„Paysera“ tapo oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi

Lukas Snarskis

2020-08-13, 09:15 (atnaujinta 2021-04-27, 00:38)

0 komentarų
„Paysera“ tapo oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi

„Shopify“, vienoje populiariausių pasaulyje e. prekybos platformų, kurią naudoja ir lietuviškos e. parduotuvės, integruota galimybė atsiskaityti per mokėjimų operatorių Paysera. Lietuvių fintech įmonei tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, šią platformą naudojatys e. prekybininkai galės keliais mygtuko paspaudimais aktyvuoti pirkėjų atsiskaitymus per Baltijos šalyse veikiančias finansų įstaigas.

„Iki šiol „Shopify“ el. parduotuvėms nebuvo iškart integruotos galimybės priimti pirkėjų atsiskaitymų per Baltijos šalyse veikiančius bankus, kaip ir per „Paysera“. Tam prekybininkams reikėjo pasirašyti papildomas sutartis, investuoti į programavimą, naudoti papildomas nuorodas į kitas sistemas. Dabar to nebereikia”, - sako Vytenis Morkūnas, didžiausios Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigos „Paysera LT“ generalinis direktorius. Mums tapus oficialiu „Shopify“ mokėjimų operatoriumi, praktiškai kiekvienas e. parduotuvės vadovas savarankiškai gali aktyvuoti atsiskaitymus per Baltijos šalių finansų įstaigas”.

Pasak V. Morkūno, e. komercijos milžinė oficialiems mokėjimų operatoriams kelia patikimumo, apyvartos ir kokybinius reikalavimus, todėl „Shopify“ mokėjimų operatoriaus statusas suteiks papildomo pasitikėjimo įmone, kuri nuolat plečia partnerių tinklą užsienio rinkose.

Lietuvos banko duomenimis, „Paysera LT“ yra didžiausia elektroninių pinigų įstaiga (EMI) Lietuvoje. Bendrovė teikia pinigų surinkimo internete, pervedimų, valiutos konvertavimo, bilietų platinimo ir kitus mokėjimo sprendimus. Bendrovės įmokų surinkimo sprendimais naudojasi apie 90 proc. el. parduotuvių Lietuvoje. Per metus „Paysera” mokėjimų sistemoje ir mobilioje programėlėje atliekama 6 mlrd. EUR operacijų, tai 16 mln. Eur operacijų kasdien. Pinigų perlaidos vyksta 23-imis valiutomis ir pasiekia 180 pasaulio šalių. „Paysera“ įmonės Lietuvoje ir Kosove tapo pirmosiomis, kurioms suteiktos EMI licencijos šiose šalyse.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas