„OpenAI“ dažnai pristatoma kaip įmonė, iš esmės pakeitusi tai, kaip pasaulis naudoja dirbtinį intelektą. Tačiau už įspūdingų skaičių ir sėkmės istorijų slypi daug sudėtingesnė realybė – brangiai kainuojančios technologijos, lėtėjantys pasiekimai ir vis aštresnė konkurencija.
Vos per kelis mėnesius nuo pasirodymo „ChatGPT“ sutraukė daugiau kaip 100 milijonų naudotojų ir tapo sparčiausiai augusia vartotojų programėle istorijoje. Tai leido „OpenAI“ akimirksniu iššauti į dirbtinio intelekto rinkos viršūnę.
Tačiau augimas pareikalavo milžiniškų investicijų. Analitikų vertinimu, įmonės veiklos kaštai per kelerius metus išaugo daugiau kaip 70 proc., o palaikyti didžiulius modelius ir duomenų centrus kainuoja iki kelių milijonų eurų per dieną. Pajamos, nepaisant spartaus augimo, vis dar nepadengia šių išlaidų.
Dėl to „OpenAI“ remiasi išoriniais investuotojais. Skelbiama, kad įmonė siekia pritraukti dar kelių dešimčių milijardų eurų finansavimą, o teigiama, jog teigiamą pinigų srautą tikisi pasiekti tik artėjant dešimtmečio pabaigai.
Reklamos ir naudotojų nepasitenkinimas
Spaudžiama milžiniškų sąnaudų, bendrovė pradėjo diegti reklamą savo produktuose. Reklamos numatytos nemokamiems „ChatGPT“ naudotojams ir pigesnių planų prenumeratoriams, o tai teoriškai galėtų padidinti pajamas maždaug penktadaliu.
Vis dėlto apklausos rodo, kad apie 60 proc. vartotojų renkasi paslaugas be reklamos. Tai kelia riziką, kad naudotojai sumažins naudojimosi laiką arba rinksis alternatyvias platformas, ypač jei reklamos taps agresyvios ar trikdys darbą.
Silpstantis inovacijų efektas
Kita problema – blėstanti vadinamoji „wow“ inovacijų fazė. Pirmosios kartos modeliai atnešė dramatiškus kokybės šuolius, tačiau dabar, nepaisant daug kartų išaugusių investicijų, reali pažanga dažnai vertinama tik apie 10–15 proc. palyginti su ankstesnėmis versijomis.
Naudotojams tokie pagerėjimai tampa vis mažiau pastebimi. Vidutinis laikas, kurį žmonės praleidžia su „ChatGPT“, pradėjo mažėti, o tai rodo, kad pradinis susidomėjimo bumas blėsta.
Konkurentai ir vidinė įtampa
Tuo pačiu metu rinkoje ryškiai sustiprėjo konkurencija. „Google“ vystomas „Gemini“ integruotas į „Search“, „Docs“, „Gmail“ ir kitas plačiai naudojamas paslaugas, todėl milijardai naudotojų dirbtinį intelektą gauna tarsi savaime, be atskiro prisijungimo prie atskiros platformos.
Prie spaudimo prisideda ir tai, kad dalis „OpenAI“ bendraįkūrėjų bei aukščiausio lygio vadovų per pastaruosius metus paliko įmonę ir prisijungė prie konkurentų, pavyzdžiui, „Anthropic“. Tokia kaita kelia klausimų dėl ilgalaikės strategijos ir vidaus kultūros.
Ekspertai sutaria, kad „OpenAI“ nėra ant žlugimo slenksčio, tačiau turi išspręsti esminę dilemą: kaip išlaikyti spartų dirbtinio intelekto vystymą, kartu sukuriant tvarų verslo modelį ir neprarandant naudotojų pasitikėjimo.
