Neapsaugotuose įrenginiuose esančių duomenų saugumui gresia didelis pavojus – ekspertai siunčia svarbų perspėjimą ir dalinasi saugumo patarimais

Pranešimas spaudai

2023-04-13, 15:00

0 komentarų

Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų nesirūpina savo duomenų saugumu internete - atskleidžia IT saugumo kompanijos „ESET Lietuva“ užsakymu atliktas Omnibus visuomenės nuomonės tyrimas.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Neapsaugotuose įrenginiuose esančių duomenų saugumui gresia didelis pavojus – ekspertai siunčia svarbų perspėjimą ir dalinasi saugumo patarimais

2022 m. internetu teigė naudojęsi beveik 88 proc. šalies gyventojų nuo 16 iki 74 m. (Lietuvos statistikos departamento duomenys), tačiau net 41 proc. iš jų naudoja atviro kodo, t.y. nemokamą, antivirusinę programinę įrangą arba nesinaudoja jokia apsaugos programa išvis.

Kibernetinio saugumo specialistų nuomone, neapsaugotuose įrenginiuose esančių duomenų saugumui gresia didelis pavojus.

Kodėl nemokamos antivirusinės programinės įrangos nepakanka?

Naudodamiesi neapmokestinamomis paslaugomis vartotojai už tai atiduoda savo privatumą ir duomenų saugumą - renkantis nemokamas programas lengva užkrėsti kompiuterį kenkėjiška reklamine programine įranga (angl. Adware), dėl kurios gaunamos iššokančios reklamos, renkančios atitinkamą vartotojų informaciją. Įmonės renka asmens duomenis internete ir naudoja juos, kad nukreiptų į savo reklaminius skelbimus. Nors tai nėra naujas reiškinys, įvairių kompanijų turima informacija apie mus vis tiek stebina: pavyzdžiui, Facebook net 97% pajamų uždirba iš reklamų.

„ESET Lietuva“ kibernetinio saugumo specialistas Lukas Apynis pateikia pavyzdį, kaip plačiai paplitusi nemokama antivirusinė programa be vartotojų sutikimo ir be galimybės išjungti šią funkciją rinko asmeninius vartotojų duomenis: „Šis incidentas įvyko 2020 m. Įvykio metu buvo nustatyta, kad būtent nemokama antivirusinės versija rinkdavo ir parduodavo kiekvieną vartotojo paiešką, internetinio puslapio paspaudimą, internetinį pirkimą visose svetainėse. Tarp nukentėjusių klientų buvo ir visiems žinomos kompanijos kaip Google, Microsoft ir Pepsi.“ L. Apynis pataria prieš naudojant nemokamą saugos produktą patikrinti, kiek duomenų gali būti surinkta ir kas turės prieigą prie jų.

Duomenys, privatumas ir banko sąskaitos - grėsmėje

Puikus grobis kibernetiniams nusikaltėliams tampa kiti išmanieji įrenginiai, kaip telefonai, planšetiniai kompiuteriai - minėto tyrimo duomenimis, beveik 80 proc. Lietuvos gyventojų nesinaudoja jokia antivirusine programa šio tipo įrenginiuose arba pasikliauja kartu su telefonu gauta apsaugos sistema. Ši tendencija ypač neramina, atsižvelgiant į privačią informaciją, kuri gali būti pasiekiama: tai banko duomenys, asmeninės nuotraukos, socialinių tinklų paskyrų, el. pašto prisijungimai, dažnai ir darbui skirti duomenys bei kt. „Programišiai puikiai tai žino ir taip pat supranta, kad daugelis tiesiog nenaudoja jokių antivirusinių apsaugos priemonių, ir vis aktyviau bando išnaudoti šią spragą”, - teigia kibernetinio saugumo specialistas.

Tiesa, programišiams gali pasirodyti naudingi ne tik jūsų asmens (vardas pavardė ar el. pašto adresas), ar prisijungimo prie banko duomenys, bet ir jūsų augintiniai, pomėgiai, ūgis ar svoris, taip pat kaip ir nuorodos į socialinių tinklų paskyras ir jose bendrinami duomenys. Išskirtinės analizavimo funkcijos, kurias turi didžiausios IT kompanijos nuotraukoje automatiškai gali atpažinti, žmones, esančius kartu su jumis, vietovę, kurioje esate, ir netgi kitus objektus. Anot L. Apynio, šie duomenys lemia tikslinę įmonių reklamą, taip pat gali būti naudingi kibernetiniams nusikaltėliams bandant nuspėti jūsų slaptažodžius, ar pasinaudojant jūsų tapatybe nusikalstamiems tikslams.

Kaip apsaugoti savo duomenis?

Norint, jog internete esantys duomenys būtų apsaugoti, reikia ne tik pasirūpinti patikimo gamintojo antivirusine programine įranga. Kibernetinio saugumo specialistai pateikia 5 papildomus žingsnius, kurių rekomenduojama imtis, norint saugiai naršyti internete.

  1. Kiekvienoje svetainėje naudokite skirtingą bent 8 ženklų slaptažodį, kurį sudarytų didžiosios ir mažosios raidės, skaičiai bei simboliai.

  2. Naudokitės dviejų faktorių autentifikaciją (angl. 2FA) - tai suteikia papildomą saugumo lygį, sumažinant riziką, jog bus neleistinai prisijungta prie asmeninių paskyrų. Populiariausiose socialinių tinklų paskyrose, tai galite padaryti kelių mygtukų paspaudimu.

  3. Nuolat atnaujinkite savo naršyklę, operacinę sistemą bei kitą naudojamą programinę įrangą, taip galėsite apsaugoti įrenginius nuo naujausių kibernetinių grėsmių.

  4. Darykite atsargines failų kopijas debesyje ar išoriniuose diskuose, jog išsaugotumėte duomenis įrenginio praradimo, vagystės ar gedimo atveju.

  5. Naudokite virtualujį privatųjį tinklą (angl. VPN), kad užšifruotumėte interneto ryšį ir užtikrintumėte savo privatumą bei saugumą internete.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 17:14

0 komentarų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiemet per kovo mėnesį įregistruoti iš viso 735 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, tai 404 – grynieji elektromobiliai ir 331 – iš išorės įkraunamas hibridas. Per vieną mėnesį įregistruota 13,06 proc. daugiau elektromobilių nei per vasarį, arba 46,12 proc. daugiau nei įregistruota per 2023 m. kovo mėnesį. Taip pat per šį kovą įregistruoti 9 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai, t. y. tiek pat, kiek įregistruota per šį vasario mėnesį.

2024 m. balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 20 906 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 12 381 – grynasis elektromobilis ir 8 525 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 447 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 442 – grynieji elektromobiliai ir 5 – iš išorės įkraunami hibridai.

Per šių metų kovą elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,20 procento. Grynieji elektromobiliai užima 0,71 proc. šios kategorijos transporto priemonių parko, o iš išorės įkraunami hibridai – 0,49 procento.

Balandžio 1-ąją 4,14 proc. šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke sudarė hibridinės transporto priemonės (HEV – hibridiniai automobiliai, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus). Didžiausia lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,63 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,71 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.

Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke balandžio 1-ąją elektromobiliai sudarė 0,57 procento (kovo 1 d. buvo 0,56 proc.). Dyzelinu varomos transporto priemonės užima 96 proc. viso šios kategorijos automobilių parko.

Nuo visų per kovo mėnesį naujai įregistruotų naujų lengvųjų keleivinių transporto priemonių skaičiaus automobiliai sudarė 15,45 procento. Kovą nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 9,91 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos (vasarį buvo 10,35 proc.), iš jų 118, arba 5,17 proc., buvo grynieji elektromobiliai ir 108, arba 4,73 proc., – iš išorės įkraunami hibridai. Nauji elektromobiliai sudarė 30,75 proc. visų kovą naujai įregistruotų elektromobilių.

Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį kovo mėnesį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,62 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių (šiemet vasarį – 47,24 proc.). Per kovą įregistruoti 995 nauji hibridiniai (HEV) automobiliai (vasario mėn. – 949).

Benzinu varomos transporto priemonės kovo mėnesį užėmė 30,16 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 14,38 proc. naujų automobilių rinkos.

Nauji elektromobiliai sudarė 55,56 proc. visų per kovą naujai įregistruotų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių.

Naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos didžiausią dalį – 93,77 proc. – šiemet kovą užėmė dyzelinu varomi automobiliai (vasario mėn. – 86,6 proc.). Benzinu varomi automobiliai užėmė 4,40 proc., elektromobiliai – 1,83 proc. naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos.

Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje 2024 m. kovo mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 3,80 proc. (vasarį buvo 3,84 proc.). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 62,47 proc., benzinu varomos – 21,61 proc., hibridinės (HEV) transporto priemonės – 8,14 procento.

Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje kovo mėnesį elektromobiliai užėmė 0,47 proc. naudotų N1 kategorijos automobilių rinkos, dyzelinu varomos transporto priemonės – 92,21 procento.

Per 2024 m. sausio-kovo mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,91 proc. nuo visų įsigytų M1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones – 10,95 procento.

Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 0,91 proc. nuo visų įsigytų N1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, šis skaičius buvo 1,63 procento.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas