Ekrano užrakto pasirinkimas dažnai atrodo smulkmena, kurią sutvarkome per kelias minutes pirmą kartą įjungę įrenginį. Vis dėlto būtent ši apsauga lemia, kiek lengvai jūsų asmeniniai duomenys, nuotraukos, banko programėlės ir socialiniai profiliai gali patekti į pašalinių rankas.
Saugumo lygį nulemia ne tik slaptažodžio sudėtingumas, bet ir tai, ar pasirenkate PIN, rašto kombinaciją, ar biometrinį atpažinimą. Pravartu žinoti pagrindinius kiekvieno metodo privalumus ir trūkumus, kad apsauga būtų ne tik patikima, bet ir kasdien patogi.
PIN kodas
PIN kodas yra vienas populiariausių būdų apsaugoti ekraną, nes jį greitai įvedame viena ranka. Tačiau saugumo lygis tiesiogiai priklauso nuo kodo ilgio ir sudėtingumo.
Kuo mažiau skaitmenų, tuo lengviau atspėti ar per trumpą laiką išbandyti visas kombinacijas.
Praktikoje verta rinktis bent šešių skaitmenų PIN kodą, vengti gimimo datų, metų ir pasikartojančių skaičių, pavyzdžiui, 111111 ar 123456. Geras įprotis yra turėti atskirą PIN kodą ekrano užraktui ir kitokius kodus banko kortelėms ar kitoms paslaugoms.
Slaptažodžiai ir rašto kombinacijos
Raidinis arba raidžių ir skaičių derinys gali būti gerokai saugesnis nei vien skaičiai, ypač jei slaptažodis pakankamai ilgas. Tačiau tokį kodą kasdien įvedinėti nėra patogu, todėl žmonės dažnai pasirenka trumpą, lengvai atspėjamą variantą, kuris praranda didelę dalį saugumo privalumų.
Rašto kombinacija atrodo greita ir patogi, bet jos silpnoji vieta yra ekrane liekantys pirštų pėdsakai. Jei dažnai braukiate ta pačia kryptimi, subtili linija nuo pirštų gali parodyti bendrą formą tam, kas įgudęs stebėti.
Norint padidinti saugumą, patartina rinktis sudėtingesnį piešinį, kertant daugiau taškų.
Biometrinis atpažinimas
Veido, piršto antspaudo ar akių rainelės atpažinimas smarkiai palengvina kasdienį naudojimą, nes nebereikia nuolat rinkti kodo. Tačiau biometrika dažniausiai veikia kaip patogumo, o ne vienintelė saugumo priemonė, nes dauguma įrenginių vis tiek reikalauja PIN ar slaptažodžio atsarginiais atvejais.
Pavyzdžiui, veido atpažinimas gali sutrikti prastesnėmis apšvietimo sąlygomis, su akiniais nuo saulės ar kauke.
Piršto antspaudo skaitytuvas kartais nenuskaito piršto, jei jis drėgnas, suteptas kremu ar braukiamas ne tuo kampu. Dėl to svarbu susikurti ir tvirtą atsarginį kodą, o ne tenkintis paprasčiausia kombinacija.
Kelių apsaugos būdų derinimas
Optimalus variantas daugeliu atvejų yra derinti biometrinį atpažinimą kasdieniam atrakinimui ir saugesnį PIN ar slaptažodį kaip pagrindinę apsaugą.
Tokiu atveju prireikus perjungti atrakinimo būdą (pavyzdžiui, pasikeitus išvaizdai, susižeidus pirštą) neteks sukti galvos dėl prasto laikino kodo.
Daugelis sistemų leidžia nustatyti, kada biometrika nenaudojama, pavyzdžiui, po įrenginio perkrovimo, nešiojant jį tam tikroje vietoje ar naudojant konkrečias programėles. Tai suteikia papildomą saugumo lygį atvejais, kai tikėtina didesnė rizika.
Be pagrindinio atrakinimo būdo, naudinga peržiūrėti, kiek informacijos matoma pranešimuose užrakintame ekrane. Jei ten rodomi pilni žinučių tekstai, el. pašto antraštės ar vienkartiniai prisijungimo kodai, ekrano užraktas praranda dalį prasmės, nes jautri informacija tampa matoma net neatrakinus.
Rekomenduojama nustatyti, kad užrakintame ekrane būtų matoma tik programėlės piktograma ir galbūt siuntėjo vardas, o turinys paslėptas iki atrakinimo. Taip pat verta sukonfigūruoti automatinio užsirakinimo laiką: per ilgas tarpas atidaro galimybes pašaliniams, per trumpas ima erzinti kasdien.
Net ir geriausias ekrano užraktas praranda dalį veiksmingumo, jei operacinė sistema negauna saugumo atnaujinimų. Šie pataisymai dažnai užlopina spragas, kurios teoriškai leistų apeiti atrakinimo mechanizmą ar pasinaudoti klaidomis sistemos viduje.
Galiausiai verta prisiminti, kad nė viena apsaugos priemonė nėra tobula. Saugus elgesys, atsargumas dalijantis slaptažodžiais, budrumas reaguojant į įtartinas žinutes ir nuorodas išlieka tokie pat svarbūs kaip ir pasirinktasis ekrano užrakto tipas.
