Telefonų turėtojai turėtų reaguoti nedelsiant: jūsų naujas draugas gali turėti slaptų kėslų, sužinokite kaip apsisaugoti

Netikėtai gauta žinutė gali būti pradžia naujos draugystės, tačiau neretai tai tampa ir nusikaltėlių jauku, siekiant išvilioti pinigus. Tai nėra didžiulė naujiena, mat tokia metodika naudojama jau ne vienerius metus, kuomet nukenčia patiklesni asmenys. O dabar prasidėjo ir nauja banga apgaudinėjimų.

Prasidėjo kosminiai „Aliexpress“ išpardavimai – peržiūrėkite geriausius pasiūlymus paspaudus čia
Telefonų turėtojai turėtų reaguoti nedelsiant: jūsų naujas draugas gali turėti slaptų kėslų, sužinokite kaip apsisaugoti

Apsaugos bendrovės „Sophos“ tyrimas atskleidė Pietryčių Azijoje veikiantį internetinio nusikalstamumo tinką, kurio taikinys – JAV piliečiai. Naudodami socialinę inžineriją, piktavaliai bando įtikinti savo taikinius investuoti į kriptovaliutas. Teigiama, kad sukčiai naudoja psichologinio manipuliavimo techniką, padedančią užmegzti ryšį su auka, o vėliau – įtraukia į netikras finansines schemas.

Pranešama, kad grupė, kurios „Sophos“ specialistai neįvardijo, veikia per pasitelkdami „iMessage“ ar kitus skaitmeninius kanalus siunčiančius trumpąsias žinutes (SMS). Sukčiai neva neteisingai nurodo gavėjo numerį ir siunčia įvairiausius pranešimus, kurių tikslas – užmegzti pažintis ir vėliau pasisavinti kiek įmanoma daugiau pinigų. Skelbiama, jog yra siunčiama daugybę žinučių, o vėliau susitelkiama tik į tuos, kurie atsako į pranešimus.

Viskas prasideda nuo atsitiktinio pokalbio, o jūsų netyčia gautą žinutę gali panaudoti kaip priežastį, kad jums „lemta būti draugais“. Jeigu tai pavyksta – dialogas progresuoja ir bandoma auką perkelti į kitą susirašinėjimų platformą, prisidengiant galimybe bendrauti laisviau. „Sophos“ ekspertų teigimu, šią nusikaltėlių grupę gali sudaryti tiek vyrai, tiek ir moterys.

Įgavus aukos pasitikėjimą, atskleidžiama apie nusikaltėlių neva patirtus finansinius nuostolius ir teigiama, kad kriptovaliutos išgelbėjo juos. Pradedama siuntinėti įvairias nuotraukas, rodančias prabangą, o tuomet prasideda ir siūlymai išmokyti kaip investuoti ir gauti pelno iš trumpalaikių investicijų į kriptovaliutas prekybos platformoje crypto.com.

„Sophos“ pavyko išsiaiškinti, kad šie sukčiai vos per penkis mėnesius sugebėjo pasisavinti daugiau nei 3 mln. JAV dolerių. Žinoma, tai nėra labai unikali sukčiavimo schema, o pagrindinės aukos – amerikiečiai. Kaip bebūtų, tai pavojaus signalas kiekvienam internautui ar telefono savininkui, jog šiomis dienomis reikia būti itin atsargiems ir nepakliūti į sukčių pinkles.

Kaip apsisaugoti nuo internetinių sukčių?

Sukčiavimo būdų šiais laikais vis daugėja, jie tampa vis įmantresni, tačiau imdamiesi tam tikrų žingsnių ir išlikdami budrūs, galite nuo šio nusikaltimo apsisaugoti.

  • Prisiminkite – jeigu kažkas skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
  • Niekuomet nesidalinkite savo PIN kodu. Išmesdami dokumentus, kuriuose yra jūsų asmens duomenų, visuomet smulkiai juos suplėšykite.
  • Neatskleiskite savo asmens ar finansinių duomenų, tokių kaip internetinės bankininkystės slaptažodis, net ir techninės pagalbos specialistams.
  • Neskubėkite pasitikėti žmonėmis, skambinančiais ar užsukančiais į jūsų namus, kad kažką jums parduotų. Jeigu jaučiatės nejaukiai, tvirtai atsakykite, jog tai jūsų nedomina. Neįsitraukite į ilgesnį pokalbį, nes jį užmezgus, sukčiautojui atsiranda galimybės manipuliuoti.
  • Saugokitės internete. Reguliariai keiskite slaptažodžius ir pasirinkite juos kuo ilgesnius (pavyzdžiui, frazę su skaičiais). Įsidiekite vėliausią antivirusinę programą visuose savo įrenginiuose.
  • Neatidarinėkite nuorodų ir prisegtų dokumentų elektroniniuose laiškuose, kurie kelia jums įtarimą. Sukčiai tokiu būdu gali bandyti įdiegti jūsų kompiuteryje kenkėjiškas programas, sekančias jūsų įvedamus slaptažodžius.
  • Jeigu sudarinėjate sandorį su jums nepažįstamu žmogumi, tarkitės su juo telefonu. Neatskleiskite, kokio banko paslaugomis naudojatės.
  • Nespauskite internetinių nuorodų elektroniniame laiške ir niekur neįveskite savo slaptažodžių, jeigu tokius prašymus gaunate iš banko ar kitų finansinių institucijų. Nors šie laiškai atrodo tikroviškai, bankai iš tiesų tokių laiškų savo klientams nesiunčia, tad geriau susisiekite su savo banku telefonu ir praneškite apie gautą elektroninį laišką.
  • Nepasitikėkite asmenimis, kurie prisistato teisėsaugos pareigūnais ir pokalbio metu prašo nurodyti jūsų banką, sąskaitos duomenis ar PIN kodą. Netikėkite gąsdinimais, kad nesuteikus šių duomenų, bus užblokuota sąskaita ar pan.

Jeigu įtariate, jog susidūrėte su nusikaltėliais - apie tai visuomet praneškite ir policijai.

0 komentarų

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas