Sportiniai didesnio pravažumo automobiliai: kaip gamintojai juose suderino priešingybes?

Ar žinote, kad pirmosios automobilių lenktynės įvyko 1894-aisiais, tai yra praėjus vos keleriems metams po to, kai savaeigės, vidaus degimo varikliu varomos transporto priemonės apskritai pradėjo riedėti keliais.

Sportiniai didesnio pravažumo automobiliai: kaip gamintojai juose suderino priešingybes?

Akivaizdu, jog noras važiuoti kuo greičiau buvo užprogramuotas jau pačioje automobilių pramonės aušroje, todėl nereikėtų stebėtis, kad gamintojai iki šiol sportiškų savybių stengiasi suteikti patiems įvairiausiems modeliams.

Vienas naujausių pavyzdžių – greiti ir galingi didesnio pravažumo SUV bei krosoveriai. Bet tai nemažas iššūkis, nes teoriškai įskiepyti sportiškumą tokio tipo automobiliams nėra lengva, tačiau ne vienas gamintojas jau įrodė, kad įmanoma.

Kaip suderinti nesuderinamus?

Sportiški ir galingi automobiliai ilgą laiką negalėjo pasigirti tokiomis savybėmis kaip praktiškumas, komfortas ar juo labiau – ekonomija. To priežastys labai paprastos – sportiniai modeliai dažniausiai turėjo dviejų durų kupė kėbulą, standžiai sureguliuotas važiuokles, o didelis galingumas buvo pasiekiamas be saiko deginant benziną.

Dėl šių priežasčių sportiniai modeliai negalėjo patenkinti kitų vairuotojų poreikių, todėl tarnavo kaip antrasis automobilis. Prisiekusiems jų gerbėjams kasdienių kelionių metu teko susitaikyti su anksčiau įvardytais nepatogumais.

Bet 1970–1980-ųjų laikotarpiu įvyko lūžis. Į rinką vienas po kito ėmė veržtis „karštieji hečbekai“ – kompaktiški, bet praktiški, pigūs ir ekonomiški automobiliai, kurie pasižymėjo sportiniams modeliams būdingu dinamišku važiavimu ir geromis valdymo savybėmis. Taip pat savo vietą po saule rado galingi bei greiti vidutinio dydžio sedanai ir universalai. Šie modeliai žavėjo ne tik dinamika, bet ir jiems natūraliai būdingu solidumu, prabanga bei praktiškumu.

Tuo metu naujas tūkstantmetis automobilių pramonę apvertė aukštyn kojomis dar kartą. Pirkėjai simpatijas vis dažniau ėmė rodyti didesnio pravažumo SUV ir krosoveriams. Kaip ir anksčiau, šalia įprastų tokių modelių savybių dalis vairuotojų įsigeidė sportiškumo.

Tačiau šį kartą iššūkis kiek rimtesnis, nes dėl aukštesnės prošvaisos ir aukštesnio kėbulo SUV ir krosoveriai nepasižymi geru balansu svorio centro atžvilgiu. Tačiau sportinį SUV kasdien vairuojantis ir ne vieną tokį modelį išbandęs lenktynininkas Dominykas Butvilas sako, kad gamintojams su šiuo iššūkiu susitvarkyti beveik pavyko.

„Teko išbandyti „Audi SQ5“, galingiausią „Cupra Formentor VZ5“ su 400 arklio galių, galingiausias „Alfa Romeo Stelvio“ versijas, ne vieną BMW M serijos ir „Mercedes-Benz AMG“ SUV. Nepasakyčiau, kad visi jie yra panašūs ir vienodai sportiški – kiekvienas modelis turi savo niuansų, savo stiprybių. Vis dėlto jie tikrai gali važiuoti greitai, sportiškai ir suteikti vairavimo džiaugsmą“, – įsitikinęs lenktynininkas.

Kalbėdamas apie vairavimo pojūtį ir sportiškumą, D. Butvilas pritaria, jog SUV ir krosoveriai nėra pati tinkamiausia platforma siekiant tokių savybių, bet pastebi, jog gamintojai rado būdų, kaip suteikti sportiškumo.

„Didesnį stabilumą ir geresnę vairo reakciją užtikrina standesnis važiuoklės reguliavimas bei didesnio skersmens ir žemo profilio padangos. Be to, reikėtų paminėti, kad sportiški SUV turi ir visų varančiųjų ratų pavaras – tai taip pat padeda užtikrinti geresnį stabilumą, o kalbant apie Lietuvą, kur pusę metų lyja, tai ypač aktualu. Tačiau dėl viso to neprarandamas komfortas, nes tai išsprendžia aukštesnė prošvaisa“, – pastebi D. Butvilas.

Kai kurie gamintojai tokiems automobiliams skiria ypač daug dėmesio. Pavyzdžiui, 1985 metais įkurtas SEAT sportinių modelių padalinys „Cupra“, kuris šiuo metu veikia kaip atskiras gamintojas, 2020-aisiais pristatė pirmąjį savarankiškai sukurtą sportišką SUV „Formentor“.

Galingiausios automobilio VZ bei VZ5 versijos, turinčios atitinkamai 310 ir net 390 arklio galių, nuo 0 iki 100 km/val. leidžia įsibėgėti atitinkamai vos per 4,7 ir 4,2 sekundės. Tai skaičiai, kurie gėdos nepadarytų bet kuriam sportiniam modeliui, nekalbant apie SUV ir krosoverius.

Sportinis SUV – praktiškas pasirinkimas

Vis didesnę konkurenciją tradiciniams hečbekams, sedanams bei universalams didesnio pravažumo automobiliai sudaro dėl to, kad pasižymi ypatingu komfortu ir praktiškumu, o dar vienas daugybės vairuotojų vertinamas privalumas – aukštesnė sėdimoji padėtis.

„Man labai smagu vairuoti būtent sportinį SUV ne tik dėl to, kad jis greitas ir gerai valdomas, bet ir dėl praktiškumo, komforto. Kelyje praleidžiu daug laiko, kartais ir visą dieną, tenka įveikti didelius atstumus, o kai vykstu į lenktynes, išnaudoju kiekvieną bagažinės tūrio litrą. Su mažesniu automobiliu neturėčiau tokių galimybių.

Manau, kad tai labai universalus pasirinkimas, nes vienu metu gali turėti azartišką, dinamišką ir praktišką automobilį. Be to, dabar šeimose populiaru transporto priemone dalintis. Tokiu SUV be problemų gali važinėti bet kuris šeimos narys – jo galingumo nereikia išnaudoti kiekvieną kartą, o apskritai tokius automobilius nėra sudėtinga valdyti“, – pastebi D. Butvilas.

Sportiniai SUV modeliai, palyginti, pavyzdžiui, su panašaus dydžio karštaisiais hečbekais, konkurencingai varžosi ir kainos požiūriu. Štai naujo „Audi S3 Sportback“ hečbeko kaina prasideda nuo maždaug 42 tūkst. eurų, tuo metu 10 centimetrų ilgesnio ir praktiškesnio „Cupra Formentor VZ“ kaina nesiekia 39 tūkst.

Abiejuose automobiliuose montuojamas toks pats 2,0 l darbinio tūrio turbininis benzininis variklis, išvystantis 310 arklio galių. Jis poruojamas su septynių pavarų automatine greičių dėže ir visų varančiųjų ratų sistema.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį neatsakome.

Rekomenduojame peržiūrėti

Komentarai 0

Kol kas komentarų nėra.
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas