Paneigti mitai apie iš tinklo įkraunamus hibridus, sužinokite du esminius dalykus

Pranešimas spaudai

2021-11-04, 12:20

2 komentarai (-ų)
Paneigti mitai apie iš tinklo įkraunamus hibridus, sužinokite du esminius dalykus

Vienas didžiausių automobilių gamintojams kylančių iššūkių – siekis rasti pusiausvyrą tarp pirkėjų norų ir poreikių, siūlant geriausiai lūkesčius tenkinantį produktą tiek pasirinktu kėbulo tipu, tiek įranga, tiek ir varikliu.

Štai „Peugeot“ filosofija „Power of Choice“ (liet. Pasirinkimo jėga) leidžia šiam prancūzų gamintojui plačią stilingų hečbekų, reprezentatyvių sedanų, universalių SUV ir komercinių automobilių gamą dar labiau išplėsti vien tik elektra varomomis tų pačių modelių versijomis (e-208, e-2008, „e-Partner“ ar „e-Expert“) arba iš tinklo įkraunamais hibridais (3008, 508 ir 508 SW).

Nors dauguma mitų apie elektromobilius šiandien sėkmingai paneigti, vis dar keroja gandai ir baimės dėl iš tinklo įkraunamų hibridų. Du gajausi mitai susiję su ekonomija ir hibridinių automobilių priežiūra bei eksploatacija.

Mitas: iš tinklo įkraunami hibridai nėra ekonomiški

Iš tinklo įkraunamas hibridinis automobilis turi pavarą, kurią sudaro vidaus degimo ir vienas arba keli elektros varikliai bei akumuliatorius, o tokia sistema leidžia įveikti bent kelias dešimtis kilometrų naudojant tik elektros energiją. Dėl elektros ir vidaus degimo variklių derinio iš tinklo įkraunamas hibridas gali būti varomas tiek vien elektros, tiek vien benzininio arba dyzelinio motorų energija.

„Mano manymu, iš tinklo įkraunamas hibridas – puikus pasirinkimas tiems, kas daug laiko praleidžia mieste, nes čia galima važinėti naudojant tik elektros energiją ir tuo pat metu nesukti galvos keliaujant į užmiestį, nes tuomet galima įjungti vidaus degimo variklį.

Naujausi iš tinklo įkraunami hibridai turi ganėtinai didelius akumuliatorius, kurie, visiškai įkrovus, leidžia nuvažiuoti 40–50 km. To visiškai pakanka kasdienėms išvykoms mieste: tuomet jūs apskritai nenaudojate benzino ar dyzelino. Taip pat tokį automobilį galima naudoti kaip įprastą hibridą, ir tai taip pat padeda sutaupyti degalų“, – pažymi keliautojas, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius.

Pavyzdžiui, jei lygintume standartinę ir iš tinklo įkraunamą hibridinę „Peugeot 3008“ versijas, išnaudojant hibridinės pavaros privalumus, galima sudeginti iki 40 proc. mažiau degalų, nei važinėjant su modeliu, varomu tik vidaus degimo varikliu.

Iš tinklo įkraunami hibridai savo naudingumą ypač gerai pademonstruoja per trumpas kasdienes keliones, kai riedama iš namų į darbą ir atgal. Pavyzdžiui, iš tinklo įkraunami „Peugeot 3008“, 508 ir 508 SW, naudodami vien tik elektros energiją, gali nuvažiuoti iki 59 km. Daugeliui vairuotojų tiek pakanka, kad kasdienius maršrutus būtų galima įveikti be vidaus degimo variklio pagalbos.

Žinoma, norint vairuoti patogiai ir ekonomiškai, verta apsvarstyti sklandaus vairavimo principus. Siekiant išnaudoti regeneracijos sistemos privalumus, derėtų vengti staigiai stabdyti. Verčiau pasistengti važiavimo aplinkybes numatyti iš anksto ir tolygiai stabdyti naudojant kinetinės energijos regeneracijos sistemos sukuriamą automobilio lėtėjimą.

Mitas: iš tinklo įkraunamų automobilių eksploatacija yra brangesnė

Į rinką patekę pirmieji masiniam naudojimui pritaikyti elektromobiliai sulaukė didesnio dėmesio: skeptikų tvirtinimu, jie ne tik daugiau kainuoja, bet ir jų eksploatacija brangesnė. Tačiau šį mitą išsklaidė daugiau nei dešimtmetį rinkoje esantys ir nuolat atnaujinami modeliai, nes elektromobilio priežiūra paprastai atsieina kur kas pigiau nei automobilio, varomo vidaus degimo varikliu.

Panašios nuomonės sklando ir apie iš tinklo įkraunamus hibridus ir negalima sakyti, kad tam nėra pagrindo: jų pavaros konstrukcija sudėtingesnė nei vidaus degimo variklio, o elektriniai komponentai, kaip žinome, gana brangūs.

Tačiau privalu turėti omenyje, jog automobilio priežiūros išlaidos susijusios su jo konstrukcijos kokybe ir vairavimo stiliumi, nepriklausomai nuo to, ar tai elektrinis, ar vidaus degimo variklis. Taip pat verta paminėti, kad hibridinėje transporto priemonėje vidaus degimo variklis dirba mažiau, nes dalį laiko jis varomas elektros varikliu.

„Hibridinio automobilio elektros pavara iš tikrųjų leidžia sutrumpinti vidaus degimo variklio darbo laiką, todėl techninių skysčių, pavyzdžiui, tepalų, naudojama mažiau. Tačiau juos būtina keisti atsižvelgiant ne tik į nuvažiuotą atstumą, bet ir galiojimo laiką – to taip pat nereikia pamiršti“, – pažymi Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros profesorius Vidas Žuraulis.

Praėjusiais metais „Consumers Report“ publikuotoje studijoje teigiama, kad elektrinių arba hibridines pavaras turinčių modelių priežiūra ir eksploatacija yra kur kas pigesnė nei tokių pačių modelių, varomų tik vidaus degimo varikliais.

Nepaisant to, kad hibridiniai automobiliai techniškai kiek sudėtingesni, tiek jų, tiek elektromobilių kelios detalės dėvisi kur kas mažiau nei modelių tik su benzininiais ar dyzeliniais varikliais. Pavyzdžiui, dėl energijos regeneracijos sistemos iš tinklo įkraunamų hibridų stabdžių sistema dyla lėčiau, tad jos diskų bei kaladėlių nereikia keisti taip dažnai kaip automobilių, turinčių tik vidaus degimo variklius.

„Tikrai galima pastebėti, kad hibridinių automobilių stabdžių diskai kartais net neblizga, ypač esantys ant galinės ašies, ir tai išduoda, jog stabdžiai beveik nenaudojami. Jeigu pasižiūrėtume į kai kurių hibridinių modelių stabdžių diskų ar trinkelių keitimo intervalus, jie tris ar net keturis kartus ilgesni nei įprastų automobilių“, – pastebi V. Žuraulis.

Aukštesnė kaina, bet mažesnės išlaidos

Nors įkraunamieji hibridai yra kiek brangesni nei tokios pačios benzininių ar dyzelinių modelių versijos, skaičiuojant bendras transporto priemonės naudojimo laikotarpio išlaidas, apsiriboti vien tik automobilio kaina nėra tikslu. Prie įsigijimo kainos reikia pridėti ir numatomo automobilio naudojimo laikotarpio degalų, draudimo bei priežiūros išlaidas.

Pavyzdžiui, hibridinių „Peugeot 3008“, 508 ir 508 SW modelių versijų vidutinės degalų sąnaudos yra 2,2 l/100 km (pagal WLTP standartą), o tai reiškia, kad vidutiniškai sutaupoma apie 40 proc., palyginti su benzininiais ar dyzeliniais modeliais, todėl hibridinis automobilis šiuo atžvilgiu reikalauja mažiau išlaidų. Nedidelės degalų sąnaudos taip pat reiškia ir mažesnę emisiją bei sutaupytus pinigus taršos mokesčiams.

Netiesa ir tai, kad įkraunamieji hibridai yra ekonomiškesni tik tuo atveju, jei važinėjama elektriniu režimu. Dėl regeneracinės stabdymo sistemos ir elektros variklio palaikymo iš tinklo įkraunamas hibridas pasižymi sklandesniu greitėjimu bei stabdymu ir padeda apkarpyti degalų sąnaudas tiek mieste, tiek užmiesčio kelyje.

Žinoma, geriausia, jei tokį hibridą įkraunate iš elektros tinklo, tačiau energija kaupiama ir važiuojant, o tai reiškia, kad net jei baterija netyčia išsikrauna prieš įsukant į miesto centrą ar kitą „nulinės emisijos“ zoną, jį vis tiek galima iš dalies įkrauti, kol keliaujama kelionės tikslo link.

2 komentarų

P

Padiskutuokim.Už ir prieš Įdomu kaip nuplausit dulkes ar purva nuo elektrinių ar hibridinių varikliu issikrovus pilnai hibrido akumui ji jau reikia keisti arba remontas kainuos tukstancius

P

Padiskutuokim.Už ir prieš Įdomu kaip nuplausit dulkes ar purva nuo elektrinių ar hibridinių varikliu issikrovus pilnai hibrido akumui ji jau reikia keisti arba remontas kainuos tukstancius

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 17:14

0 komentarų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiemet per kovo mėnesį įregistruoti iš viso 735 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, tai 404 – grynieji elektromobiliai ir 331 – iš išorės įkraunamas hibridas. Per vieną mėnesį įregistruota 13,06 proc. daugiau elektromobilių nei per vasarį, arba 46,12 proc. daugiau nei įregistruota per 2023 m. kovo mėnesį. Taip pat per šį kovą įregistruoti 9 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai, t. y. tiek pat, kiek įregistruota per šį vasario mėnesį.

2024 m. balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 20 906 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 12 381 – grynasis elektromobilis ir 8 525 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 447 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 442 – grynieji elektromobiliai ir 5 – iš išorės įkraunami hibridai.

Per šių metų kovą elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,20 procento. Grynieji elektromobiliai užima 0,71 proc. šios kategorijos transporto priemonių parko, o iš išorės įkraunami hibridai – 0,49 procento.

Balandžio 1-ąją 4,14 proc. šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke sudarė hibridinės transporto priemonės (HEV – hibridiniai automobiliai, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus). Didžiausia lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,63 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,71 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.

Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke balandžio 1-ąją elektromobiliai sudarė 0,57 procento (kovo 1 d. buvo 0,56 proc.). Dyzelinu varomos transporto priemonės užima 96 proc. viso šios kategorijos automobilių parko.

Nuo visų per kovo mėnesį naujai įregistruotų naujų lengvųjų keleivinių transporto priemonių skaičiaus automobiliai sudarė 15,45 procento. Kovą nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 9,91 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos (vasarį buvo 10,35 proc.), iš jų 118, arba 5,17 proc., buvo grynieji elektromobiliai ir 108, arba 4,73 proc., – iš išorės įkraunami hibridai. Nauji elektromobiliai sudarė 30,75 proc. visų kovą naujai įregistruotų elektromobilių.

Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį kovo mėnesį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,62 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių (šiemet vasarį – 47,24 proc.). Per kovą įregistruoti 995 nauji hibridiniai (HEV) automobiliai (vasario mėn. – 949).

Benzinu varomos transporto priemonės kovo mėnesį užėmė 30,16 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 14,38 proc. naujų automobilių rinkos.

Nauji elektromobiliai sudarė 55,56 proc. visų per kovą naujai įregistruotų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių.

Naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos didžiausią dalį – 93,77 proc. – šiemet kovą užėmė dyzelinu varomi automobiliai (vasario mėn. – 86,6 proc.). Benzinu varomi automobiliai užėmė 4,40 proc., elektromobiliai – 1,83 proc. naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos.

Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje 2024 m. kovo mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 3,80 proc. (vasarį buvo 3,84 proc.). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 62,47 proc., benzinu varomos – 21,61 proc., hibridinės (HEV) transporto priemonės – 8,14 procento.

Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje kovo mėnesį elektromobiliai užėmė 0,47 proc. naudotų N1 kategorijos automobilių rinkos, dyzelinu varomos transporto priemonės – 92,21 procento.

Per 2024 m. sausio-kovo mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,91 proc. nuo visų įsigytų M1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones – 10,95 procento.

Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 0,91 proc. nuo visų įsigytų N1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, šis skaičius buvo 1,63 procento.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas