SEB perspėja investicijomis besidominčius lietuvius: sukčiai gali bandyti tuo pasinaudoti, sužinokite kaip apsisaugoti

SEB

Pranešimas spaudai

2023-05-24, 11:07

0 komentarų

Viešojoje erdvėje vis dažniau kalbame ne tik apie taupymą, bet ir investavimą. Kaip ir taupyti, būdų investuoti yra ne vienas – nuo nuosavo būsto iki aukso, nuo pasyvaus investavimo į fondus ar ETF iki aktyvaus spekuliavimo akcijų rinkose.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
SEB perspėja investicijomis besidominčius lietuvius: sukčiai gali bandyti tuo pasinaudoti, sužinokite kaip apsisaugoti

Visgi, gavus itin patraukliai skambantį investavimo pasiūlymą su neva užtikrinta ir didele grąža, svarbu suklusti: sukčiai gali apsimesti ir investavimo „konsultantais“.

Investavimas neretai yra klaidingai siejamas su dideliu praturtėjimu – būtent šiuo įsitikimu sukčiai ir naudojasi, gyventojams siūlydami greitą, užtikrintą ir didelės vertės praturtėjimą.

Kur investuoti siūlo sukčiai?

Sukčiai gali siūlyti investuoti bet kur: nuo naftos ar aukso, kriptovaliutų, įmonių akcijų, obligacijų ir t. t. Iš pirmo žvilgsnio, sukčių pasiūlymas gali skambėti visiškai nekaltai. Visgi, vienas pagrindinių dalykų, padedančių atpažinti sukčių – tai, kad, siūlydamas investuoti, „konsultantas“ jums žadės greitą, užtikrintą, didelės vertės, arba visus tris aspektus apimančią, grąžą.

Tokie pažadai dažniausiai ir lieka pažadais. Investavimas visad yra susijęs su rizika prarasti dalį ar visas investuotas lėšas ir joks investuotojas ar investavimo konsultantas jums niekad nesiūlys užtikrintos grąžos. Atvirkščiai – jis visad jus supažindins su galimomis rizikomis.

Kaip vyksta investicinis sukčiavimas?

Sukčiavimas dažniausiai prasideda nuo netikėto skambučio iš nepažįstamo numerio (dažnu atveju su užsienio šalies kodu). Jums atsiliepus prisistato „investicijų ekspertas“ ir pasiūlo „labai pelningą“ investavimo galimybę. Skambinantysis akcentuoja, kad teikiamas pasiūlymas yra skirtas tik jums ir prašo jo teikiama informacija su niekuo nesidalinti, kalba apie „daug žadančią“ investiciją, pabrėžia jos saugumą.

Baigus pirmą pokalbį, su jumis susisiekia jau kitas asmuo. Taip pat bendravimas gali persikelti į pokalbių programėles – „Whatsapp“, „Viber“ ir kt. Ten jums atsiunčiama ir nuoroda į investavimo „platformą“, kurioje matote grafikus, vaizduojančius kaip jūsų investicijos neva augs ir generuos neįtikėtinai didelį pelną. Tokios svetainės yra klastotės.

Supažindinę jus su savo „pasiūlymu“, sukčiai ims jus spausti psichologiškai ir taikyti agresyvias pardavimo taktikas. Turėsite atlikti pavedimą – „pirmąją investiciją“. Gan greitai pastebėsite, kad platforma, į kurią investavote, išties yra „stebuklinga“ – jūsų investicijų vertė auga tarsi ant mielių. Tai gali sumažinti jūsų budrumą ir priversti patikėti, kad ši investavimo galimybė yra patikima ir saugi. Tokiu atveju pradėsite „investuoti“ vis daugiau pinigų. Jei jums pradės jų trūkti, sukčiai savo spaudimą tik sustiprins, skatindami jus pasiimti greitąjį kreditą, pasiskolinti lėšų iš giminaičių ar pažįstamų žmonių.

Jie taip pat gali bandyti gauti prieigą prie jūsų įrenginio. Pavyzdžiui, „Skype“ pokalbio metu jie gali paprašyti jūsų pasidalinti kompiuterio ekranu arba liepti jums atsisiųsti programėlę, kuri, jums to nežinant, sukčiams suteiks nuotolinę prieigą prie jūsų telefono ar planšetinio kompiuterio. O tokiu būdu pasisavinti jūsų prisijungimo prie interneto banko duomenis, asmens kodą, slaptažodžius ir pinigus sukčiams – vieni juokai.

Galiausiai, kai panorėsite savo investicijas ir uždarbį susigrąžinti, „konsultantai“ staiga pradings – prarasite ne tik prieigą prie investavimo platformos, bet ir bet kokį kontaktą su jais. Žinoma, gali nutikti ir taip, kad sukčiai pradings atlikus jau pirmąjį pavedimą, tačiau dažniausiai jie siekia išvilioti kuo daugiau pinigų. Tad nenustebkite, jei, sukčiams pradingus, po kurio laiko (mėnesio ar dviejų) su jumis susisieks neva policijos ar kitos institucijos atstovai ir pareikš, kad jus apgavę sukčiai yra sulaikyti ir turite galimybę susigrąžinti prarastus pinigus (žinoma, sumokėjus dar papildomus „administracinius“ mokesčius). Neužkibkite už šio kabliuko: tai – tie patys sukčiai.

Į ką atkreipti dėmesį bendraujant su investavimo „konsultantais“?

  • Būkite budrūs nuo pat pirmojo pokalbio – sukčiai dažniausiai bendrauja rusų kalba, kartais ir kitomis kalbomis. Patys bendraukite tik lietuvių kalba
  • Telefono numeris, iš kurio jums skambina „konsultantas“, gali prasidėti užsienio šalies kodu
  • Pirmojo pokalbio metu dažniausiai siekiama išsiaiškinti kuo daugiau asmeninės informacijos apie jus – nesidalinkite jokia informacija su nepažįstamaisiais
  • Sukčiai vengia pasirašyti bet kokius dokumentus, jie dažniausiai veikia „pasitikėjimo pagrindu“. Visgi, investavimo procesas turi būti raštiškas ir dokumentuotas, o ne žodinis „susitarimas“ telefonu
  • Jei esate spaudžiami sprendimą investuoti priimti kuo greičiau, galite būti tikri, kad tai – sukčiai
  • Savo įrenginiuose nediekite jokių sukčių prašomų programėlių

Ką daryti supratus, kad bendraujate su sukčiais?

  • Jei bendraujate telefonu, nedelsdami nutraukite pokalbį
  • Nebendraukite „Whatsapp“, „Viber“ ir kitose programėlėse
  • Jei tapote sukčių auka, nedelsdami kreipkitės į banką ir policiją

Žinoma, jeigu susidūrėte su sukčiais - artimiesiems papasakokite apie tai, kas nutiko, kad apsaugotumėte juos nuo panašių situacijų.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas