Kinijoje sparčiai plintantis koronavirusas verčia susirūpinti ir ekonomistus, ir atskirų sektorių atstovus: jei infekcijos plitimas artimiausiomis savaitėmis nebus pažabotas, liūdnus padarinius pajaus žmonės visame pasaulyje. Tuo jau spėjo įsitikinti transporto ir turizmo sektoriai, toliau eilėje – technika ir elektronika, kasdienio vartojimo prekės, maisto pramonė ir kitos ūkio šakos.

Dar prieš du mėnesius niekam nežinomas buvęs koronavirusas šiandien tapo viena svarbiausių temų pasaulio žiniasklaidoje. Ypač baugina spartus viruso plitimas: nustatyta per 28 tūkstančiai užsikrėtimo atvejų, o mirčių skaičius viršijo 500.

Problemos gresia ne tik Kinijai

Koronavirusas jau spėjo pridaryti milijardinių nuostolių ne tik Kinijai, bet ir viso pasaulio ekonomikai. Dėl klastingos ligos jos židinyje, Kinijoje, stabdomos gamyklų darbas, stringa logistika, uždaromos parduotuvės, atšaukiami skrydžiai, karantine laikomi kruizinių laivų keleiviai.

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, žvelgiant į ateitį tikėtini du scenarijai – vienas optimistiškesnis, o kitas nuteikia pesimistiškai.

„Kol kas darome prielaidą, kad naujų užsikrėtimų virusu pikas bus pasiektas per artimiausias dvi savaites ir jau vasario pabaigoje Kinijos verslas ims grįžti prie įprastinių apimčių. Vis dėlto, vertiname ir mažiau tikėtiną, bet taip pat galimą blogąjį scenarijų, kai naujų užsikrėtimų skaičius augs iki pat kovo. Tai reikštų daug didesnes problemas ir Kinijos, ir viso pasaulio ekonomikai. Ypač jeigu virusas labiau išplistų už Kinijos ribų“, – teigia T. Povilauskas.

Uhano koronavirusas jau pasiglemžė daugiau gyvybių nei 2002–2003 metais Kinijoje siautęs sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS). Be to, lyginant su SŪRS epidemijos laikotarpiu, šiandien ši šalis yra gerokai labiau integruota į pasaulinę prekių tiekimo grandinę. Taigi stringanti gamyba ir transportavimas bei mažesnis vidaus vartojimas pačioje Kinijoje turi daug didesnę įtaką visai pasaulio ekonomikai.

SEB grupės ekonomistai dar sausį prognozavo, kad Kinijos ekonomikos augimas šiemet sulėtės nuo 6,1 iki 5,7 proc. Tačiau T. Povilauskas pabrėžia, kad kiekviena diena, kai užsikrėtimų skaičius auga, o Kinija lieka atribota nuo likusio pasaulio, didina gerokai lėtesnio augimo tikimybę.

„Jei iki vasario pabaigos užsikrėtimų virusu mastas nesulėtės, vis labiau trūkinės prekių tiekimo grandinės. Tai reikštų problemas ne tik Kinijos, bet ir likusio pasaulio pramonės sektoriuose, nes vis dažniau vėluos eksportuojamų ir importuojamų prekių srautai Kinijos uostuose“, – kalba SEB ekonomistas.

Aviacija ir turizmas jau kenčia

T. Povilausko teigimu, geras Kinijos pramonės aktyvumo indikatorius yra žaliavinės naftos ir vario kainų svyravimai. Antai šiuo metu Kinijoje lėtėjant šių išteklių suvartojimui, jų kainos mažėja. Žinoma, trumpuoju laikotarpiu Lietuvos vartotojams pigesnės žaliavos yra gera naujiena – per pastarąsias tris savaites gerokai atpigus žaliavinei, mūsų šalyje bent šiek tiek sumažėjo ir degalų kainos.

Kita vertus, neigiami padariniai kur kas skausmingesni. Tarptautinės aviakompanijos jau atšaukė ar nukėlė skrydžius į Kiniją ir iš jos. Koronaviruso įtaką neišvengiamai pajus ir pasaulio turizmo sektorius. „Turistų iš Kinijos skaičius Europoje šiemet smarkiai kris, nekalbant jau apie europiečių keliones į Kiniją. Taip, kinai sudaro mažiau negu 1 proc. turistų ES, bet jie yra vieni išlaidžiausių“, – teigia SEB ekonomistas.

