors išlieka galingi ir funkcionalūs. Antrinėje rinkoje jie neretai kainuoja perpus pigiau nei starto dieną, bet vis dar siūlo aukščiausios klasės ekraną, kamerą ir našumą.
„OnePlus“ įrenginiai patrauklūs dėl didelių baterijų, didelės RAM ir vidinės atminties. Net po kelerių metų jie išlieka greiti ir reaguojantys, nors programinės įrangos palaikymas trumpesnis nei „Google“ ar „Samsung“.
Europos rinkoje vis labiau matomas „Honor Magic“ serijos telefonų nuvertėjimas. Jie greitai pinga, bet gali pasiūlyti stiprią įrangą ir vis gerėjantį programinį palaikymą.
Naudoti ilgiau ir vengti naujovių?
Didesnės kainos turi ir vieną netiesioginį pliusą – vartotojai ima rečiau atnaujinti telefonus ir kompiuterius. Tai reiškia mažiau impulsyvių pirkinių, mažiau elektronikos atliekų ir daugiau laiko išnaudoti jau turimo įrenginio galimybes.
Vis dėlto kartu auga rizika, kad žmonės pasiduos agresyviems lizingo ir išperkamosios nuomos pasiūlymams, taip ilgam įsipareigodami dėl brangių telefonų. Tokiu atveju reali įrenginio kaina tampa dar didesnė.
Ekspertai pataria prieš kiekvieną pirkimą kritiškai įvertinti, ar tikrai reikia būtent naujausio modelio, ir apsvarstyti naudoto ar atnaujinto įrenginio variantą. O dar geriau jei dabartinis jūsų išmanusis telefonas vis dar veikia pakankamai gerai, tiesiog jį pasilikti ir palaukti, kol situacija rinkoje bent iš dalies stabilizuosis.
