Nepaisant akivaizdžių įkraunamųjų hibridų privalumų, visuomenėje jų vaidmuo suvokiamas vis dar miglotai. Iš dalies tai lemia iki galo niekaip neišsklaidomos abejonės dėl tikrojo jų našumo.
Pabandykime įdėmiau pažvelgti į sklandančius mitus apie PHEV automobilius, taip pat panagrinėkime, kokias technologijas taiko jų gamintojai.
Mitas nr. 1: trumpai tarnauja baterijos
Neretai tenka susidurti su mitu, esą PHEV modelių baterijos trumpai tarnauja. Atitinkamai daroma prielaida, kad ir paties automobilio tarnavimo laikas sutrumpėja, mat baterija yra viena brangiausių jo dalių. Tačiau dabartiniuose modeliuose diegiamos pažangios energijos valdymo sistemos užtikrina optimalų baterijų veikimą ir atitinkamai – ilgaamžiškumą. Tai atspindi ir gamintojų suteikiamos garantijos.
Vartotojų tyrimų organizacijos „Consumer Reports“ duomenimis, įkraunamųjų hibridų baterijos sukurtos taip, kad nepriekaištingai veiktų ne mažiau nei dešimtmetį. Europoje visi gamintojai įpareigoti suteikti PHEV modeliuose montuojamoms baterijoms 8 metų arba 160 000 kilometrų garantiją – tokios pat trukmės, kaip ir taikomą elektromobiliams. Natūralu, kad gamintojai šį įsipareigojimą pildo pasitikėdami savo technologijomis.
O vartotojams tai reiškia, jog parduodant automobilį antrinėje rinkoje, baterijos garantija vis dar galios ir suteiks didesnę vertę.
Mitas nr. 2: mažas nuvažiuojamas atstumas
Daugelis potencialių PHEV modelių pirkėjų nerimauja, jog su šiais automobiliais elektros režimu nuvažiuos nereikšmingą atstumą. Tačiau tobulėjant technologijoms šiuolaikinių PHEV modelių vien elektra įveikiamas atstumas pastebimai išaugo.
Be to, vis dažniau pateikiami realiomis sąlygomis pasiekiami skaičiai leidžia vairuotojams tiksliau suprasti, ar juos dominantys įkraunamieji hibridai yra pakankamai konkurencingi tiek techniniu, tiek ekonominiu požiūriu.
Pavyzdžiui, viename populiariausių kompaktinių universalų segmento modelyje „Opel Astra Sports Tourer GSe 225 PHEV“ montuojamas 12,4 kWh talpos akumuliatorius leidžia vien elektros energija nukeliauti iki 65 km (pagal WLTP metodiką). Panašaus dydžio SUV modelis „Peugeot 3008 PHEV“, naudodamas vien elektros energiją, gali įveikti iki 64 km.
Lietuvoje toks atstumas reiškia, kad neišmetant teršalų galima pasiekti visus tradicinės darbo dienos tikslus: nuvežti vaikus į mokymosi įstaigas, važiuoti į darbą, aplankyti parduotuves ir pan. Be to, ilgose kelionėse galima išnaudoti didesnę sistemos galią nei paprastuose modeliuose su vidaus degimo varikliais.
Štai „Astra“ hibride naudojamas 1,6 litro benzininis variklis su turbokompresoriumi išvysto 181 AG galią, o elektros motoras suteikia papildomas 110 AG. Didžiausias sukimo momentas siekia 360 Nm.
Dėl tokios galios sistemos universalas nuo 0 iki 100 km/val. greičio gali įsibėgėti per 7,5 sek ir išvysto maksimalų 235 km/val. greitį. Išnaudojus elektros energiją, nebūtina tučtuojau ieškoti įkrovimo stotelės, nes automobilyje telpa iki 42 litrų benzino.
Mitas nr. 3: baterijų gamyba sukelia neigiamą poveikį aplinkai
Įvertinus visą baterijos naudojimo ciklą aiškėja, kad, nepaisant poveikio aplinkai gamybos metu, ilguoju laikotarpiu PHEV modelių baterijos atsveria pradinį anglies dvideginio išmetimą. Štai Tarptautinės švaraus transporto tarybos ekspertų tyrimo rezultatai parodė, kad įkraunamieji hibridai gali išmesti iki 50 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei tradiciniai modeliai.
Sistemingi tyrimai rodo reikšmingą CO2 emisijos sumažėjimą nuo pat pirmųjų įkraunamųjų hibridų nuvažiuotų kilometrų, tad būtina tiksliai įvertinti visą automobilio naudojimo laikotarpį.
Mitas nr. 4: ilgai trunkantis įkrovimas
Dar vienas populiarus mitas – ilgai trunkantis PHEV modelių baterijų įkrovimas. Santykinai nedideles šių modelių baterijas galima gana greitai įkrauti vien dėl mažesnės jų talpos ir tam net nėra būtinos sparčiojo įkrovimo stotelės.
Tarkime, prisijungus prie kintamosios srovės sieninio 7,4 kW galios įkroviklio, minėto „Opel Astra“ PHEV modelio bateriją pavyks visiškai įkrauti vos per 2 val. Tiek šį, tiek daugelį kitų įkraunamųjų hibridų galima pakankamai sparčiai įkrauti per paprasčiausią namų kištukinį lizdą – jam nebūtina papildoma įkrovimo įranga. Štai net ir SUV modelio „Ford Kuga“ iš tinklo įkraunamosios versijos 14,4 kWh bateriją galima įkrauti iš paprasto kištukinio lizdo pernakt.
Mitas nr. 5: išauga eksploatavimo kaštai
Dar vienas įkraunamuosius hibridus supantis mitas – aukšti jų eksploatavimo kaštai. Iš tiesų, kartu su vidaus degimo varikliu veikiančioje elektros pavaroje beveik nėra judančių detalių, todėl mechaninių gedimų tikimybė ypač menka.
O būtent galimybė naudoti elektros pavarą leidžia vairuotojams smarkiai sumažinti degalų išlaidas. Daugybė tyrimų rodo, kad apie 80 proc. Europos gyventojų kasdien įveikia ne daugiau kaip 40 km, todėl judriuose miestuose PHEV modeliu didžiąją laiko dalį galima važinėti naudojant vien elektros energiją.
Mitas nr. 6: vairuoti PHEV ne taip smagu kaip benzininius modelius
Yra žmonių, manančių, kad vairuoti įkraunamuosius hibridus yra nuobodu. Tačiau tai netiesa. PHEV modeliai gali džiuginti itin sklandžiu ir aštriomis reakcijomis pasižyminčiu važiavimu, nes dėl elektros motorų greitai pasiekiamas aukštas sukimo momentas ir didelis pagreitis.
PHEV privalumas – galimybė aktyvuoti skirtingus vairavimo režimus: tarkime, važiuoti naudojant tik elektros pavarą ar aktyvuoti abu galios šaltinius ir važiuoti sportiškai. Tokios galimybės leidžia prisiderinti prie skirtingų situacijų kelyje.
Netgi ikoniškiausių sportinių automobilių gamintojai vis dažniau sąmoningai kuria PHEV modelius, nes juose gali suderinti komfortą ir dinamiškumą. Tokiu pavyzdžiu gali būti „Ferrari SF90 Stradale“.
Mitas nr. 7: PHEV modelių trūksta ir jie sunkiai įperkami
Kitas paplitęs mitas – menkas PHEV modelių pasirinkimas ir didžiulė jų kaina. Iš tiesų įkraunamųjų hibridų pardavimo apimtys nuosekliai auga, plečiasi ir jų pasiūla: daugelis gamintojų siūlo skirtingų kėbulų, dydžių bei kainų modelius, kad šie atitiktų įvairių pirkėjų poreikius ir galimybes. „Consumer Reports“ analitikai skaičiuoja, kad 2023 metais PHEV modelių pardavimas visame pasaulyje augo 60 proc. ir siekė per 4,6 mln. vienetų. Toks augimas pranoko elektromobilių plėtrą.
Skirtingose šalyse taip pat galioja įvairios PHEV modelių įsigijimo finansinės paskatos ir subsidijos, kurios sumažina pradines pirkėjų išlaidas ir taip pagreitina įkraunamųjų hibridų atsiperkamumą, palyginus su benzininiais automobiliais. Pavyzdžiui, Lietuvoje iki 50 tūkst. eurų kainuojančius PHEV perkančios įmonės gali atskaityti PVM.
O tokių modelių netrūksta. Pavyzdžiui, minėti modeliai: „Ford Kuga“ PHEV versija kainuoja nuo 43 350, „Peugeot 3008“ – nuo 44 100, o „Opel Astra“ – nuo 41 400 eurų.