Kremliaus valdininkams ir propagandistams atvirai deklaruojant, kad informacija yra ginklas, lėšos iš šalies biudžeto dosniai dalijamos ne tik karinei pramonei, bet ir valstybinėms medijoms. 2022 m. Rusijos Federacija žiniasklaidos priemonėms skyrė maždaug 143 milijardus rublių (1,9 mlrd. JAV dolerių) iš valstybės biudžeto, o šiemet patvirtinta suma siekia 1,6 mlrd. JAV dolerių.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Pernai nepriklausomo tyrimo centro Debunk.org atliktas tyrimas parodė, kad 2022 m. pirmąjį ketvirtį išlaidos žiniasklaidai patrigubėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021 m. Netrukus po invazijos į Ukrainą, Rusijos valdžia nustojo viešai skelbti informaciją apie šalies biudžetą. Vis dėlto, pagal duomenis, kurie prieinami su Kremliumi artimai dirbančio tyrimų centro „Economic Research Group“ svetainėje, pradinis 115 mlrd. rublių biudžetas tikriausiai buvo viršytas, nes ši pinigų suma išseko dar 2022 m. lapkritį. Debunk.org analitikų vertinimu, valstybei priklausanti arba jos remiama žiniasklaida pernai išleido apie 143 mlrd. rublių.
Šiemet Rusija nekeičia savo įprastinės strategijos – patvirtintame 2023 m. biudžete propagandos skleidimui skirta 1,6 mlrd. dolerių. „Mūsų naujas tyrimas rodo, kad trys pagrindiniai šaltiniai, kuriems skiriama daugiausiai pinigų, nesikeičia. Daugiau nei pusė biudžeto buvo skirta VGTRK, RT (buvusiai „Russia Today“) ir „Rossiya Segodnia“, – sako Debunk.org vadovas Viktoras Daukšas.
Visos Rusijos valstybinė televizijos ir radijo kompanijai (VGTRK) skirta didžiausia suma – 25,8 mlrd. rublių. Šiam holdingui priklausanti žiniasklaida skirta Rusijos vidaus auditorijai ir vienas pagrindinių visuomenės nuomonę šalyje formuojančių informacinių kanalų. VGTRK priklauso visas tinklas nacionalinių ir regioninių televizijos kanalų, laidos taip pat prieinamos ir interneto platformoje.
Paminėtina, kad televizijos populiarumas Rusijoje truputį smuko. Pirmąjį 2022 metų pusmetį, kanalų „Pervyj Kanal“, „Rossiya-1“ ir NTV auditorija susitraukė ketvirtadaliu.
Be to, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, VGTRK prarado dalį svarbių rėmėjų, kadangi didžioji dalis šiuose kanaluose reklamą pirkusių tarptautinių įmonių paliko šalies rinką. Rusijos televiziją taip pat paveikė ir sankcijos – pavyzdžiui, pernai gegužę JAV Iždo departamentas uždraudė skirti finansavimą ir teikti telekomunikacijos paslaugas „Pervyj Kanal“, „Rossiya-1” ir NTV kanalams.
„Vis dėlto, beveik 26 milijardai rublių yra didelė suma, kurios visiškai pakanka norint išlaikyti norimą poveikį vidaus auditorijai ir išplėsti veiklą Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose. VGTRK pranešė, kad atidarys skyrius Luhansko, Donecko, Chersono ir Zaporižės apskrityse“, – pabrėžia V. Daukšas.
Tuo metu Kremliaus informacinės įtakos operacijoms užsienyje naudojamos RT finansavimas nežymiai sumažėjo. 2023 m. šiai agentūrai skirta 26,3 mlrd. rublių, kai pernai ši suma siekė 28,7 mlrd. Rusijai skirtos sankcijos taip pat paveikė RT veiklą – kanalai ir portalai buvo uždrausti Europos Sąjungoje, Kanadoje, JAV ir Jungtinėje Karalystėje, uždaryti keli agentūros padaliniai.
Vis dėlto, RT rado būdų plėsti savo veiklai kitose pasaulio dalyse. Pavyzdžiui, agentūra jau įžengė į Serbijos rinką ir kitąmet ruošiasi pradėti „RT Balkan“ transliaciją. RT taip pat stiprina savo pozicijas Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.
Vienas įdomesnių tyrimo atradimų susijęs su tinklu „Zvezda“, priklausančiu Rusijos gynybos ministerijai. Kremlius šiam kanalų ir portalų tinklui buvo itin dosnus ir beveik padvigubino skiriamą finansavimą. „Zvezda“ 2023 m. gaus 3,5 mlrd. rublių, o tai yra 1,6 mlrd. daugiau nei pernai.
Šių metų tyrimas patvirtina pernai metų analizės atradimus – propaganda yra gyvybiškai svarbi Rusijos režimui ir yra viena pagrindinių priemonių, užtikrinančių palaikymą Vladimirui Putinui. Priimdamas įstatymus, užtikrinančius iki 15 metų laisvės atėmimo bausmę už netinkamas „specialiosios karinės operacijos“ interpretacijas, ir užspausdamas nepriklausomas žiniasklaidos priemones, Kremlius iš tikrųjų pavertė informaciją ginklu. Tačiau, pasak tyrimo autorių, reikėtų nepamiršti vieno labai svarbaus fakto: informacinio karo srityje Rusija niekada nesirinko taikos.