Kinijos dirbtinio intelekto industrija per kelerius metus iš „vytinės“ tapo rimčiausia JAV konkurente. Naujos kartos modeliai ir superkompiuteriai, paremti vietiniais lustais, leidžia Pekinui mesti iššūkį tokiems JAV vardams kaip „OpenAI“ ir „Anthropic“ – ir tai daroma gerokai mažesnėmis sąnaudomis.
Ši kryptis atveria naują globalios DI konkurencijos etapą, kuriame lemiamą vaidmenį ima vaidinti ne tik kokybė, bet ir kaina.
Naujausias Pekino pasiekimas yra superkompiuteris „Lionshine“, kuris, anot Kinijos žiniasklaidos, tapo sparčiausiu pasaulyje. Svarbiausia ne tik sparta, bet ir tai, kad sistema surinkta iš vietinių mikroschemų, apeinant JAV eksporto ribojimus.
Taip Kinija pakartoja „Huawei“ istoriją: po 2019 metais paskelbto įtraukimo į JAV juodąjį sąrašą kompanija sukūrė savo lustus, operacinę sistemą ir DI ekosistemą, išlaikydama veiklą daugiau kaip 170 šalių.
Pigesni modeliai vilioja Vakarų įmones
Ryškiausias lūžio taškas – tai, kad Vakarų įmonės pradeda rinktis kinų DI modelius. Pavyzdžiui, kriptovaliutų platforma „Coinbase“ nusprendė atsisakyti brangesnių JAV modelių ir pereiti prie Kinijos „JiPu“ ir „DeepSeek“ atvirų svorių modelių.
CNBC skaičiavimais, ta pati užduotis, kuri anksčiau kainavo apie 4 400 eurų, su „JiPu“ sprendimu atsiėjo maždaug 500 eurų. Įmonė gavo panašią kokybę už devynis kartus mažesnę kainą.
Pasak rinkos analitikų, apie 45 proc. įmonių jau išleidžia daugiau kaip 90 000 eurų per mėnesį DI paslaugoms. Tokiame kontekste pigesni kinų modeliai tampa sunkiai ignoruojama alternatyva.
Verta pastebėti, jog JAV Vyriausybė 2022 metais uždraudė eksportuoti pažangiausius „Nvidia“ DI lustus į Kiniją, apribojo prieigą prie modelių svorių ir įtraukė „Alibaba“ bei „Baidu“ į su kariuomene siejamų įmonių sąrašus.
Tačiau rezultatas paradoksalus: kinų laboratorijos investavo į efektyvesnius, atviresnius ir žymiai pigesnius modelius. „Anthropic“ ir „OpenAI“ planuoja į biržą žengti vertinant įmones šimtais milijardų eurų, remdamosi prielaida, kad pavyks išlaikyti kelis ar keliolika kartų didesnes kainas nei kinų konkurentai.
„Jei dabartinė atvirų modelių plėtros kryptis nesikeis, atsidursime labai pavojingoje situacijoje“, – sakė „Anthropic“ vadovas Darijo Amodei, kreipdamasis į JAV įstatymų leidėjus ir ragindamas labiau kontroliuoti didelius atviruosius modelius.
Kritikai tai vertina kaip bandymą reguliavimu apsaugoti pelningą JAV rinką nuo pigesnės konkurencijos.
Kinijos strategija
Pekinas savo ruožtu renkasi kitą kelią. Bloomberg duomenimis, Kinija paskelbė naują penkerių metų planą, kuriuo siekiama, kad DI pagrindai būtų dėstomi visose mokyklų klasėse – nuo pradinukų iki universitetų.
Kinija jau įsitvirtino kaip viena didžiausių elektromobilių, saulės modulių ir išmaniųjų įrenginių tiekėjų pasaulyje. Dabar siekiama, kad šalies DI modeliai taptų natūraliu pasirinkimu ir užsienio įmonėms.
Prie Kinijos DI platformų jau jungiasi tokios bendrovės kaip „Shopify“, „Airbnb“, „Uber Eats“, taip pat Vokietijos „Siemens“ ir net „Microsoft“, testuojanti „DeepSeek“ sprendimus.
Futuristas Danielis Jeffriesas situaciją apibūdino taip: „Mes einame senuoju Kinijos keliu – ribojame, bijome ir kontroliuojame, o Kinija seka senuoju Amerikos keliu – atvirumu ir verslumu.“
Jei ši tendencija nesikeis, dirbtinio intelekto lenktynėse gali išryškėti naujas lyderis, o JAV technologijų milžinams teks peržiūrėti kainodarą ir strategiją.
