Puslaidininkių pramonė šiandien yra globalios ekonomikos širdis. Kasmet išsiunčiama apie 1 trilijoną puslaidininkinių įrenginių, taigi po šimtą kiekvienam planetos gyventojui. Be jų nesuveiktų išmanieji telefonai, serveriai, automobiliai ar net kavos aparatai.
Sparti dirbtinio intelekto plėtra šią širdį verčia plakti vis greičiau, o kartu atskleidžia pavojingus tiekimo grandinės silpnumus.
Europos vertingiausia technologijų bendrovė „ASML“ Nyderlanduose kuria litografijos įrangą, be kurios neįmanoma pagaminti pažangiausių mikroschemų. Šios sistemos lazerio šviesą, lęšius ir veidrodžius naudoja nanometrų mastelio raštams perkelti ant silicio plokštelių.
Naujausios ekstremalios ultravioletinės (EUV) litografijos mašinos kainuoja apie 400 milijonų eurų, yra dvigubo aukštuminio autobuso dydžio ir sveria tiek, kiek mėlynasis banginis. Visos pasaulio pažangiausios gamyklos yra nuo jų priklausomos, o lygiaverčio konkurento kol kas nėra.
DI bumas keičia paklausą
Tokios bendrovės kaip „AMD“ projektuoja mikroschemų rinkinius, kurie maitina superkompiuterius, duomenų centrus ir žaidimų konsoles.
Viename silicio diske gali tilpti šimtai ar net tūkstančiai atskirų lustų, o DI optimizuoti sprendimai naudoja krūvas sujungtų lustelių bei sluoksninių atminties modulių.
Pažangūs DI procesoriai jau sudaro daugiau nei ketvirtadalį visų parduodamų mikroschemų, o iki 2029 metų jų dalis gali viršyti 50 proc. Tai reiškia, kad paklausą vis mažiau lemia naujo telefono modelio pristatymas ir vis labiau – milžiniškų duomenų centrų statybos.
Taivano rizika ir milžiniškos investicijos
Pagrindinis silpnoji grandis – Taivanas. „TSMC“ čia pagamina daugiau kaip 90 proc. pažangiausių lustų, naudodama gigafabus – milžiniškus itin automatizuotus kompleksus. Žemės drebėjimai, pandemijos ar politinė įtampa tarp Kinijos ir Taivano bet kada galėtų paralyžiuoti modernią ekonomiką.
Jungtinės Valstijos ir Kinija į tai reaguoja milžiniškomis subsidijomis. JAV 2022 metais priimtas „Chips Act“ numato 52 milijardus eurų vertės paramą gamybai šalyje, o „TSMC“ Arizonoje planuoja investuoti apie 165 milijardus eurų.
Kinija, savo ruožtu, steigia nacionalinius fondus, kurių suma viršija 100 milijardų eurų, ir sparčiai plėtoja vietinę lustų gamybą.
Nuo skaičiuotuvų iki milijardų lustų
Jungtinėse Valstijose esanti „Texas Instruments“, daugeliui pažįstama iš skaičiuotuvų, yra viena svarbiausių vadinamųjų analoginių mikroschemų gamintojų. Jos valdo temperatūrą, maitinimą ir kitus „nematomus“ procesus beveik visuose elektronikos įrenginiuose.
Bendrovė investuoja apie 60 milijardų eurų į naujus gamybos objektus, pereina nuo 200 iki 300 milimetrų plokštelių ir taip vienu kartu gauna 2,3 karto daugiau mikroschemų.
Teksaso Šermano mieste statomas daugiau kaip 5,5 milijono kvadratinių pėdų kompleksas leis kasdien išleisti šimtus milijonų lustų.
Puslaidininkių pramonė iš „nematomo“ komponentų tiekėjo virto strategine infrastruktūra, lemiančia gynybos, transporto, komunikacijų ir, žinoma, dirbtinio intelekto ateitį. Šalys ir bendrovės, kurios sugebės patikimai užtikrinti gamybą, turės lemiamą pranašumą kitų dešimtmečių ekonomikoje.
