Paskelbti populiariausi internetiniai slaptažodžiai, tačiau šio „konkurso“ prizininkų reikėtų vengti. Vartotojų naudojami labai silpni ir dažnai pasikartojantys slaptažodžiai – lengvas grobis kibernetiniams nusikaltėliams. Dėl netinkamai apsaugotų paskyrų vyksta kibernetinės atakos ir duomenų nutekinimas, prarandama svarbi informacija ar net asmeniniai duomenys.
Mantas Užupis, mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ IT ir saugumo vadovas, įvardija, kokie slaptažodžiai populiariausi šiemet ir kodėl svarbu jų vengti. Specialistas dalijasi patarimais, kaip sukurti ir rūpintis slaptažodžiais, kad jie garantuotų internetinių paskyrų saugumą.
Populiariausi slaptažodžiai Lietuvoje
„NordPass“ atlikto tyrimo duomenimis, tarp populiariausių slaptažodžių Lietuvoje labai dažnos skaičių sekos, žmonių vardai ir kiti lengvai prisimenami junginiai. Žmonės slaptažodžiams renkasi asmeninę informaciją, kaip vardas ar net amžius. Panašios tendencijos vyrauja ir užsienio šalyse. Pačiu populiariausiu Lietuvoje ir pasaulyje pripažintas slaptažodis – „123456”, kuris gali būti „nulaužiamas“ greičiau nei per 1 sekundę. Jeigu ir jūs savo paskyroms apsaugoti naudojate vieną iš 10 populiariausių ir lengviausiai „nulaužiamų“ slaptažodžių – skubėkite jį pasikeisti: 1. 123456 2. 123456789 3. lopas123 4. 12345 5. 123123 6. qwerty 7. lopas 8. samsung 9. nesakysiu 10. mantas
Slaptažodžio saugumo pagrindai
Naudokite sudėtingus slaptažodžius. Sudėtingą slaptažodį turi sudaryti ne mažiau kaip 12 simbolių: įvairūs didžiųjų ir mažųjų raidžių, skaičių bei simbolių deriniai. Kuo ilgesnis slaptažodis – tuo labiau apsunkinsite įsilaužėlių darbą. Jei slaptažodį sudaro 12 simbolių, tarp kurių yra skaičių, didžiųjų ir mažųjų raidžių bei kitų simbolių, įsilaužėliui prireiktų 34 000 metų, kad jį „nulaužtų“. Stiprius slaptažodžius taip pat galite kurti ir pasitelkdami slaptažodžių generatorių.
Reguliariai atnaujinkite slaptažodį. Net ir stipriausius slaptažodžius svarbu keisti reguliariai. Rekomenduojama dažniausiai naudojamų paskyrų slaptažodžius atnaujinti bent vieną kartą per metus, o dar geriau, kas 90 dienų. Taip kyla mažiau rizikos prarasti svarbius asmeninius duomenis ir informaciją. Slaptažodžius papildomai vertėtų keisti ir tais atvejais, jei prie savo el. pašto ar kitos paskyros teko prisijungti per viešo naudojimo kompiuterį. Tai pat atnaujinti slaptažodį reiktų, jeigu pasidalinote savo prisijungimais su kitu žmogumi arba gavote pranešimą, kad prie paskyros bandyta prisijungti iš neatpažinto įrenginio.
Naudokite unikalius slaptažodžius kiekvienai paskyrai. Skirtingus raktus naudojame namams, automobiliui ir darbo vietai, tad įvairioms platformoms turėtume naudoti ir skirtingus slaptažodžius. Vienas slaptažodis kelioms paskyroms – džiaugsmas internetiniams nusikaltėliams. Naudodami tą patį slaptažodį keliose paskyrose rizikuojate visų jų saugumu — jeigu įsilaužėlis atspės ar „nulauš“ jūsų slaptažodį, jis gali bandyti prisijungti prie visų paskyrų, kuriose slaptažodis yra tas pats.
Naudokite slaptažodžių tvarkyklę. Atsiminti daug skirtingų ir sudėtingų slaptažodžių gali būti sunku, tad patogu naudoti slaptažodžių tvarkyklę. Ji geba generuoti sudėtingus slaptažodžius iš atsitiktinių ženklų, pavyzdžiui, „a2YBY$kAGT3?nCis“. Tvarkyklė yra paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas, leidžiantis nepamiršti slaptažodžių ir užtikrinti patogią bei saugią prieigą prie paskyrų. Šios programėlės gali įspėti, jeigu jūsų duomenys buvo kompromituoti kibernetinės atakos metu. Tvarkyklė įsimins visas kombinacijas, o jums reikės prisiminti tik elektroninio pašto ir programėlės programėlės slaptažodžius.
Naudokite dviejų faktorių autentifikavimą. Dviejų žingsnių autentifikavimo naudojimas – vienas geriausių sprendimų, kuriuos galite priimti savo paskyrų saugumo labui. Šis autentifikavimo būdas leidžia dviem įrenginiais patikrinti jūsų tapatybę, prieš prisijungiant prie tam tikros svetainės. Pavyzdžiui, prašoma įvesti prisijungimo duomenis kompiuteryje, o kitame žingsnyje – įvesti į telefoną atsiųstą saugumo kodą. Sudėtingesnis ir ilgiau trunkantis procesas gali erzinti, tačiau jis padidina saugumą ir leidžia itin operatyviai sureaguoti į kibernetines atakas.