Elektrinių automobilių populiarumas auga. Daugelis bendrovių gamina vis daugiau būtent tokiais varikliais aprūpintų transporto priemonių, o kai kuriose šalyse jų populiarumas – itin didelis. Niekam ne naujiena ir didėjantis Kinijos gamintojų populiarumas.
Elektrinių automobilių populiarumas auga. Daugelis bendrovių gamina vis daugiau būtent tokiais varikliais aprūpintų transporto priemonių, o kai kuriose šalyse jų populiarumas – itin didelis. Niekam ne naujiena ir didėjantis Kinijos gamintojų populiarumas.
Remiantis naujai atliktu tyrimu, paaiškėjo, kad Kinijos automobilių milžinė BYD gavo mažiausiai 3,4 milijardus eurų tiesioginių vyriausybės subsidijų, kurios buvo suteiktos kaip dalis Pekino siekio paskatinti dominavimą elektrinių transporto priemonių ir kitų švarių technologijų srityje.
Parama pirmaujančiam Kinijos elektromobilių gamintojui šoktelėjo nuo 220 milijonų eurų 2020 metais iki 2,1 milijardo eurų vos po dviejų metų, trečiadienį paskelbė Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos institutas.
BYD taip pat gauna naudą iš vietinių baterijų gamintojų rėmimo ir pirkėjams daromų nuolaidų savo automobiliams, teigiama ataskaitoje, kuri pateikiama Europos Sąjungai pradėjus tyrimą dėl galimai nesąžiningos paramos Kinijos elektromobilių sektoriui.
Tokios subsidijos, kaip tos, kurios yra išmokėtos BYD, „leido Kinijos įmonėms greitai išsiplėsti ir užvaldyti Kinijos rinką, bei vykdyti sparčią plėtrą į ES rinkas“, teigia Vokietijos vyriausybei patariantis institutas.
ES susiduria su skatinimais iš naujo subalansuoti prekybą su Kinija, po to, kai tokios šalys, kaip Prancūzija, įvardija ekonomines grėsmes, kylančias dėl į bloko rinką plūstančių Kinijoje pagamintų prekių.
BYD ir jos konkurentai „Nio“ ir „Geely“ po augimo Kinijoje, plečiasi į Europą, kurioje vykstant įtemptam elektromobilių kainų karui vakarietiški gamintojai, įskaitant „Tesla“ ir „Volkswagen“, pralaimi rinkos dalį.
Kylio instituto teigimu, iš esmės visos Kinijos biržos bendrovės 2022 metais gavo tiesioginių išmokų, pažymėdami paramą vėjo, saulės ir geležinkelių bendrovėms. Kinijos parama pramonei yra „mažiausiai tris, keturis“ kartus didesnė, nei ES ir EBPO šalyse, teigė grupė.
ES įsteigė 40 milijardų eurų inovacijų fondą, kuris padės konkuruoti su Kinija ir JAV infliacijos mažinimo įstatyme numatytomis subsidijomis.
Spalį, Europos Komisija pradėjo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar Kinijos parama bendrovėms, įskaitant BYD, SAIC ir „Geely“ suteikė šalies pramonei nesąžiningą pranašumą. Pradiniai tarifai gali įsigalioti jau liepos mėnesį.
Kinija tyrimą dėl subsidijų pavadino protekcionistiniu ir teigia, kad jos automobilių gamintojai laimi elektromobilių lenktynes dėl savo geros kokybės produktų.
Kinijos komercijos ministras Wangas Wentao sekmadienį Paryžiuje teigė, kad Kinijos elektromobilių gamintojai remiasi „nuolatinėmis technologinėmis naujovėmis“ ir pažangiomis vietinėmis pasiūlos grandinėmis, o ne vyriausybe.
Kitą savaitę įvyksianti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kelionė į Kiniją reiškia „puikią galimybę“ derėtis su Pekinu dėl jo subsidijų, teigia vienas iš ataskaitos bendraautorių, Dirkas Dohse.
BYD veiklą pradėjo kaip baterijų gamintojas, tačiau investavo dideles sumas į elektromobilių ir „plug-in“ tipo hibridų technologijų tyrimus. Ji patyrė staigų augimą po to, kai dėl dosnių subsidijų įsigyjant elektromobilį, pradėjo kilti vietinė Kinijos automobilių rinka.
Bendrovė, kuri 2023 metais deklaravo apytiksliai 4,1 mlrd. eurų siekiančias pajamas, taip pat sugebėjo sumažinti vakarietiškų gamintojų kainas Kinijoje. Jos „Seagull“ hečbeko su 10 colių besisukančiu ekranu mažmeninė kaina prasideda nuo mažiau, nei 10 000 JAV dolerių.