Lietuvoje turime sparčiausią internetą: to priežastis gali sukelti dvejopų minčių

Lietuvoje turime sparčiausią internetą: to priežastis gali sukelti dvejopų minčių

Lukas Snarskis

2021-08-28, 11:45

Neseniai per vieną televizijos laidą teko išgirsti kaip buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras svečioje šalyje gyrėsi, kad „Lietuvoje yra sparčiausias internetas pasaulyje“, o klestinčios šalies monarchas, nustebęs atsisuko į savo patarėjus, ir paklausė, „o kodėl ne pas mus?“. Tikrai, kodėl?

Labai dažnai girdim faktą apie sparčiausią internetą Lietuvoje ir tuo daug kas didžiuojasi, bet neteko girdėti, kad kas bandytų atsakyti į klausimą, kodėl Lietuvoje sparčiausias internetas? Ir dar įdomiau – kodėl kitos valstybės to neturi?

Sutaupykite net 102€ pirkdami Roidmi Eve Plus robotą-siurblį

Juk, atrodytų, nerealu, kad Prancūzija, Japonija ar JAV ekonomiškai ir techniškai negalėtų pasistatyti tiek ar dar daugiau antenų, kiek yra Lietuvoje. Arba – Lietuvos kaimynės Latvija ar Lenkija to ekonomiškai neįstengtų? Ką jau kalbėti apie Vokietiją ar Skandinavijos šalių ekonomines ir technines galimybes. Atsakytume, žinoma, kad įstengtų pristatyti daugiau antenų, nei yra Lietuvoje. Tai, kad užsienio valstybės negali, priežasčių reikia ieškoti kitur. Nei Vokietija, nei JAV, nei Lenkija ar kitos valstybės negali, nes to neleidžia minimų valstybių teisės aktai, kuriais siekiama saugoti žmonių sveikatą nuo vis dažniau pagrindžiamo pavojaus, kurį kelia elektromagnetinių bangų spinduliuotė.

pirkimas-internetu-1

Šio klausimo atsakymas – tai lyg tos pačios lazdos kitas galas: kitos valtybės neturi tokio spartaus interneto, nes ten antenų statymas yra dar daugiau ribojamas teisės aktais. Tai, jog pas mus internetas sparčiausias pasaulyje, reiškia, kad ir be atitinkamų teisės aktų analizės galime konstatuoti – antenų statymas Lietuvoje yra pernelyg liberalus. Sparčiausio interneto Lietuvoje faktas yra lyg lakmuso popierėlis, parodantis adekvataus elektros prietaisų skleidžiamų bangų reguliavimo stygių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos įspėja, kad „priklausomai nuo spinduliavimo intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ar lėtiniai organizmo pakenkimai. Žmonėms, kurie yra nuolat veikiami elektromagnetinės spinduliuotės, gali išsivystyti širdies kraujagyslių, imuninės bei kvėpavimo sistemų funkciniai pakitimai. Labiausiai elektromagnetinis spinduliavimas veikia vyresnio amžiaus žmones, taip pat sergančius įvairiomis ligomis ir vaikus. Ypač jautrūs spinduliuotei kūdikiai, kurių imuninė sistema nėra visiškai susiformavusi. Dėl šių priežasčių kitose valstybėse įvairiausių technologijų prietaisų spinduliavimo intensyvumas ir mastas dėl antenų bangų keliamo spinduliuotės pavojaus yra daugiau ribojamas. Savaime suprantama, kad spinduliuotės poveikis sunkiai įrodomas – juk susergi ne iš karto. Vis dėlto, akivaizdu, kad spinduliuotė neturi nei sienų nei kitokių barjerų.

vis-dazniau-perkama-internetu_2021-04-26-211819

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos atkreipia dėmesį, kad „žmogaus jutimo organai reaguoja į 20-300 MHz dažnio elektromagnetinį lauką, todėl daugeliu atvejų jis yra nejuntamas. Pabuvęs elektromagnetiniame lauke, kurio energijos galingumas yra didesnis nei 10mW/cm2, žmogus gali jausti nespecifinius simptomus: nuovargį, silpnumą, galvos svaigimą ar skausmą, rankų drebulį, gali prasidėti nemiga, pakilti temperatūra. Esant ilgalaikei 3-5 min. superaukštų dažnių 300 MHz – 300 GHz elektromagnetinei energijai, gali išsivystyti ir tiesioginiai širdies ir kraujagyslių funkciniai pakitimai“. Jau vien pavojaus grėsmė sveikatai yra svarbus pagrindas riboti spinduliuojančių prietaisų kiekį ir intensyvumą.

Oficiali Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pozicija dėl normų didinimo tokia, kad „iki šiol nėra mokslinių įrodymų, kad leistino lygio rekomendacijas viršijantys elektromagnetiniai laukai, būtų pavojingi sveikatai“ – tad 10 kartų ir buvo siūloma didinti spinduliuotės normas, kurios sėkmingai padidintos. SAM pranešimuose naudojamas išsireiškimas „rekomenduojamos normos“ yra netikslus, nes tai iš tiesų yra maksimalios leistinos normos, kurios dar laikomos saugiomis. Šių metų kovo mėnesį jos buvo padidintos iki maksimalių leistinų normų pagal tarptautinius teisės aktus. Tarptautinė Elektromagnetinės saugos komisija, susirūpinusi didėjančia elektromagnetine tarša ir jos žalingu poveikiu žmonių sveikatai, dar 2006 m. konferencijoje Italijos Benevento mieste priėmė rezoliuciją, kurioje pabrėžiama, kad yra vis daugiau mokslinių duomenų, rodančių, jog mūsų aplinkoje dabar esanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti ypač iš bevielių mobiliųjų tinklų ryšių, žalingai veikia žmonių sveikatą. Kadangi vėžio dažnai negalima aptikti dar daug metų po sąveikos, o mobilieji telefonai plačiai naudojami tik nuo 1990 m., epidemiologiniai tyrimai šiuo metu gali įvertinti tik atvejus, išryškėjusius per trumpesnius laikotarpius.

internetas20telefone_2021-04-26-213632

Tyrimai su gyvūnais rodo, kad ilgalaikis radijo bangų poveikis gali padidinti vėžio riziką. Lietuvos imunologų draugija pažymi, kad „elektromagnetinė spinduliuotė gali sukelti kataraktas, odos ir poodinio sluoksnio nudegimus, reprodukcinės sistemos, širdies bei kraujagyslių sistemos, imuninės sistemos ir kvėpavimo organų ūminius ar lėtinius funkcinius pakitimus“. Elektromagnetinis laukas veikia visus ląstelėse ir tarp jų vykstančius procesus. Signalų perdavimas, medžiagų apykaita vyksta baltyminėmis molekulėmis, kurios turi savo elektrinį krūvį. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sporto instituto profesorius Alfonsas Vainoras teigia, kad „atsidūrus magnetiniame lauke, krūviai persikelia į vieną ar į kitą pusę, ir visas metabolizmas kiekvienoje ląstelėje paveikiamas. Per metus kitus tai virsta labai dideliu rezultatu“. Anot profesoriaus, „jau ir taip Lietuva yra padidintos rizikos zonoje elektromagnetinės spinduliuotės atžvilgiu. Taip yra dėl Žemės kuriamo, tai yra, geomagnetinio lauko ypatumų“. Mūsų šalyje, lyginant su kitais penkiais pasaulio taškais Saudo Arabijoje, JAV, Kanadoje, PAR ir Naujoje Zelandijoje, kuriuose taip pat yra tokie magnetometrai, stebimas palyginti didelis gama elektromagnetinių bangų intensyvumas, konstatavo mokslininkas, pridūręs, kad Lietuvoje infarktas ištinka dešimčia metų jaunesnius žmones nei ES vidurkis, mūsų šalies vyrai gyvena kur kas trumpiau nei kiti europiečiai, vyrauja didžiulis savižudybių skaičius. „Tai – padidintos spinduliuotės pasekmė. Kartu su kardiologais mūsų atlikti tyrimai parodė, kad net ir labai nedidelis spinduliuotės padidėjimas iš karto veda prie didesnių problemų“. Ekonominė ir techninė plėtra mums atnešė ir vis stipriau plintančią įvairiausių bangų spinduliuotę, nuo kurios net jau į mišką nebepabėgsi, nes ir miškuose stovi stulpai su antenomis. Ekonominė ir technologinė plėtra mus apstato vis didėjančia prietaisų gausa, be kurios šiuolaikinis gyvenimas nebeįsivaizduojamas, bet technologijų plėtra kelia vis didesnę ir didesnę grėsmę žmonių sveikatai, ką vis dažniau ir dažniau patvirtina mokslo tyrimai. Užsienio valstybės technologijų spinduliavimo intensyvumą reguliuoja bandant numatyti tam tikras leistinas ribas, kurių peržengti nevalia, riboja spinduliavimo intensyvumą ir mastą, taip saugant visuomenės sveikatą bent jau nors šiek tiek mažinant žmonių sveikatai grėsmę keliančių faktorių pavojų.

karantino-metu-interneta-atranda-ir-senjorai-pazintys-persikele-i-internetine-erdve

Taigi, ar tikrai galime didžiuotis sparčiausio interneto šalies statusu? Ar tikrai sparčiausias internetas yra Lietuvos stiprybė, jei nesvarbu žmonių sveikatai keliamas net potencialus pavojus? Kiekvienos valstybės pareiga yra rūpintis žmonių sveikata ne tik tada, kai jau reikia ligoninės, bet ir tada, kai reikia užtikrinti sveiką gyvenamąją aplinką – maisto, oro kokybę ir, be jokios abejonės, neigiamų (ir net galimų) faktorių, t. y. įvairiausios spinduliuotės bangomis ribojimą verslo, pramonės ir, matyt, ateityje net ir buities srityse.

Jei didžiuojamės savo šalimi, norėtųsi, kad džiaugtumėmes tikrai didžiavimosi vertais pasiekimais, o ne tais, kurie yra stereotipiniai, arba tiksliau – paviršiniai. Pažiūrėjus giliau ir atsakius į priežastis, o ne tik pasekmes pastebinčius klausimus, didžiuotis nebelieka kuo, nes supranti, kad sparčiausias internetas Lietuvoje yra tik todėl, kad interneto spartumas, saugant žmonių sveikatą, nėra pakankamai reguliuojamas ir ribojamas.

Ar patiko šis įrašas? Prisidėkite prie šio ir panašių įrašų kūrimo, tapkite mūsų rėmėjais!

Komentarai

Eij Tu ..

Jis toli gražu nėra sparčiausias, šviesolaidinis kadaise buvo kažkuri laiko tarpą, dabar nei šviesolaidinis, nei mobilusis toli gražu nėra sparčiausias, pasižiūrėkite į statistiką pagal šalis. Kokios nesąmones rašomos, bent pasitikrinkit... Esame jau gana toli atsilike.

5G

Telefonai.eu, apsivyniokit folija, tai daugiau gal naudos bus nei tokias nesąmones rašyti :)

Rekomenduojama

Daugiau naujienų

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas