Renkantis e. autentifikacijos metodą, lietuviams svarbiausia yra saugumas – šį faktorių paminėjo beveik pusė (46 proc.) rinkos tyrimų bendrovės „RAIT Group“ atlikto tyrimo apklaustųjų. Saugumą pirmoje vietoje nurodė ir Latvijos, Estijos, Švedijos bei Suomijos gyventojai. Tačiau ekspertus neramina faktas, jog Lietuvoje vis dar pirmauja e. autentifikacija su „Facebook“ (86 proc.) ir „Google“ (85 proc.).
„Saugumo svarba išlieka pirmoje vietoje – kaip ir prieš trejus metus atlikto tyrimo metu. Tokia stabili visuomenės nuomonė ne tik rodo mūsų visuomenės brandą ir supratimą, bet ir truputį stebina, nes prisijungimui vis dar labai plačiai yra naudojamos nesertifikuotos priemonės. Augant elektroninių paslaugų spektrui ir naudojamumui, nesnaudžia ir nusikaltėliai, todėl tuo pačiu didėja ir rizikos. Riziką labai sumažina sertifikuotų priemonių naudojimas“, – teigia Viktoras Kamarevcevas, „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje.
Antroje vietoje pagal svarbą lietuviams aktualus e. autentifikacijos metodo naudojimo paprastumas (15 proc.), o trečioje – galimybė priemonę naudoti visur (12 proc.), rodo „SK ID Solutions“ užsakymu atliktas tyrimas.
Prieš trejus metus lietuviai taip pat aukščiausiai vertino e. autentifikavimo metodo saugumą, naudojimo paprastumą ir galimybę priemonę naudoti visur.
Latviai ir estai šiemet aukščiausią reikšmę taip pat suteikė e. autentifikacijos priemonių saugumui (po 37 proc.), antroje vietoje latviai išskyrė naudojimosi paprastumą (22 proc.), estai – galimybę priemone naudotis visur (17 proc.). Trečioje vietoje latviai vertina galimybę priemone naudotis visur (10 proc.), o estai – naudojimo paprastumą (17 proc.).
Dažniausiai – bankinėms paslaugoms
Paprastai lietuviai e. autentifikaciją naudoja bankinėms ir finansinėms paslaugoms atlikti (48 proc.), bendraudami su valstybinėmis institucijomis (12 proc.) bei pasirašydami dokumentus (9 proc.). Beje, palyginus su Latvija ir Estija (po 5 proc.), lietuviai dažniau naudoja e. tapatybės patvirtinimo sprendimus sveikatos srityje (8 proc.).
Apklausa taip pat parodė, kad lietuviai labiausiai pasitiki „Smart-ID“ autentifikacija. Antroje vietoje liko m. parašas, o trečioje – bankinė programėlė su biometriniais duomenimis.
Alter ego iššūkis
Pasirenkant patikimus e. autentifikacijos būdus, tarp Baltijos šalių geriausiai pasirodė Estija, nes pagrindinis e. autentifikacijos būdas tarp apklaustųjų Estijoje yra asmens tapatybės kortelė (89 proc.), aplenkęs tokius populiarius būdus, kaip e. autentifikacija su „Google“ (79 proc.) ir „Facebook“ (76 proc.). O tarp populiariausių trijų e. autentifikacijos būdų Švedijoje „Facebook“ ir „Google“ iš vis neatsirado.
„Tokie Estijos ir Švedijos rezultatai yra „sveikos“ šalies požymis. O štai Lietuvoje pirmauja e. autentifikacija su „Facebook“ (86 proc.) ir „Google“ (85 proc.). Deja, tiek „Facebook“, tiek „Google“ platformose galima susikurti kokią tik nori tapatybę, vadinamąjį „alter ego“, kuris gali būti išgalvotas. O apklausa rodo, kad autentifikacijos priemonės dažniausiai yra naudojamos finansiniame ar sveikatos apsaugos sektoriuose – ypač jautriose srityse. Finansinis sektorius yra griežtai reguliuojamas ir įprastai čia neleidžiama prisijungti su minėtomis priemonėmis. Tačiau sveikatos apsaugos sektoriuje yra pastebima tendencija, kad vis dar leidžiama prisijungti su „Facebook“ ir „Google“, ir tai tikrai neramina“, – tikina V. Kamarevcevas.
Toliau mūsų šalyje rikiuojasi e. autentifikacija su „Smart-ID“ (78 proc.), asmens tapatybės kortele (71 proc.) bei „Microsoft“ (56 proc.). Mažesnę rezultatų dalį užima bankininkystės programėlė su biometriniais duomenimis (51 proc.), PIN generatoriumi (49 proc.), USB laikmena (45 proc.), e. autentifikacija su m. parašu (38 proc.) ir kt. e. autentifikacijos būdai.
Neskiria e. autentifikacijos ir e. parašo
76 proc. lietuvių žino, kad e. pasirašymui galima naudoti m. parašą, dar 64 proc. – kad tam tikslui galima naudoti „Smart-ID“. Deja, anot V. Kamarevcevo, apklausa atskleidė ir tai, kad lietuviai dažnu atveju nesupranta, kuo e. autentifikacijos metodas skiriasi nuo e. parašo paslaugos.
„11 proc. apklaustųjų mano, kad e. pasirašymui galima naudoti „Google“, 10 proc. – „Facebook“ ir 7 proc. – „Microsoft“ e. autentifikacijos įrankius, nors taip nėra. Dalis lietuvių iš vis nežino, kokį būdą naudoti e. pasirašymui. Tenka apgailestauti, kad prie tokios situacijos prisidėjo ir kiti tiekėjai, kai vartotojams leisdavo prisijungti ir pasirašyti įvedant vieną PIN kodą, todėl vartotojui buvo suformuotas klaidingas suvokimas dėl transakcijos paskirties“, – teigia pašnekovas.
Anot eksperto, „Smart-ID“ ar m. parašas turi du sertifikatus: vienas jų yra skirtas autentifikacijai, o antras – pasirašymui. O „Facebook“ ir „Google“ platformos yra skirtos tik autentifikacijai.
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė (45 proc.) Lietuvos gyventojų e. pasirašymui naudoja „Smart-ID“ programėlę. 32 proc. apklaustųjų pasirašo su m. parašu, o 18 proc. – su PIN generatoriumi.
Mažiau populiarios, bet taip pat naudojamos e. pasirašymo priemonės yra asmens tapatybės kortelė (16 proc.), bankinė programėlė su biometriniais duomenimis (16 proc.) ir USB raktas (6 proc.).
Apklausos metu balandį-gegužę apklausti 5048 suaugę asmenys iš trijų Baltijos šalių, o taip pat Švedijos bei Suomijos.
Šiemet tarptautinių e. tapatybės sprendimų bendrovė „SK ID Solutions“ švenčia 20-metį. Šiuo metu „SK ID Solutions“ paslaugomis naudojasi 4 milijonai žmonių, kurie per mėnesį atlieka apie 150 milijonų operacijų.