Daugelis mūsų turėtų susirūpinti savo saugumu: nors lietuviams tai svarbu, tačiau vis tiek renkasi paprasčiausius slaptažodžius

Pranešimas spaudai

2023-02-20, 01:47

0 komentarų

Renkantis elektroninės atpažinties priemonę, saugumą kaip reikšmingiausią kriterijų nurodė 78 proc. apklaustųjų, atskleidžia naujausia tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Daugelis mūsų turėtų susirūpinti savo saugumu: nors lietuviams tai svarbu, tačiau vis tiek renkasi paprasčiausius slaptažodžius

Renkantis elektroninės atpažinties priemonę, saugumą kaip reikšmingiausią kriterijų nurodė 78 proc. apklaustųjų, atskleidžia naujausia tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Tyrimo duomenimis, net 7 iš 10 lietuvių, jungdamiesi prie internetinių parduotuvių, institucijų/valstybinių sistemų savitarnos portalų, turėdami galimybę pasirinktų saugias tapatybės patvirtinimo priemones. Tai rodo akivaizdų gyventojų poreikį paslaugomis naudotis renkantis saugius sprendimus. Tačiau dalis verslų šio poreikio atliepti neskuba ir taip praranda galimybę pritraukti naujų vartotojų bazę, įsitikinęs elektroninės atpažinties ekspertas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas.

Antrąją ir trečiąją vietas, renkantis elektroninę atpažinties priemonę, užima patogumas ir paprastumas.

Technologijoms tobulėjant, saugumo aspektas tampa vis svarbesnis ir vartotojai vis geriau supranta, kad jų saugumas priklauso ir nuo jų pačių pasirinkimų. Todėl verslas turi ieškoti patikimų sprendimų, kurie skaitmeninėje erdvėje vartotojams leistų jaustis užtikrintai – tradiciniai slaptažodžiai to negarantuoja, įsitikinęs ekspertas.

Ir tik apie penktadalis (20 proc.) lietuvių prie elektroninių paslaugų, turėdami pasirinkimo laisvę, jungtųsi naudodami slaptažodžius, o net 69 proc. rinktųsi „Smart-ID“, „Mobile-ID“ ar kitą išmaniąją priemonę, skelbia tyrimas.

„Kibernetinių incidentų atvejai rodo, jog slaptažodžių naudojimas yra viena iš dažniausių sėkmingų atakų priežasčių. Matyti, jog didžioji dalis Lietuvos gyventojų saugumo esmę supranta ir saugumo nori. Tačiau dalis šalies verslų vis dar nėra prisitaikę prie šiandieninių vartotojų poreikių – neturi įsidiegę saugių tapatybės patvirtinimo priemonių ir klientus autentifikuoja pasitelkdami slaptažodžius. Dažnai vartotojai, net ir norėdami, prisijungimui prie paslaugų neturi pasirinkimo naudoti saugesnių priemonių. Toks verslo vangumas negali būti pateisinamas tuo, jog sistema veikia be trukdžių. Kibernetinės rizikos nuolat didėja, tad verslui neatlikus žingsnių saugesnės atpažinties link, vartotojas pasirinks tą tiekėją, kuris rūpinasi savo ir vartotojo saugumu“, – teigia „SK ID Solutions“ verslo vadovas.

Iš apklausos matyti, jog tarp vartotojų populiariausia elektroninės atpažinties priemonė yra „Smart-ID“ – prioritetą jai teikia 62 proc. apklaustųjų (iš viso šalyje yra daugiau nei 1,54 mln. „Smart-ID“ vartotojų), 19 proc. apklaustųjų teigia naudojantys „Mobile-ID“ („Mobile-ID“ Lietuvoje naudoja 499 tūkst. gyventojų), tapatybės kortelę – 17 proc., o USB kriptografinę laikmeną – tik 2 proc. respondentų.

Žmonės noriai rinktųsi

Anot elektroninės atpažinties eksperto, per pastaruosius penkerius metus lietuvių įpročiai keitėsi.

„Žmonės „prisijaukino“ išmaniąsias ir saugias atpažinties priemones. Paprastas, bet saugus dviejų PIN naudojimas užtikrina ne tik geriausią vartotojo patirtį, drauge nekompromituojant saugumo, o tai skaitmeninėje erdvėje itin svarbu. Vartotojai jau yra pažengę, išsakę savo poreikius bei rinkoje jau yra ne tik tam skirti įrankiai, bet juos naudoja didžioji potencialių klientų dalis, tad verslui tereikia juos atliepti“, – teigia V. Kamarevcevas.

Naujausias tyrimas rodo, jog didžioji dalis naudojančiųjų „Smart-ID“, „Mobile-ID“ priemones žino, kam yra naudojami jų PIN1 bei PIN2 kodai. Šių kodų paskirtis – tapatybės patvirtinimas jungiantis prie elektroninių paslaugų (PIN1) ir elektroninis pasirašymas bei transakcijų patvirtinimas (PIN2). Tyrimo rezultatai leidžia matyti, jog teisingai PIN1 paskirtį įvardijo 83 proc., o PIN2 – 78 proc. tyrimo dalyvių ir tik maža dalis vartotojų apskritai nežinojo, kam jie skirti.

Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie elektronines atpažinties priemones „SK ID Solutions“ užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2023 metų sausį.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Kinai meta milžiniškus resursus į elektromobilių rinką: naujausias tyrimas atskleidžia neįtikėtiną realybę, vienas iš gamintojų gavo įspūdingą sumą iš vyriausybės

Arnas Balčiūnas

2024-04-17, 19:55 (atnaujinta 2024-04-18, 04:29)

1 komentaras

Elektrinių automobilių populiarumas auga. Daugelis bendrovių gamina vis daugiau būtent tokiais varikliais aprūpintų transporto priemonių, o kai kuriose šalyse jų populiarumas – itin didelis. Niekam ne naujiena ir didėjantis Kinijos gamintojų populiarumas.

Kinai meta milžiniškus resursus į elektromobilių rinką: naujausias tyrimas atskleidžia neįtikėtiną realybę, vienas iš gamintojų gavo įspūdingą sumą iš vyriausybės

Elektrinių automobilių populiarumas auga. Daugelis bendrovių gamina vis daugiau būtent tokiais varikliais aprūpintų transporto priemonių, o kai kuriose šalyse jų populiarumas – itin didelis. Niekam ne naujiena ir didėjantis Kinijos gamintojų populiarumas.

Remiantis naujai atliktu tyrimu, paaiškėjo, kad Kinijos automobilių milžinė BYD gavo mažiausiai 3,4 milijardus eurų tiesioginių vyriausybės subsidijų, kurios buvo suteiktos kaip dalis Pekino siekio paskatinti dominavimą elektrinių transporto priemonių ir kitų švarių technologijų srityje.

Parama pirmaujančiam Kinijos elektromobilių gamintojui šoktelėjo nuo 220 milijonų eurų 2020 metais iki 2,1 milijardo eurų vos po dviejų metų, trečiadienį paskelbė Vokietijos Kylio pasaulio ekonomikos institutas.

BYD taip pat gauna naudą iš vietinių baterijų gamintojų rėmimo ir pirkėjams daromų nuolaidų savo automobiliams, teigiama ataskaitoje, kuri pateikiama Europos Sąjungai pradėjus tyrimą dėl galimai nesąžiningos paramos Kinijos elektromobilių sektoriui.

Tokios subsidijos, kaip tos, kurios yra išmokėtos BYD, „leido Kinijos įmonėms greitai išsiplėsti ir užvaldyti Kinijos rinką, bei vykdyti sparčią plėtrą į ES rinkas“, teigia Vokietijos vyriausybei patariantis institutas.

ES susiduria su skatinimais iš naujo subalansuoti prekybą su Kinija, po to, kai tokios šalys, kaip Prancūzija, įvardija ekonomines grėsmes, kylančias dėl į bloko rinką plūstančių Kinijoje pagamintų prekių.

BYD ir jos konkurentai „Nio“ ir „Geely“ po augimo Kinijoje, plečiasi į Europą, kurioje vykstant įtemptam elektromobilių kainų karui vakarietiški gamintojai, įskaitant „Tesla“ ir „Volkswagen“, pralaimi rinkos dalį.

Kylio instituto teigimu, iš esmės visos Kinijos biržos bendrovės 2022 metais gavo tiesioginių išmokų, pažymėdami paramą vėjo, saulės ir geležinkelių bendrovėms. Kinijos parama pramonei yra „mažiausiai tris, keturis“ kartus didesnė, nei ES ir EBPO šalyse, teigė grupė.

ES įsteigė 40 milijardų eurų inovacijų fondą, kuris padės konkuruoti su Kinija ir JAV infliacijos mažinimo įstatyme numatytomis subsidijomis.

Spalį, Europos Komisija pradėjo tyrimą siekdama išsiaiškinti, ar Kinijos parama bendrovėms, įskaitant BYD, SAIC ir „Geely“ suteikė šalies pramonei nesąžiningą pranašumą. Pradiniai tarifai gali įsigalioti jau liepos mėnesį.

Kinija tyrimą dėl subsidijų pavadino protekcionistiniu ir teigia, kad jos automobilių gamintojai laimi elektromobilių lenktynes dėl savo geros kokybės produktų.

Kinijos komercijos ministras Wangas Wentao sekmadienį Paryžiuje teigė, kad Kinijos elektromobilių gamintojai remiasi „nuolatinėmis technologinėmis naujovėmis“ ir pažangiomis vietinėmis pasiūlos grandinėmis, o ne vyriausybe.

Kitą savaitę įvyksianti Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kelionė į Kiniją reiškia „puikią galimybę“ derėtis su Pekinu dėl jo subsidijų, teigia vienas iš ataskaitos bendraautorių, Dirkas Dohse.

BYD veiklą pradėjo kaip baterijų gamintojas, tačiau investavo dideles sumas į elektromobilių ir „plug-in“ tipo hibridų technologijų tyrimus. Ji patyrė staigų augimą po to, kai dėl dosnių subsidijų įsigyjant elektromobilį, pradėjo kilti vietinė Kinijos automobilių rinka.

Bendrovė, kuri 2023 metais deklaravo apytiksliai 4,1 mlrd. eurų siekiančias pajamas, taip pat sugebėjo sumažinti vakarietiškų gamintojų kainas Kinijoje. Jos „Seagull“ hečbeko su 10 colių besisukančiu ekranu mažmeninė kaina prasideda nuo mažiau, nei 10 000 JAV dolerių.

1 komentarų

China car

Žlobai, iš ko perspauzdinote šitą tekstą? BYD yra patys baterijų gamintojai, antri pagal dydįkinojoje.

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas