Šiltuoju metų laiku gatvėse vis daugėja elektrinių paspirtukų. Išsivystęs nuomos sektorius didžiuosiuose Lietuvos miestuose paverčia šią transporto priemonę lengvai prieinamą. Deja, daugėjant elektrinių paspirtukų, daugėja ir su jais susijusių įvykių – tiek sveikatos sutrikimų, tiek turto apgadinimo atvejų. Žalų skaičius, susijęs su šia transporto priemone, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išaugo du kartus, o vidutinė žala siekia 1 245 eurus, rodo draudimo bendrovės „If“ statistika.
Žalą patirti galima įvairiais būdais
Palyginti didelį greitį pasiekianti transporto priemonė važiuoja tyliai, todėl pėstieji dažnai gali jos neišgirsti ir nepastebėti. Patys paspirtukų vairuotojai neretai drąsiai manevruoja tarp žmonių ar automobilių, o atsiradus kliūčiai gali nespėti sureaguoti. Kartais nelaimingą atsitikimą lemia ir bloga paspirtuko techninė būklė, susidėvėję stabdžiai ar nudilę ratai, pasitaiko, kad sprogsta ir kraunama paspirtuko baterija.
„Daugėjant paspirtukų, daugėja ir patirtų nelaimingų atsitikimų. Paspirtukų vairuotojai dažnai susižeidžia patys, kai nukrenta jo nesuvaldę. Daugiausia užfiksavome žalų, susijusių būtent su nelaimingų atsitikimų draudimu, kai susižaloja patys paspirtukų vairuotojai. Tokie įvykiai sudarė 38 proc. visų su elektriniais paspirtukais užfiksuotų atvejų, o vidutinė kompensacijos suma siekė 370 eurų“, – komentuoja draudimo bendrovės „If“ asmens žalų vyriausioji specialistė Alytė Balkuvienė.
Žmonės susižaloja patys, taip pat apgadina aplink esantį turtą. Kartais paspirtukų vairuotojai nepastebi automobilio, į jį atsitrenkia ir taip padaro žalos. Pasitaikė ir atvirkštinių situacijų, kai automobilis nepastebėjo paspirtuko, todėl nespėjo sustabdyti. Vidutinė išmoka, kai žala padaroma automobiliui, siekia beveik 2 000 eurų.
Pasak „If“ ekspertės, elektrinių paspirtukų populiarumas nuolat auga, tačiau priprasti ir paversti juos eismo kultūros dalimi prireiks laiko. „Patys paspirtukai nieko nebestebina, tačiau kaip integruoti juos į kasdienį miesto eismą, išlieka iššūkiu. Kai kurie pasaulio miestai yra nuėję įvairių ribojimų keliu, draudžia važiuoti šaligatviais, bet apskritai dar ieškoma modelio, kaip užtikrinti didesnį šios „žalios“, praktiškos, bet gan rizikingos transporto priemonės saugumą“, – teigia A. Balkuvienė.
Atsakomybė už padarytą žalą ir grėsmės
Dažnas atvejis, kai paspirtuku partrenkiamas ir sužalojamas pėsčiasis arba apgadinamos kitos transporto priemonės. Jei avarijos kaltininkas – paspirtuką vairavęs asmuo, jam teks nuostolį kompensuoti iš savo kišenės, nebent jis yra apsidraudęs asmens civilinės atsakomybės draudimu.
Paspirtukų vairuotojams galioja tokios pat kelių eismo taisyklės kaip dviratininkams: nevažiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu šalia yra dviračių takas, abiem rankomis laikyti vairą, nevežti keleivių, jei nėra tam specialiai įrengtos vietos, važiuojant pėstiesiems skirtu keliu privalu sulėtinti greitį iki 3–7 km/val. Šalmo dėvėti neprivaloma, tačiau rekomenduojama, šalmas gali apsaugoti nuo rimtesnių sužalojimų, o kartais net ir išgelbėti gyvybę.
A. Balkuvienė, atsižvelgdama į vis dažniau pasitaikančius nelaimingus atsitikimus ir jų pobūdį, išskiria patarimus elektrinių paspirtukų vairuotojams: