Dirbtinio intelekto lenktynėse tarp lustų gamintojų kyla naujas etapas. „AMD“ pristatė Helios – pirmą savo racko mastelio sistemą, kuri tiesiogiai konkuruoja su „Nvidia“ kuriamomis didelio našumo DI platformomis, tokiomis kaip Grace Blackwell ir Vera Rubin.
Helios yra milžiniškas, maždaug 7 000 svarų sveriantis ir apie 5 mln. eurų kainuojantis DI „superkompiuteris“ viename racke. Vienoje sistemoje integruojama 72 grafikos procesoriai ir 18 serverinių procesorių, sujungtų specializuotu tinklu bei aušinamų skysčiu.
„AMD“ šansas perrašyti rinkos taisykles
Šiuo metu „Nvidia“ valdo daugiau kaip 95 proc. duomenų centrų grafikos procesorių rinkos. Tačiau Helios atsiranda momentu, kai paklausa milžiniška, o galimybių gauti pakankamai skaičiavimo išteklių trūksta. Tai sukuria nišą alternatyvai.
Helios pagrindas – naujos kartos „Instinct“ MI455 GPU su integruota didelės spartos HBM atmintimi ir „Epyc“ procesoriai, atliekantys bendrojo skaičiavimo ir orkestravimo funkcijas. „AMD“ teigia, kad jos architektūra ypač efektyvi vykdant DI inferenciją ir dirbant su itin dideliais modeliais.
Sistema kuriama kaip atvira: naudojami pramoniniai standartai, o programinės įrangos sluoksnyje siūlomas „Rocm“ paketas, suderinamas su atvirojo kodo ekosistema. Tai tiesioginė priešprieša „Nvidia“ uždarai CUDA aplinkai.
Pirmieji klientai ir gamybos iššūkiai
Helios jau pasirinko „Microsoft“, „Meta“, „OpenAI“, „Oracle“ ir Indijos milžinė TCS. „Meta“ planuoja iki 6 gigavatų „AMD“ GPU pajėgumą, iš jų apie 1 gigavatą – Helios rackuose. Tokie ankstyvi įsipareigojimai suteikia „AMD“ svarbų startinį pagreitį.
Kartu tai ir didžiulis rizikos projektas. „Pirmoji karta visuomet kelia papildomą riziką, todėl itin svarbūs patikimumas ir žemas gedimų lygis“, – pripažįsta analitikai. Vis dėlto „AMD“ pabrėžia pastarųjų metų reputaciją – „Epyc“ procesorių kelias ir iš anksto viešintos kelių kartų veiklos gairės buvo įgyvendintos tiksliai.
Kad Helios apskritai atsirastų, prireikė agresyvių investicijų. „AMD“ įsigijo serverių gamintoją ZT Systems ir kelias programinės įrangos bendroves, plėtojančias DI įrankius. Taip pat skirta apie 10 mlrd. eurų pažangiam lustų korpusavimui Taivane, nes „Nvidia“ yra rezervavusi daugumą TSMC moderniausių pajėgumų.
Energija, kaina ir ateities kryptis
Vienas Helios rackas suvartoja apie 225 000–245 000 vatų galios ir reikalauja didžiulių skysčio aušinimo pajėgumų. „AMD“ pabrėžia, kad tikslas – ne mažiausia racko kaina, o geriausias bendras nuosavybės kaštų ir kainos už apdorotą žodį santykis.
Ekspertai pastebi, kad rinka jau pereina nuo „maksimalaus žetonų skaičiaus“ lenktynių prie praktinio DI panaudojimo ir kaštų mažinimo. Jei Helios iš tiesų pasiūlys didesnį našumą, daugiau atminties ir geresnį kainos už žodį rodiklį, „AMD“ gali iškovoti 20–25 proc. rinkos dalį ir uždirbti šimtus milijardų eurų per kelerius metus.
„Svarbiausias rodiklis – realus diegimas. Būtent pagal tai turėtumėte mus vertinti“, – sako „AMD“ vadovai. Artimiausi keli metai parodys, ar Helios taps pirma tikra alternatyva „Nvidia“ DI fabrikuose, ar liks nišiniu pasirinkimu.
