Naują ar naudotą kompiuterį dažnas vertina pagal procesoriaus pavadinimą ir atminties kiekį, tačiau reali sparta priklauso nuo visos sistemos derinio. Formalios specifikacijos ne visada parodo, kaip įrenginys veiks jūsų kasdieniams darbams.
Prieš priimdami sprendimą, ar verta pirkti, remontuoti ar atnaujinti įrangą, naudinga atlikti kelis paprastus, bet informatyvius testus. Tam nereikia gilaus techninio pasirengimo ar rizikingų bandymų, daug ką galima padaryti nemokamomis programomis ir įprastais darbais.
Kasdienio naudojimo testai: pradėkite nuo to, ką darote dažniausiai
Prieš instaliuodami bet kokias testavimo programas, įvertinkite, kaip kompiuteris susitvarko su jūsų kasdienėmis užduotimis. Tai padeda suprasti, ar išvis reikia sudėtingesnių matavimų.
Sąmoningai atkurkite įprastą dienos scenarijų: naršykite internete su keliomis naršyklės kortelėmis, paleiskite biuro programą, muzikos grotuvą, galbūt vaizdo pokalbį. Stebėkite, ar dažnai pasirodo užstrigimai, ar veiksmai atliekami su pastebima delsą.
Operacinės sistemos paleidimo ir reakcijos laikas
Vienas paprasčiausių rodiklių yra įsikrovimo trukmė. Išjunkite kompiuterį, kelias sekundes palaukite ir tada įjunkite iš naujo. Nuo įjungimo mygtuko paspaudimo iki momento, kai sistema tampa pilnai naudojama (visiškai užsikrovęs darbalaukis ir pabaigę veikti foniniai procesai), turėtų praeiti tik kelios dešimtys sekundžių, jei naudojamas SSD kaupiklis.
Atkreipkite dėmesį ne tik į laiką, bet ir į tai, kas vyksta: ar garsiai dirba aušintuvai, ar ventiliatoriai be pertraukos sukasi maksimaliais sūkiais, ar iškart pasijaučia vėlavimas atidarant pirmą programą. Ilgas įsikrovimas ir garsus triukšmas dažnai rodo, kad sistema apkrauta arba yra aušinimo ir saugojimo našumo problemų.
Naršyklės ir biuro programų testai
Daugumai naudotojų tai yra pagrindinės priemonės, todėl verta skirti joms dėmesio. Atidarykite keletą naršyklės kortelių su skirtingais puslapiais: žiniasklaidos portalą, vaizdo įrašą, el. pašto paskyrą. Pabandykite perjunginėti tarp kortelių ir atlikti paieškas.
Jei kiekvienas perjungimas trunka ilgiau nei kelias sekundes, o slinkimas trūkčioja, tai gali reikšti, kad trūksta operatyviosios atminties arba naršyklė stipriai apkrauna procesorių. Biuro programoje pabandykite atidaryti kelių dešimčių puslapių dokumentą ir per jį greitai slinkti bei redaguoti tekstą, stebėkite, ar vaizdas išlieka sklandus.
Paprasti našumo testai be sudėtingų nustatymų
Jei norite objektyvesnių rezultatų, galima pasitelkti populiarias, patikrintas našumo programas. Rinkitės žinomus įrankius, kurių nereikia įtartinose svetainėse, ir visada atsisiųskite iš oficialių kūrėjų puslapių ar patikimų katalogų.
Dauguma tokių programų turi automatinius testus: paspaudžiate vieną mygtuką ir po kelių minučių gaunate bendrą balą bei išskaidytus rezultatus (procesoriui, grafikai, atminčiai, saugojimui). Vertinant svarbiau ne konkretus skaičius, o palyginimas su panašios klasės įrenginiais, todėl naudinga internete pasižiūrėti, kokių reikšmių pasiekia artimi modeliai.
SSD ir HDD greičio patikrinimas
Nors operatyvioji atmintis ir procesorius dažnai sulaukia daugiausia dėmesio, realią spartą ryškiai lemia disko našumas. Lėti HDD kaupikliai ar senesni SSD gali būti siaurasis butelio kaklelis net ir gana galingoje sistemoje.
Naudojant specializuotus disko testavimo įrankius galima pamatuoti skaitymo ir rašymo spartą. Pakanka vieno ar dviejų pilnų testų. Jei rezultatai stipriai atsilieka nuo gamintojo nurodomų ribų arba pastebimos staigios spartos duobės, verta įtarti, kad kaupiklis nusidėvėjęs ar beveik pilnas. Tokiu atveju dažnai padeda perteklinių failų išvalymas arba fizinio disko keitimas.
Operatyviosios atminties (RAM) pakankamumas
Per mažas RAM kiekis dažnai pasireiškia taip: sistema nuolat naudoja beveik visą atmintį, naršyklės kortelės persikrauna, o paleidus kelias programas vienu metu viskas sulėtėja. Tokiu atveju net ir solidus procesorius negali pasirodyti gerai.
Sistemos užduočių tvarkyklėje arba atitinkamame resursų monitoriuje galima pasižiūrėti, kokią atminties dalį užima programos įprasto darbo metu. Jei nuolat matote aukštesnį nei apie tris ketvirtadalius užimtumą net dirbant su paprastomis užduotimis, verta pagalvoti apie RAM praplėtimą, jei tokia galimybė technologiškai numatyta.
Triukšmas, temperatūros ir stabilumas
Našumo testai apkrauna sistemą, todėl tai gera proga įvertinti aušinimą ir stabilumą. Trumpam paleiskite didesnį apkrovos testą ir stebėkite, ar kompiuteris neišsijungia, neužstringa, ar neišmetamos klaidos.
Ventiliatorių triukšmas ir korpuso įkaitimas pasako daug apie aušinimo būklę. Jei temperatūros sparčiai kyla, aušintuvai nuolat dirba maksimaliu režimu arba iš korpuso sklinda karštis, gali būti, kad sistemai reikia dulkių valymo ar termopastos atnaujinimo. Tokius darbus, ypač nešiojamuosiuose įrenginiuose, saugiau patikėti specialistams.
Kada užtenka optimizavimo, o kada metas atnaujinti įrangą
Testavimo rezultatus verta vertinti kompleksiškai. Jei matai, kad disko sparta prasta, bet procesoriaus ir atminties rodikliai dar neblogi, dažnai pakanka pakeisti HDD į SSD ir sutvarkyti programų bei paleidimo sąrašą. Tai palyginti nebrangus būdas suteikti senesniam įrenginiui antrą kvėpavimą.
Jei matomi riboti tiek procesoriaus, tiek RAM, tiek disko rezultatai, o sistemos stabilumas kelia abejonių, investicijos į dalinius atnaujinimus gali būti mažai racionalios. Tokiu atveju verta realiai paskaičiuoti, kiek kainuotų remontas ar atnaujinimas, ir palyginti su naujesnio modelio pirkimo kaina bei gaunamais privalumais.
Praktinė išvada: testuokite tikslingai, ne dėl skaičių
Našumo matavimai naudingi tiek prieš pirkimą, tiek planuojant atnaujinimus ar ieškant stringančios sistemos priežasčių. Svarbiausia juos sieti su realiais poreikiais: jei dirbate tik su naršykle ir dokumentais, nereikia vaikytis žaidimų testų rezultatų, o jei montuojate vaizdo įrašus, vien tik spartaus disko neužteks.
Keli apgalvoti testai, aiškus suvokimas, kokios užduotys jums svarbiausios, ir objektyvus žvilgsnis į rezultatus leidžia priimti labiau pagrįstus sprendimus. Taip lengviau nuspręsite, ar užtenka programinės priežiūros, ar vertėtų kreiptis į specialistą ir planuoti didesnį atnaujinimą.
