Šiandien besinaudojantys el.paštu susiduria su kur kas didesnėmis grėsmėmis nei bet kada anksčiau. Naujausios kibernetinio saugumo ataskaitos rodo, kad sparčiai plinta vis sudėtingesnės atakos, kuriose pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
Jo pagalba sukčiai kuria itin įtikinamus netikrus laiškus ir svetaines, siekdami apgaule priversti vartotojus spausti nuorodas, atsisiųsti priedus ar net įdiegti kenkėjiškas programas.
Didžiausių el. pašto platformų, tokių kaip „Gmail“, „Outlook“, AOL, „Yahoo“ ir kitų, naudotojai raginami imtis papildomų atsargumo priemonių. Kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky“ duomenimis, kasdien vidutiniškai aptinkama apie 467 tūkst. kenkėjiškų failų, o tai yra 14 proc. daugiau nei anksčiau.
Didžiausias taikinys išlieka „Windows“ operacinės sistemos naudotojai, kurie sudaro net 93 proc. visų aptiktų grėsmių. Tai iš dalies lemia šios platformos populiarumas, tačiau kartu rodo ir aktyvų kenkėjiškų programų kūrėjų dėmesį šiai ekosistemai.
Be to, tam tikrų grėsmių augimas yra ypač ryškus. Trojos arklių tipo programų aptikimas išaugo 33 proc., o bendras „Windows“ kenkėjiškų programų skaičius padidėjo 19 proc., palyginti su ankstesniais metais.
„Šis naujausias antplūdis vyksta sukčiams toliau kuriant naujas kenkėjiškas programas, technikas ir metodus, skirtus naudotojams ir organizacijoms atakuoti“, – pažymėjo „Kaspersky“ atstovas.
„Kaip ir daugumoje naujausių pranešimų, žaidimą keičia dirbtinis intelektas. Vyko masinės sukčiavimo ir kenkėjiškos kampanijos, nukreiptos į socialinės žiniasklaidos naudotojus“, – pridūrė jis.
Ekspertai pabrėžia, kad dirbtinio intelekto įrankiai leidžia ne tik automatizuoti atakas, bet ir padaryti jas gerokai tikroviškesnės, nuo kalbos klaidų beveik neturinčių laiškų iki realistiškai atrodančių svetainių kopijų.
Kaip apsaugoti savo el. pašto dėžutę?
Nepriklausomai nuo to, kokią el. pašto platformą naudojate, saugumo principai išlieka tie patys. Specialistai rekomenduoja laikytis kelių esminių taisyklių:
- Nesisiųsti ir neįdiegti programų iš nepatikimų ar nežinomų šaltinių.
- Nespausti įtartinų nuorodų ar reklamų, ypač jei jos gautos iš nepažįstamų siuntėjų.
- Visada naudoti dviejų veiksnių autentifikavimą (2FA).
- Kurti stiprius, unikalius slaptažodžius ir naudoti slaptažodžių tvarkykles.
- Nuolat atnaujinti operacinę sistemą ir programas.
- Ignoruoti prašymus išjungti saugumo ar antivirusines sistemas.
- Naudoti patikimus kibernetinio saugumo sprendimus.
Ypač didelis pavojus kyla šventiniu laikotarpiu, kai suaktyvėja sukčiai. Skaičiuojama, kad su apsipirkimu susijusių apgavysčių skaičius išauga net 89 proc., o beveik 80 proc. visų nepageidaujamų laiškų gali turėti kenkėjiškų nuorodų ar programų.
Kibernetinės atakos gali turėti rimtų pasekmių, nuo prieigos prie el. pašto praradimo iki svarbių dokumentų ar asmeninių nuotraukų netekimo.
Papildomą riziką kelia ir nenaudojamos paskyros. „Google“ jau anksčiau paskelbė apie politiką, pagal kurią ilgą laiką neaktyvios paskyros gali būti ištrintos. Šiuo metu ši tvarka pradėta aktyviai taikyti.
Neaktyvia laikoma paskyra, kurioje nevykdyta jokia veikla bent dvejus metus. Tokios paskyros gali būti visiškai pašalintos kartu su jose saugomais duomenimis.
Tiesa, ši taisyklė taikoma tik asmeninėms paskyroms – darbo, mokyklų ar organizacijų paskyros paprastai nėra ištrinamos net ir po ilgesnio neveiklumo laikotarpio.
Todėl net ir retai naudojamas paskyras verta periodiškai patikrinti – prisijungti, peržiūrėti turinį ar atlikti bent minimalius veiksmus. Tai gali padėti išvengti nemalonių staigmenų ateityje.