Visiškai reali ateities perspektyva – ir tam tikrų prekių stygius. „Apribotas susisiekimas tarp Kinijos ir Europos gali sumažinti ne tik siuntų oro linijomis, bet ir prekių tiekimą laivais – ypač jei Kinijoje toliau būtų ribojama ir tarpinių gamybos produktų, ir galutinių vartojimo prekių gamyba“, – pabrėžia T. Povilauskas.

Taigi jei išsipildys blogasis scenarijus ir viruso plitimas artimiausiu metu nesulėtės, pradės strigti tiekimo grandinės tarp Europos ir Kinijos, netiesiogiai nukentės ir Lietuva. Mūsų šalies gamintojams Kinija tebėra mažai svarbi eksporto partnerė, tačiau gerokai stipriau atrodo importas iš Kinijos, kuris yra daugiau negu tris kartus didesnis už eksportą į Kiniją.

Technikos gamintojai nerimauja

Situaciją Kinijoje itin atidžiai stebi technologijų sektoriaus kompanijos. IT milžinai, nuo „Apple“, „Amazon“ ir „Hewlett-Packard“ iki „Google“, „Lenovo“ ir „Microsoft“, dėl koronaviruso jau atšaukė neesmines verslo keliones ir susitikimus Kinijoje, o savo darbuotojams nurodė artimiausias dvi savaites dirbti iš namų.

Bet visa tai smulkmena. Mat Kinijoje surenkami daugybės gamintojų išmanieji telefonai, kompiuteriai, televizoriai ir kita technika, o šios gamyklos nedirbs mažiausiai iki kitos savaitės.

„Telia“ įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis ramina, kad kol kas panikuoti neverta: „Informaciją iš gamintojų ir platintojų renkame visos „Telia Company“ grupės mastu. Kol kas konkrečių ženklų, kad galėtų sutrikti kokių nors prekių tiekimas, neturime. Be to, visus mūsų klientų poreikius artimiausiu metu pilnai patenkins turimos atsargos Europos sandėliuose.“

Anot jo, kaip ir kasmet, dėl Kinų naujųjų metų atostogų sausio pabaigoje gamintojai ir platintojai iš anksto užsakė didesnius įrenginių kiekius, kad jų nepritrūktų Europos sandėliuose ir būtų išvengta prekių tiekimo sutrikimų šiuo periodu. Taigi dėl koronaviruso savaite ilgiau nedirbančios gamyklos – dar ne pasaulio pabaiga. Rimtesnių problemų kiltų, jei tai užsitęstų.

„Prekių likučiai ir būsimi užsakymai įprastai planuojami iš anksto, kas ketvirtį. Būsimo ketvirčio užsakymai bus planuojami kovo mėnesį, taigi kritinė situacija susidarytų, jei gamyklos liktų uždarytos ilgesnį laikotarpį. Išaugus papildomiems užsakymams, juos būtų bandoma dengti esamu likučiu platintojų ir gamintojų sandėliuose Europoje“, – paaiškina A. Vaičiulionis.

„Telia“ ekspertas priduria, kad vien išmaniųjų telefonų rinkoje didžiųjų gamintojų pardavimai sudaro 90 proc., taigi galima teigti, kad tiekimo sutrikimai paveiktų visą asortimentą ir pardavimus.

Padėtis kasdien vis rimtesnė

Apibendrindamas, SEB ekonomistas T. Povilauskas pabrėžia, kad padėtis Kinijoje yra labai rimta, viruso įtakos pasaulio ekonomikai negalima nuvertinti.

„Kasdien nuostoliai auga ir toliau augs, jeigu naujų užsikrėtimų virusu apimtys greitai nebus stabilizuotos. Lietuvos verslas ir gyventojai didelės tiesioginės žalos dėl problemų Kinijoje bent vasarį nepajus, tačiau vėliau prekių tiekimo sutrikimai iš Kinijos bus vis labiau tikėtini“, – teigia jis.

Sausio pabaigoje Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė, kad koronaviruso 2019-nCoV protrūkis yra tarptautinės svarbos krizė. Šis virusas pirmąkart aptiktas praėjusių metų pabaigoje Kinijos Uhano regione. Dažniausiai pasitaikantys simptomai yra panašūs į gripą – karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai. Sunkesniais atvejais koronavirusas sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.