Vis dėlto ekspertai tikina, jog stabdis rinktis elektra varomą transporto priemonę yra ne techninis, o psichologinis, kadangi šiuolaikiniai elektromobiliai gali nuvažiuoti kone tiek pat, kiek ir vidaus degimo variklius turintys automobiliai su pilnu baku.
Per mažai nuvažiuoja?
Vasario pabaigoje publikuoti „Longo LT“ užsakyto tyrimo duomenys atskleidė, kad daugiau nei pusė lietuvių artimiausiu metu nė nesvarstytų persėsti į elektromobilį. Respondentai įvardijo, kad juos rinktis ekologišką transportą labiausiai stabdo automobilio kaina bei nepakankamai išvystyta infrastruktūra. Tautiečiai taip pat neslėpė abejonės, kad įsigijus elektromobilį nepakaks baterijos kelionės tikslui pasiekti. O kaip yra iš tiesų?
Dar mažiau nei prieš dešimtmetį šie būgštavimai buvo visiškai pagrįsti. Tuo metu buvo vos keli elektra varomi automobiliai rinkoje, kurių populiariausias – „Nissan Leaf“, įveikdavo apie 150 km viena įkrova. Tokie rezultatai buvo pasiekiami geromis sąlygomis, dažniausiai ramiai važinėjant mieste, nes didesnis greitis ankstesnės kartos elektromobilių bateriją akyse išsekindavo.
Kiek vėliau Pietų Korėjos gamintojas „Hyundai“ pristatė itin aptakių linijų modelį „Ioniq“ su 28 kWh talpos baterija, kuris realiomis sąlygomis jau galėjo nuvažiuoti kiek daugiau nei 200 km. Tačiau vos per kelerius metus elektromobilių techniniai parametrai pasikeitė kardinaliai.
Dabar net ir nedidelis elektrinis krosoveris „Hyundai Kona“ viena įkrova su 64 kWh baterija pagal WLTP gali nuriedėti iki 484 km. Aišku, įveikiamas atstumas priklauso ir nuo vairuotojo elgsenos. Štai šventai laikydamasis ekonomiško vairavimo taisyklių, įvairių automobilizmo rekordų autorius Vitoldas Milius su elektra varoma „Kona“ papildomai neįkraudamas baterijos nuvažiavo 710 km.
Skirtumas nėra toks ryškus
Įdomu tai, kad pagal tuos pačius matavimus benzininė 1,6 l variklį turinti „Kona“ su automatine pavarų dėže sunaudoja 6,7 l/100 km degalų. Ji turi 50 l talpos baką, tad pilnai jį užpildžius ir ištuštinus iki paskutinio lašo, galėtų nuvažiuoti apie 740 km.
Lyginant didesnės klasės atstovus, „Hyundai Ioniq 5“ ir netgi „Ioniq 6“ elektriniai modeliai su 77,4 kWh talpos baterijomis gali nuvažiuoti dar toliau nei „Kona“. Krosoveris „Ioniq 5“ – iki 507 km, o aerodinamiškas sedanas „Ioniq 6“ – netgi 610. Panašiai kaip ir automobiliai su vidaus degimo varikliais. Pagal dydį ir talpumą juos būtų galima sulyginti su „Hyundai Tucson“ krosoveriu.
Pagal galią – reikėtų imti galingiausią 1,6 l T-GDI variklį, kuris išvysto 180 AG, turinčią versiją. Tačiau ji tiek galia, tiek dinamika nusileidžia netgi silpniausioms elektromobilių versijoms, kurios turi po 229 AG.
Pagal WLTP minimas „Tucson“ mišriomis sąlygomis naudoja 7,1 l/100 km benzino ir turi 54 litrų baką. Išsprendus lengvą matematinį uždavinį galima matyti, kad benzininis automobilis su vienu baku gali įveikti iki 760 km, tad skirtumas, lyginant su naujaisiais „Ioniq“, nėra toks ryškus.
Kliūtis ne techninė, o psichologinė
Skirtingais automobilių gamintojų tyrimais, vidutiniškai europiečiai kasdien nuvažiuoja apie 50-60 kilometrų. Lietuvių vidutinis per dieną nuriedamas atstumas – panašus. Tad kasdienėms reikmėms modernių elektromobilių tikrai pakanka. Savo ruožtu „Nissan“ Europoje atlikto tyrimo išvados skelbė, kad elektromobilių vairuotojai per metus įveikia daugiau kilometrų nei vidaus degimo varikliais varomų automobilių, nes jų kelionės tiesiog pigesnės.
Kaip pasakoja tinklaraščio apie elektromobilius „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas, jau ne vienerius metus jo šeima eksploatuoja tik elektra varomą transportą. Nors pašnekovas daug keliauja po Lietuvą ir Europą, tikina nesusiduriantis su jokiais didesniais nesklandumais.
„Aš jau daug metų vairuoju elektromobilius ir man jų nuvažiuojamo atstumo užtenka. Tereikia prisitaikyti, būti planuotoju. Kitados esu su „Kia Soul“ elektromobiliu iš Prancūzijos į Lietuvą grįžęs: tuomet jis viena įkrova kiek daugiau nei 100 km įveikdavo, o įkrovimo infrastruktūros visai nebuvo. Dabar gyventi su elektromobiliu gerokai paprasčiau“, – savo patirtimi dalijasi D. Jakas.
Jo įsitikinimu, perėjimas prie elektra varomos transporto priemonės yra labiau psichologinis, o ne techninis reikalas.
„Jeigu kasdien kursuočiau iš Vilniaus į Klaipėdą ir atgal, nesirinkčiau elektromobilio, nesikankinčiau prie neveikiančių stotelių. Tačiau manau, kad elektromobilis patenkintų 90-ies proc. visų vairuotojų poreikius. Kodėl nesirenka? Nes dalis iš tų 90 proc. žmonių gyvena butuose, dalis bijo, kiti nėra bandę“, – paaiškina D. Jakas.
Problema – ne atstumas, o infrastruktūra
Ekspertas pripažįsta, kad problema keliaujant automobiliu po Lietuvą yra visai ne įveikiamas atstumas: didžioji dalis rinkoje parduodamų elektromobilių nuvažiuoja pakankamai, kad keliauti būtų patogu.
„Manau, kad tikrai geras nuvažiuojamas atstumas lietuviui pagal WLTP būtų apie 600 km. Tai reiškia, kad realiomis sąlygomis jis nukaktų apie 400 km. Tokiame atstume bus tikrai pakankamai įkrovimo stotelių, o juk ir keliaujant su šeima norisi sustoti kas 3–4 valandas atsikvėpti“, – pasakoja D. Jakas.
Visgi pašnekovas atkreipia dėmesį, kad infrastruktūra šalyje tobulėja lėčiau nei patys elektromobiliai. Štai „Hyundai Ioniq 5“ bateriją nuo 10 iki 80 proc. galima įkrauti per 18 minučių sparčiojo įkrovimo stotelėje, tačiau Lietuvoje tokių greitų stotelių, kurių galia siekia iki 350 kW, šiuo metu yra keturios.
Didžioji dauguma „sparčiųjų“ įkrovimo stotelių yra ne tokios ir sparčios – 50 kW galios. Prie jų įkrovimas truktų ilgiau. Tiesa, „Ignitis“ šalies keliuose ryžtingai plečia 100–150 kW galios vidutinės spartos įkrovimo stotelių tinklą. Anot D. Jako, dar viena problema išlieka ir tai, kad didžioji dalis stotelių turi vos po vieną ar du kištukus.
„Kryžkalnyje stovi dvi „Ionity“ stotelės. Atvažiuoja 3 automobiliai. Tai trečiajam teks laukti. O jei elektromobilių būtų dauguma ir ten sustotų 15? Tuomet laukti nebūtų smagu. Bet, daugėjant elektromobilių, matome, kad komerciniai tinklai diegia daugiau stotelių, tad tikiuosi, jog ši situacija ateityje pagerės“, – pateikia pavyzdį „100 procentų elektrinis“ tinklaraščio autorius.