„Adobe“ ilgus metus buvo laikoma patikimu kūrybinių industrijų standartu – programos veikė stabiliai, o vartotojai jas įsigydavo visam laikui. Per dešimtmetį ši vizija virto priešingu vaizdu: viską pakeitė privalomos prenumeratos, sudėtingas paslaugų atsisakymas ir agresyvus dirbtinio intelekto diegimas.
Paradoksas tas, kad finansiškai bendrovei sekasi puikiai: pernai „Adobe“ pajamos pasiekė apie 23,8 mlrd. eurų, tačiau akcijų kaina nuo 2021 metų piko yra kritusi maždaug 65 proc.
Iki 2013 metų „Adobe“ laikėsi paprastos taisyklės – nusipirkai programą ir ji tavo. Pilnas „Creative Suite“ rinkinys kainavo keliolika tūkstančių eurų, bet buvo naudojamas metų metus, atnaujinimai buvo pasirenkami.
Įvedus „Creative Cloud“, viskas virto mėnesine nuoma. Pilnas paketas šiandien gali kainuoti apie 70 eurų per mėnesį, tai yra daugiau kaip 840 eurų per metus. Per 10–15 metų naudojimo suma išauga iki dešimčių tūkstančių eurų, o nustojus mokėti netenkama ir darbo įrankių, ir prieigos prie projektų.
Tamsieji dizaino sprendimai ir baudos
Didžiausią pyktį sukėlė ne tik kainos, bet ir tai, kaip „Adobe“ tvarkėsi su prenumeratų atsisakymu. Daugelis vartotojų rinkosi iš anksto pažymėtą planą „Annual Paid Monthly“, manydami, kad tai įprasta mėnesinė prenumerata, nors iš tikrųjų sudarydavo metų sutartį.
Nutraukus ją anksčiau, būdavo taikomas nutraukimo mokestis – iki pusės likusios sumos. Informacija apie šias baudas buvo paslėpta smulkiu šriftu ir už ikonų, o pats atsisakymo procesas, anot reguliuotojų, buvo sąmoningai apsunkintas.
2024 metais Teisingumo departamentas ir Federalinė prekybos komisija JAV apkaltino „Adobe“ vartotojų klaidinimu ir taikomais „tamsiaisiais“ naudotojo sąsajos sprendimais. Bendrovė sutiko sumokėti apie 150 mln. eurų kompensacijų ir baudų, nors kaltę neigė.
Dirbtinis intelektas ir pasitikėjimo krizė
Pastaraisiais metais „Adobe“ itin agresyviai integruoja dirbtinį intelektą – „Firefly“ įrankius. Kartu pakeltos kainos, sumažinti pigių planų DI kreditai, o dalis kūrėjų tai pavadino „DI mokesčiu“ už funkcijas, kurių jie neprašė.
Situaciją paaštrino ir paslaugų sąlygų atnaujinimas, suteikęs „Adobe“ teisę automatiškai analizuoti vartotojų turinį. Po milžiniškos kritikos bangos bendrovė žadėjo nebetreniruoti DI su asmeniniais darbais, tačiau pasitikėjimas jau buvo sutrūkęs.
Nauji žaidėjai ir prenumeratų nuovargis
Kol „Adobe“ brangino savo ekosistemą, rinkoje sustiprėjo konkurentai. „Figma“ tapo svarbia dizaino platforma, „Canva“ įsigijo „Affinity“ ir pasiūlė galingas vienkartines licencijas, o „Blackmagic“ programa „DaVinci Resolve“ tapo rimtu iššūkiu „Premiere“ vaizdo montavimui.
Reguliuotojai Jungtinėse Valstijose, Jungtinėje Karalystėje ir Europos Sąjungoje blokavo „Adobe“ bandymą už 20 mlrd. eurų įsigyti „Figma“, todėl sandoris žlugo, o konkurencija dar labiau sustiprėjo.
Visa tai vyksta platesniame reiškinyje, kai vis daugiau dalykų – nuo muzikos iki automobilių programinės įrangos – nebeperkame, o nuomojamės. Ekonomistai tai vadina rentininku kapitalizmu: už teisę naudotis skaitmeniniu „žemės sklypu“ mokame nuolat, o pasitraukti darosi vis sunkiau.
„Adobe“ istorija tampa perspėjimu kitoms bendrovėms. Kol nėra realios alternatyvos, klientą galima spausti, bet atsiradus naujiems žaidėjams ir paspartėjus dirbtinio intelekto įrankių plėtrai, net ilgamečiai monopoliai gali pradėti byrėti greičiau, nei rodo jų pelno eilutės.
