Turbūt sunku būtų ginčytis, kad monitoriaus pirkimas daugeliui žmonių nėra pats maloniausias procesas. Renkantis telefoną, ausines ar išmanųjį laikrodį, matai skirtingas spalvas, dizainus ir patrauklias funkcijas, o monitoriaus atveju tenka nerti į sunkiai suprantamų skaičių, milijono to paties modelio modifikacijų ir negirdėtų gamintojų jūrą. Tad prireikus „naujo veido“ kompiuteriui dažnai tenka sukryžiavus pirštus tikėtis, kad kažkas pametės kažkokį stebuklingą modelį ir išvaduos iš tos plaukus nuo galvos rautis verčiančios maišalynės.
Tai kaip tas monitorius
paprastam žmogui turėtų atrodyti? Turbūt jis pirmiausia privalo įsikomponuoti tiek jaukiame namų darbo kambaryje, tiek ant nelabai tvarkingo biuro stalo. Jo veikimas turėtų tenkinti tiek „Excel“ lenteles kasdien vartantį Petrą ar serialus žiūrėti mėgstančią Kristiną, tiek pažaisti naujausių žaidimų nevengiantį Vakarį. Na, o kaina neturėtų priversti skaičiuoti, kiek kartų per mėnesį teks atsisakyti dienos pietų. Panašu, jog tokį monitorių, kurį užsimerkęs gali siūlyti visiems ir pernelyg neprašauti, turi „Philips“ ir jis žymimas tradiciškai nieko nereiškiančiais „242E2“ hieroglifais (mūsų rinkai skirto modelio tikslus kodas „Philips 242E2FA“, jei nuspręstumėte ieškoti jo internetinėse parduotuvėse) . Pasižiūrėkime, kaip jam sekasi išpildyti tuos paprastus reikalavimus.
Dizainas
Kokių pokyčių įvyko monitorių dizaine po to, kai jie iš kineskopinių storulių tapo grakščiais plokščiaekraniais? Turbūt bus keista, bet ne tiek ir daug. Ryškiausias jų - iki minimumo suplonėję ekraną juosiantys rėmai. Ir „Philips 242E2“ tai pademonstruoja iš visų jėgų.
Jau išpakavus monitorių iš tos absurdiškai didelės dėžės tampa aišku, jog reikalų turime su tos naujosios veislės atstovu. Keliais dideliais varžtais sujungiame monitoriaus stovą su pagrindu, o patį stovą lengvai įstumiame į jam skirtą vietą monitoriaus nugarėlėje. Turbūt lengviausias monitoriaus paruošimas naudojimui iš tų, kuriuos teko bandyti, bet iki tobulybės trūksta visiško varžtų panaikinimo. Negi tikrai nieko gudriau sugalvoti nepavyksta, kad 2021-ųjų žmogui nereikėtų knisti namų, ieškant atsuktuvo?
Gerai bent jau tiek, kad stovas ir pagrindas yra ganėtinai kompaktiški ir neužima labai daug vietos ant darbinio paviršiaus. Minusai? Pirmas - „Philips 242E2“ nesuderinamas su ganėtinai populiariomis monitorių alkūnėmis. Antras - nėra galimybės reguliuoti monitoriaus aukštį, tik jo pasvirimo kampą. Tai reiškia, jog rasti patogią poziciją, atsisėdus prie kompiuterio, bus sudėtingiau.
Užtat vaizdas ant jūsų stalo bus tikrai prašmatnus. „Philips“ reikia pagirti, kad nepataupė ir iki minimumo suplonino visus rėmelius, todėl apima jausmas, jog ekranas kabo ore ir šiaip yra fiziškai mažesnis, nei 24 coliai, kurie žymimi specifikacijų lape. Beje, tokia įstrižainė yra tas absoliutus aukso viduriukas - nei per mažai, telpa visur ir suteikia pakankamai ploto. Žodžiu, „Philips 242E2“ tikrai suteiks to malonaus profesionalumo ir solidumo jūsų darbo vietai, bet tuo pačiu metu ir neiškris iš bendro interjero, nes neturi jokių ekstravagantiškų detalių.
Ekranas
Vertinant „Philips 242E2“ vaizdo kokybę kyla labai didelė pagunda jam avansu parašyti geresnį pažymį. Na žinote, tie siauri rėmai duoda labai daug, kai atitraukęs galvą nuo visokių prezentacijų, schemų ir „Word“ dokumentų sekundei pasigeri tuo nuostabiu estetiniu vaizdu. Tai viskas - su trenksmu spaudžiam „Pirkti“ ir su jauduliu laukiame suirzusio kurjerio skambučio, kad į ketvirtą aukštą aš čia tų plytų nenešiosiu - leiskitės žemyn? Ne taip greitai, prasibudinam, imam virtualią lupą ir po kaulelį tyrinėjam tą ekraną.
Kas tikrai padeda „Philips 242E2“ nuo pradžių užsiimti tvirtas pozicijas, tai IPS tipo matrica. Paprastai tariant, ši technologija užtikrina, kad vaizdą vienodai ryškiai matysite plačiu net 178 kampu. Patogu, jei skaitote kokį popierinį dokumentą ir norite viena akimi sekti, kas dedasi ekrane. Deja, po to seka ne toks malonus faktas - ekrano šviesumas nėra pats didžiausias, tad jei kambaryje labai šviesu, žiūrėjimo patirtis gali būti nelabai komfortiška. Situaciją dar pablogina tai, jog ekranas padengtas kažkaip prastai atspindžius sugeriančia danga, tad jei pro langą ryškiai šviečia saulė, pasiruoškite matyti zuikučius. Kita vertus, šią problemą galima iki minimumo sumažinti šiek tiek pasididinus kontrastą.
Nors rizikuoju nuo profesionalių fotografų ar grafikos dizainerių prasileisti batą į kaktą, bet „Philips 242E2“ atkuriamos spalvos pasirodė labai neblogos. Ne OLED ryškumas, ne chirurgiškai tikslios, bet malonios akiai ir neišplaukę, o pats monitorius taip pat linkęs šiek tiek padidinti kontrastą, kad paprasto žmogaus akis būtų patenkinta. Dėl to viskas, pradedant „YouTube“ vaizdeliais, baigiant biuro programomis, žiūrėsis labai maloniai. Jei šiuo metu turite seną monitorių po šio jausitės lyg praregėję iš naujo. Minusas? Gal tik toks, jog tamsiame kambaryje, esant mažam šviesumui, juoda spalva yra šiek tiek netolygi.
Aišku, dėmesį dar reikėtų atkreipti į raišką, kuri šiuo atveju yra 1920x1080p (FullHD). Kai įstrižainė siekia 24 colius, vaizdo taškų kaip ir pakanka, ypač jei laikotės ergonominių taisyklių ir nelaikote nosies prikišę prie ekrano. Tačiau, mano nuomone, šių dienų kontekste norėtųsi, jei ne 4K, tai bent jau QHD rezoliucijos. Na nebent turite seną kompiuterį, kurio vaizdo plokštei bet kas aukščiau FullHD atrodytų kaip iššūkis.
Vis dėlto man labiausiai patikęs dalykas buvo tai, jog „Philips 242E2“ turi integruotą naktinį režimą, sumažinantį mėlynos šviesos kiekį. Mėgstantys iki išnaktų sėdėti prie kompiuterio tikrai tai įvertins, nes kitą dieną akys nebus taip stipriai išvargę ir nesijausite lyg suvirintojas, dirbęs be apsauginių akinių. Prie akių komforto prisideda ir iki minimumo sumažintas ekrano mirgėjimas.
Veikimas
Apie tai, jog „Philips 242E2“ turi specialius vaizdo režimus jau užsiminiau, bet nepaminėjau, jog jie keičiami ne kokiais senoviniais mygtukais po apatine briauna, o labai patogia vairalazde monitoriaus nugarėlėje. Pastarojoje taip rasime įprastas jungtis - VGA, DisplayPort, HDMI, ausinių ir garso įvesties. Kažko trūksta? Tikrai taip - populiariojo USB-C lizdo, kuriuo būtų galima prijungti ir tuo pačiu metu įkrauti MacBookus ir kitus naujoviškus nešiojamuosius kompiuterius. Žinote, tokiais laikais, kai vieną dieną dirbi iš namų, o kitą - biure, tai būtų labai didelis patogumas. Matyt, ši funkcija rezervuota aukštesnės klasės monitoriams.
Gerai bent tiek, kad „Philips 242E2“ yra integruota pora 3W galios garsiakalbių, kas gelbėja tais atvejais, kai nesinori kolonėlėmis apkrauti ir taip riboto darbo vietos ploto. Aišku, magiškos kokybės nereikėtų tikėtis - naujesnio MacBooko garsiakalbiai šiuos tiesiog nupučia nuo paviršiaus, na, bet iš bėdos veiks.
O kaip su žaidimais? Juk minėjau, kad ir čia šiam monitoriui būtina nepasidaryti gėdos. „Philips 242E2“ palaiko 75Hz atsinaujinimo dažnį, kas yra tik per plauką daugiau už standartinius 60. Iš pirmo žvilgsnio skirtumas nedidelis, bet įdomiausia, jog jis iš tiesų jaučiamas ir gal ne tiek žaidimuose, kiek šiaip kasdieniame naudojime - internetinių puslapių slinkimas ir animacijos atrodo sklandesnės bei greitesnės.
Tačiau grįžkime prie žaidimų. Kadangi, kaip jau supratome, „Philips“ nenustebins žaidėjų šilkine
144 ar bent jau 120 kadrų per sekundę vaizdo kokybe, gamintojas siūlo šiokį tokį paguodos prizą - vos 1ms vėlinimą ir „AMD FreeSync“ technologiją. Paprastai tariant, paspaudus klavišą ar atlikus kažkokį veiksmą, pokytis ekrane įvyks akimirksniu, kas padės kokiame nors šaudyklių žaidime, pamačius staigiai išnirusį priešininką, išvengti kulkos.
Galų gale pabaigai reikėtų aptarti energijos sąnaudas. Nežinau, kiek paprastam vartotojui rūpi šis aspektas, bet nesant abejonių, jog elektros kainos Lietuvoje artimiausiu metu smarkiai kils, tikėtina, jog tai taps kur kas karštesne tema. „Philips 242E2“ specifikacijoje žymima, jog jo energetinis efektyvumas atitinka D energijos klasę. Tai reiškia, jog per metus jis sunaudos maždaug 35kWh. Kaip tokių specifikacijų prietaisui, tikrai neblogas rezultatas, bet tobulėjimui lubų nėra.
Verdiktas
Nepaisant to, jog apžvalgoje paminėjau keletą minusų - nereguliuojamą ekrano aukštį, neįspūdingą FullHD rezoliuciją ir šviesumą, anemiškus garsiakalbius bei ne patį idealiausią tinkamumą žaidėjams - manau, jog tai nesutrukdė „Philips 242E2“ tapti tuo idealiu monitoriumi paprastam žmogui. Jūs tik pažiūrėkite į tuos skustuvo plonumo rėmelius aplink ekraną, ryškų ir visais kampais idealiai matomą vaizdą, galimybę sumažinti akių nuovargį dirbant naktį. Jei į šį kokteilį dar papildomai įmaišome padorios nuo 150 eurų prasidedančios kainos stikliuką, sunkiai surastume kažką, kas jį galėtų pranokti savo stiprumu. Taigi, jei tiesiog ieškote gero monitoriaus ir neturite kažkokių ypatingų pageidavimų, galite drąsiai ir pernelyg negalvoję čiupti „Philips 242E2“. Daugiau informacijos apie šį modelį galite paskaityti gamintojo puslapyje, paspaudę čia.