Daliai lietuvių liko vos kelios dienos priimti reikšmingą sprendimą: ekspertai perspėja, jog šis pasirinkimas gali tapti tikru nusivylimu, pateikiama svarbiausia informacija

Pranešimas spaudai

2024-06-27, 14:54

0 komentarų

Beveik 60 tūkst. šalies gyventojų iki birželio 30 dienos turi apsispręsti, ar nori papildomai kaupti pensijai II pakopos pensijų fonduose. Tyrimai rodo, kad dėl kaupimo lietuviai vis dar dvejoja, tačiau net paprasčiausi skaičiavimai rodo, kad nekaupiant papildomai valstybės mokama pensija sudarys vos kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų. Tuo tarpu norint orios senatvės rekomenduojama išėjus į pensiją ir toliau gauti bet 70-80 proc. buvusio atlyginimo.

Fantastiškas el.dviratis dabar kainuoja tik 619 eurų. Spauskite čia ir nurodykite 24BTSE3 nuolaidos kodą.
Daliai lietuvių liko vos kelios dienos priimti reikšmingą sprendimą: ekspertai perspėja, jog šis pasirinkimas gali tapti tikru nusivylimu, pateikiama svarbiausia informacija

Vos kelios dienos apsispręsti liko tiems, kurie anksčiau niekada nebuvo įtraukti į papildomą kaupimo pensijai sistemą arba tiems, kurie 2021 m. atsisakė dalyvauti papildomame pensijų kaupime ir vis dar nekaupia pensijai, mat į papildomą kaupimą pensijai žmonės Lietuvoje įtraukiami kas trejus metus, kol jiems sukaks 40 metų.

Šiaulių banko užsakymų atliktas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidė, kad šiandien tik vidutiniškai du iš penkių lietuvių mano, kad norint gauti pakankamą pensiją reikia papildomai kaupti ir pensijų fonduose.

Svarstydami, iš kokių šaltinių pragyvens pensijoje, 37 proc. apklausos dalyvių įvardijo sukauptas santaupas, 30 proc. – valstybės išmokas ir antrosios pakopos pensijų fonduose sukauptas lėšas, ketvirtadalis šalies gyventojų planuoja lėšas užsitikrinti ir dirbdami pensijoje. 15 proc. įvardijo valstybės mokamas išmokas, antrosios bei trečiosios pakopų pensijų fondus.

Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui mano, kad turimi didžiosios gyventojų dalies lūkesčiai gali nuvilti – realūs skaičiavimai rodo ką kita. „Tereikia įsivaizduoti situaciją, kaip pasikeistų gyvenimas, jei jūsų pajamos sumažėtų du ar tris kartus. O taip tikrai gali atsitikti senatvėje – Lietuvoje, vertinant tik „Sodros“ išmokas, jos įprastai sudaro vos kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų. Norint orios senatvės rekomenduojama turėti bent 70-80 proc. buvusių pajamų“, – sako D. Kolmatsui.

Oriai senatvei užtikrinti – trijų pakopų sistema

Siekiant užtikrinti orią senatvę Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pažengusių Europos Sąjungos šalių, taikoma trijų pakopų pensijų kaupimo sistema. D. Kolmatsui sutinka, kad pradedantiems kaupti pensijai neretai gali būti kiek keblu suprasti, kaip dabartinė sistema veikia, tad išskiria kelis pagrindinius aspektus.

Pirmoji pakopa yra privaloma visiems dirbantiems ir mokantiems mokesčius – socialinio draudimo įmokas nuo atlyginimo. Pirmojoje pakopoje sukauptus pinigus daugelis vadina „Sodros“ pensija.

Antroji ir trečioji, anot D. Kolmatsui, yra vienas iš būdų nugyventi orią senatvę – pasiekti 70-80 proc. buvusių pajamų, kuriuos, anot finansų ekspertų, išėjus į pensiją leistų ir toliau gyventi įprastą ar net finansiškai laisvesnį gyvenimą.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl kaupimą II pakopos pensijų fonduose lietuviai vertina skeptiškai, yra ta, kad pasitraukti iš kaupimo II pakopoje ir iki pensijos atgauti sukauptas lėšas galimybės nėra.

Nuogąstaujantiems dėl galimybės valdyti savo kaupimą dėmesį derėtų atkreipti ir į trečiąją pensijų pakopą, kurią gyventojai dažnai pamiršta, o didžiausias jos išskirtinumas – lankstumas.

Kai pirmoje ir antroje pakopoje kaupimas vyksta automatiškai, nuskaičiuojant sumą nuo darbo užmokesčio, trečioji visiškai priklauso nuo paties kaupiančiojo.

Anot D. Kolmatsui, kiek pinigų, kokiu periodiškumu, keliuose fonduose kaupti, kaip ir kada gauti išmokas, sprendžia pats trečiosios pakopos dalyvis. Be to, kaip ir antrojoje pakopoje, trečiojoje kaupti skatina ir valstybė. Antrosios pakopos dalyviams kas mėnesį krepšelį papildydama 1,5 proc. vidutinio užpraėjusių metų šalies darbo užmokesčio, o trečiojoje – suteikia gyventojų pajamų mokesčio lengvatą – galimybę susigrąžinti iki 300 eurų per metus.

Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį, kad šia lengvata po antradienį Seimo priimtų pataisų nuo 2025-ųjų dar 10 metų naudotis galės tik tie gyventojai, kurie kaupimo sutartis bus sudarę iki šių metų pabaigos.

Svarstant, kurią pakopą pasirinkti, banko atstovė pataria atkreipti dėmesį į tai, kad rekomenduojamą 70-80 proc. buvusių pajamų ribą senatvėje pasiekti geriausiai padeda kaupimas visose trijose pakopose. „Lietuvoje taikoma trijų pakopų pensijų kaupimo programa nėra naujiena – tokią sistemą taiko daugelis valstybių, į kurias norime lygiuotis. Kaip rodo paskutiniai tyrimai, ieškodami geriausio pensijų sistemos pavyzdžio pasaulyje, lietuviai dažniausiai atsisuka į Skandinavijos šalis. Ir ne veltui – šių valstybių turima programa užtikrina 70 proc. buvusių vidutinių pajamų. Kai pirmoji pakopa šiuo metu leidžia užsitikrinti kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų, antroji prideda iki 20 – 30 proc. buvusio uždarbio. Likusią dalį, pačiam sprendžiant, kokią sumą investuoti, gyventojui rekomenduojama sukaupti trečiojoje pakopoje“, – sako Šiaulių banko atstovė.

Pradėti kaupti reiktų kuo anksčiau

Kaip rodo Šiaulių banko užsakytas turimas, dažniau pensiją pensijų fonduose kaupia 26-55 metų, aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų gaventojai. Svarstydami apie tai, kada vertėtų pradėti kaupti, didžiausia dalis šalies gyventojų (48 proc.) nurodė, jog kaupti pensijai reikėtų pradėti vėliausiai esant 18-35 metų amžiaus.

D. Kolmatsui taip pat pabrėžia, kad išmintingiausia yra pradėti kaupti kuo anksčiau.

„Pradėti kaupti pensijai niekada nėra per vėlu, bet, žinoma, nekaupiantiems išmintingiausia tą pradėti daryti šiandien. Kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti, tuo didesnės investicinės grąžos gali tikėtis. Prognozuojamus rezultatus ir investicines rizikas pateikia kiekvienas pensijų fondas, tad prieš pradedant kaupti – rekomenduojame pasidomėti plačiau”, – sako Šiaulių banko atstovė.

„Spinter Research“ šalies gyventojų tyrimas apie gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių atliktas šių metų kovo mėn. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus.

Kaupiant pensijų fonduose yra prisiimama investavimo rizika

Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.

Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.

Primename, kad dalyvaujantiems II pakopos pensijų kaupime, valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d. yra proporcingai mažinama įstatymų numatyta tvarka, išskyrus atvejį, kuomet dalyvaujantys pensijų kaupime iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. pasinaudojo teise nutraukti pensijų kaupimą – tuomet valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos mažinimas jiems nebus taikomas. Dėl papildomos valstybės įmokos senatvės pensijos dydis nėra mažinamas. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per 30 kalendorinių dienų nuo sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei. Asmenys, dalyviais tapę iki 2018 m. gruodžio 31 d., nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d. turėjo teisę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą į pensijų fondą.

Priklausomai nuo sukauptos sumos antros pakopos pensijų fonde, ją bus galima atsiimti vienkartine išmoka (kai sukaupta iki 5 403 eurų), periodinėmis išmokomis (kai sukaupta nuo 5 403 iki 10 807 eurų) arba įsigyti pensijų anuitetą (kai sukaupta nuo 10 807 iki 64 841 eurų), kuris galės būti trijų rūšių – standartinis, paveldimas standartinis arba atidėtasis. Standartinio anuiteto atveju visa sukaupta suma skiriama anuiteto įsigijimui ir pensijų išmokos pradedamos mokėti iškart įsigijus anuitetą bei mokamos iki gyvenimo pabaigos. Paveldimo standartinio anuiteto atveju išmokos taip pat mokamos iki gyvenimo pabaigos, kartu garantuojamas mokėjimas kol dalyviui sueis 80 m. – dalyviui mirus ankščiau, neišmokėta suma yra paveldima. Abiem standartinio anuiteto atvejais visa sukaupta suma skiriama anuiteto įsigijimui ir išmokas mokės „Sodra“ papildomai prie valstybės mokamos senatvės pensijos. Atidėtojo anuiteto atveju išmokos iki 85 metų mokamos iš privataus pensijų fondo (mokėjimams skiriama turto dalis, likusi po atidėtojo anuiteto įsigijimo), ir šios lėšos bus paveldimos, o nuo 85 metų išmokas mokės „Sodra“, ir išmokos bus nepaveldimos. Jeigu sukaupta daugiau kaip 64 841 eurų, turto dalis, viršijanti šią sumą, gali būti išmokama vienkartine pensijų išmoka, o likusi dalis mokama iki mirties pagal įsigytą anuiteto tipą.

Dalyvaudami III pakopos pensijų fonduose, Jūs turėsite mokėti pasirinkto pensijų fondo taisyklėse nustatytus mokesčius.

Pensijų išmokos fondo dalyvio pasirinkimu gali būti mokamos šiais būdais: išmokant vienu kartu (vienkartine Pensijų išmoka), reguliariai dalimis – periodine Pensijų išmoka (reguliariai dalimis konvertuojant Pensijų sąskaitoje įrašytus Fondo vienetus į pinigus ir juos išmokant), nuperkant anuitetą gyvybės draudimo įmonėje, vykdančioje gyvybės draudimą.

Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas "SB Asset Management" valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Nors šios reklaminio pobūdžio informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, "SB Asset Management" ir AB Šiaulių bankas nėra atsakingi už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas