Kalbant apie naujo automobilio pirkimą, įprastai vertinami tokie kriterijai kaip jo kaina, eksploatacijos kaštai, gamintojo suteikiama garantija ir panašiai. Dar vienas svarbus veiksnys, kurį turi įvertinti žmonės, žadantys automobiliu naudotis ilgiau, yra jo likvidumas pasibaigus garantiniam laikotarpiui. Žinoma, į šį klausimą atsakyti vienareikšmiškai negalima, nes atsakymas susideda iš daugybės dedamųjų, o kalbant apie elektromobilius dar prisideda ir visuomenėje sklandantys mitai apie jų ilgaamžiškumą.

Vidutinis Lietuvoje važinėjančio automobilio amžius siekia kiek daugiau nei 15 metų, o jeigu skaičiuotume tik elektromobilių amžių, šis būtų gerokai trumpesnis. Dėl to vis dar gajūs mitai apie tai, kad neva po kelerių metų ar kelių šimtų tūkstančių kilometrų elektromobiliai tampa nebetinkami naudoti arba smarkiai nusidėvėję.

Turbūt vienas svariausių automobilių ilgaamžiškumą ir patikimumą apibūdinančių argumentų gali būti gamintojo suteikiamas garantinis laikotarpis – kuo jis ilgesnis, tuo, tikėtina, transporto priemonė bus patikimesnė.

Bene ramiausi, kad ir kaip pirmą kartą paradoksaliai gali nuskambėti, turėtų jaustis elektromobilių vairuotojai. Gamintojai jiems taiko garantiją, kad po 8 metų arba 160 000 nuvažiuotų kilometrų baterijos talpa sieks bent 70 procentų nuo pradinės. Tokiu būdu, pavyzdžiui viena įkrova iki 345 km nuvažiuojantis elektrinis miesto SUV „Peugeot e-2008“ ir po aštuonerių metų išsaugos galimybę vienu kartu įveikti bent 240 km.

Dideli nusidėvėjimo skirtumai

Žiūrint vien į gamintojo suteikiamą garantiją, galima nesunkiai palyginti prognozuojamą automobilių ilgaamžiškumą – tarkime, „Peugeot“, „Volkswagen“, BMW ir daugelio kitų gamintojų vidaus degimo varikliais varomi modeliai gauna 100 000 km garantiją. Nors praktika rodo, kad įprastai lengvosios transporto priemonės nesunkiai pasiekia ir 200 000 km, ir didesnę ridą.

Tiesa, kartu su kiekvienu šimtu tūkstančių nuvažiuotų kilometrų didėja ir gedimų rizika. Tai vyksta dėl natūralaus skirtingų variklio komponentų nusidėvėjimo – daug mechaninių dalių turintis vidaus degimo variklis veikia itin aukštais sūkiais, o jo darbinė temperatūra siekia apie 90 laipsnių karščio, tad metalas natūraliai dyla, atsiranda akimi nematomų įtrūkimų.

Paklaustas apie naudotų automobilių rinką ir vidaus degimo varikliais varomų automobilių bei elektromobilių skirtumus, transporto priemonių skelbimų portalo autoplius.lt komunikacijos specialistas Gintenis Dauparas sako, kad, kalbant apie nusidėvėjimą, reikia atkreipti dėmesį į konstrukcinius skirtumus.

„Automobilis su vidaus degimo varikliu bus labiau nusidėvėjęs nei elektromobilis, o taip daugiausia ir yra dėl to, jog pastarasis neturi vidaus degimo variklio. Elektromobiliuose yra mažiau detalių, kurios gali nudilti. Važiuoklės dalies nusidėvėjimas bus panašus, tačiau tai mažiausiai išlaidų reikalaujanti dalis, tuo tarpu variklis – ypač jei buvo prastai prižiūrėtas (vėluojančios techninės apžiūros ir kt.) – gali būti prastos būklės“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Automobilių rinkos žinovas kartu pamini, kad elektromobilio baterijų talpa gali būti šiek tiek sumažėjusi: „Kiek stipriai sumažėjusi – priklauso nuo ridos ir įkrovimo intervalų. Jeigu, tarkime, per naudojimo metus automobilis nuvažiavo 100–150 000 km, tai stipriai nesijaus.“

Apibendrindamas šį klausimą G. Dauparas sako, jog nusidėvėjimo lygis dažniausiai priklauso nuo buvusio naudotojo, tačiau jei darytume prielaidą, kad automobilius vairavo tas pats asmuo, elektromobilis turėtų mažiau dėvėjimosi ženklų.

Tiesa, kadangi baterijos ilgaamžiškumui turi įtakos įkrovimų skaičius, efektyvus vairavimas įgauna ne tik trumpalaikę naudą (mažesnes sąnaudas), bet ir padidina automobilio išliekamąją vertę bei prailgina gyvavimo laikotarpį.

Kai kurie gamintojai vairuotojus itin tiksliai informuoja apie numatomas sąnaudas: štai „Peugeot“ net pateikia sąnaudų lentelę skirtingomis sąlygomis bei paaiškina, kokiomis sąlygomis automobilis važiuos naudodamas mažiausiai elektros energijos.

Nuostoliai po ilgų naudojimo metų – yra, bet nežymūs

Remiantis autoplius.lt duomenimis, vidutinis šiuo metu parduodamas elektromobilis yra ketverių metų amžiaus ir nuriedėjęs 53 000 km. Taigi, skaičiuojant pagal tokią tendenciją, po aštuonerių metų elektromobiliai turėtų būti įveikę vidutiniškai kiek daugiau nei 100 000 km.

Toks kilometražas siekia vos du trečdalius to, ką garantuoja elektromobilių gamintojų suteikiama 8 metų arba 160 000 km ridos garantija. Tiesa, net ir skaičiuojant pagal statistiką, kuri sako, kad vidutiniškai europietis per dieną nuvažiuoja 50 km, po 8 metų susidarys vos 146 000 km rida.

Tad po 8 metų nusipirkęs naudotą miesto elektromobilį „Peugeot e-208“ vairuotojas galės būti ramus, nes gamintojas garantuoja, kad akumuliatoriaus talpa dar sieks bent 70 proc. pradinių galimybių, o tai reikš viena įkrova vis dar nuvažiuojamus beveik 250 kilometrų. Ir tai yra patys pesimistiškiausi skaičiai – tikėtina, kad baterijos gyvybingumas bus gerokai virš 70 proc.

„Šiuo metu prekyboje esantis didžiausios ridos elektromobilis yra 2014-aisiais pagamintas „Tesla Model S“ – jo rida siekia 286 000 km, o ir šiaip tarp didžiausią ridą turinčių elektromobilių vyrauja „Model S“ bei „Nissan Leaf“. Tai natūralu, nes jie – vieni seniausių modelių. Štai „Leaf“ pradėti gaminti dar 2010-aisiais“, – komentuoja G. Dauparas.

Beje, pasaulyje jau yra pavyzdžių ir apie daugiau nei milijoną kilometrų įveikusius elektromobilius, tad mėgstantys šnekas apie tai, jog anksčiau gaminti automobiliai buvo patikimesni, turėtų apgalvoti ir modernių elektromobilių patikimumą.

Samprotaujant apie tai, kiek dabar yra aktualūs, pavyzdžiui, aštuonerių metų elektromobiliai ir kiek šiuo metu nauji elektromobiliai bus aktualūs po tokio pat laikotarpio, peršasi išvada, kad ateityje bus geriau.

„Tie elektromobiliai, kurie prieš 6–8 metus buvo nauji, šiandien nėra tokie patrauklūs naudotų automobilių pirkėjams, kokie dar po 8 metų bus parduoti šiemet. Taip yra todėl, kad prieš 8 metus elektromobiliai dar nepasižymėjo didele rida. Ji siekdavo 150 km viena įkrova. Tai jau tada buvo mažai, o po kelerių metų jų rida dar sumenko dėl pakitusios baterijos talpos“, – samprotauja pašnekovas.

Baterijos talpos mažėjimas būdingas išskirtinai elektromobiliams. Vidaus degimo varikliai turi tendenciją per laiką prarasti dalį galios dėl besidėvinčių vidinių dalių ir silpnėjančio našumo, bet šie galios praradimai dažniausiai menkai pastebimi. Tiesa, kaip ir vidaus degimo varikliais varomuose automobiliuose, taip ir elektromobiliuose, po kelerių metų atsiradę nuostoliai ir jų įtaka kasdieniam naudojimui priklauso nuo pirminio galingumo.

„Dabartiniai elektromobiliai įveikia po 400 km viena įkrova. Po kelerių metų jų rida sumažės, sakykime, 20 proc. ir vietoje 400 km automobilis jus vis dar galės nuvežti 32–340 km, o tai vis dar geras rezultatas. Todėl ir šiandien parduodami elektromobiliai ateityje bus gerokai patrauklesni antrinei rinkai nei dabar esantys“, – įžvalgomis dalijasi G. Dauparas.