Miesto centre 5G palaikančiu telefonu naršote tarsi prisijungę prie šviesolaidinio ryšio, o greičio matuoklė rodo 1 Gb/s ar didesnę spartą. Pavažiavus kelias stoteles ji smukteli iki 100–200 Mb/s, nors ekrano viršuje, greta ryšio padalų, vis dar pagyrūniškai spindi 5G ženkliukas. Kas vyksta – nejau 5G nėra visur ir visada vienodai greitas? Nuo ko tai priklauso ir kaip žinoti, prie kokio 5G jungiatės?
Jei naujausiu išmaniuoju flagmanu prisijungėte prie 5G ryšio, tai dar nereiškia, kad interneto sparta, lyginant su 4G, šoktelėjo kelis kartus. Kaip ir kitos belaidžio ryšio technologijos, 5G naudoja skirtingus dažnius, kurie turi savų privalumų ir trūkumų. Visgi tam tikri skirtumai jungiantis prie 5G išlieka visada: vartotojai gali pajausti mažesnę delsą, operatoriams svarbu tai, kad ši technologija leidžia vienu metu aptarnauti daugiau žmonių, be to, ji yra saugiausia, efektyviausia ir patikimiausia, lyginant su ankstesnėmis kartomis.
Prie kokio 5G yra prisijungęs, užuominų kai gali pateikti ir telefonas. Kai kuriose rinkose, pavyzdžiui, JAV, greta 5G galite matyti pliusą (5G+), raides UW, UC ar kitą papildomą ženklą. Kiekviena iš šių raidžių gali suteikti papildomos informacijos, kokios spartos ar aprėpties 5G ryšio zonoje esate. Tad intensyvūs debatai kaip ir ar apskritai verta „rūšiuoti“ 5G ryšį pasaulyje tebevyksta.
Norinčius suprasti, kodėl vienur 5G primena šviesolaidinį internetą, o kitur – tik 4G, ryšio technologijų ekspertas kviečia į pažintį su naujos kartos technologija.
Iki savarankiško 5G dar toli
Siūlau pradėti nuo dviejų terminų: „savarankiškas“ (angl. Standalone, SA) ir „nesavarankiškas“ (angl. Non-Standalone, NSA).
Šiuo metu tiek „Telia“ Lietuvoje, tiek absoliuti dauguma viso pasaulio operatorių 5G tinklus vysto naudodami NSA technologiją. Tai reiškia, kad šie 5G tinklai veikia „nesavarankiškai“ arba, paprasčiau sakant, yra priklausomi nuo 4G ryšio tinklo.
Pagrindinis tokio sprendimo privalumas ir nauda yra tai, kad žmonių turimi įrenginiai vienu metu gali apjungti ir naudotis tiek 5G, tiek 4G technologijai operatoriaus priskirtais ištekliais. Laimi visi: 4G įrenginių savininkai toliau gali naudotis šiam ryšiui priskirtais radijo dažniais, o su 5G įrenginiu prie jų prisijungia papildomi dažniai, skirti šiai technologijai. Tuo tarpu operatoriui nereikia sukti galvos, kiek ir kokių dažnių kiekvienoje stotyje palikti 4G ir kiek perleisti 5G technologijai.
Nesavarankišką 5G Lietuvoje turime ir turėsime dar ne vienerius metus. Kada įvyks lūžis ir 5G galėsime paleisti savarankišku režimu, pirmiausia priklausys nuo to, kaip greit žmonės atsinaujins telefonus ir kitą įrangą. Pavyzdžiui, šiuo metu apie 70 proc. įrenginių „Telia“ tinkle yra 4G ir tik mažiau nei dešimtadalis palaiko 5G. Kai proporcijos išsilygins, ateis metas savarankiškam 5G, o vėliau – ir vadinamajam 4G saulėlydžiui, perleidžiant jos dažnius 5G.
Panaši situacija šiuo metu yra su 3G: šios technologijos dažnius „Telia“ perleidžia 4G, o iki šių metų pabaigos Lietuvoje 3G planuoja visiškai išjungti.
Išnaudoja ne visas galimybes
NSA arba nesavarankiškas 5G turi ir trūkumų, o vienas svarbiausių – 5G technologijai dedikuoti dažniai turi būti susiejami (arba, ryšininkų žargonu, „inkaruojami“) su 4G dažniais. Tokiu atveju 5G ryšys yra pasiekiamas tik ten, kur veikia abu susieti dažniai.
Pavyzdžiui, 700 MHz dažnis leistų pasiekti kelių ar, idealiomis sąlygomis, net keliolikos kilometrų aprėptį nuo bazinės stoties, tačiau jį susiejus su aukštesniu, sakykime, 2600 MHz dažniu, 5G ryšys realiai veikia tik pastarojo aprėpties zonoje, kuri yra kelis kartus mažesnė.
5G SA režimu būtų pasiekiama pilna aprėptis, tačiau tokiu atveju tie, kas turi 5G įrenginius, ir naudotųsi tik šiuo vieninteliu dažniu, o interneto sparta būtų, švelniai sakant, liūdnoka.
Interneto spartą iš esmės lemia turimo dažnių ruožo plotis. Šiuo metu vykstančiame 700 MHz dažnių aukcione numatoma, kad vienas operatorius galės naudotis maksimaliu 10 MHz pločio dažnių ruožu parsiuntimo kryptimi. Tai leistų užtikrinti vidutiniškai apie 40 Mb/s spartą – SA režimu, neprijungus papildomų dažnių, tokią spartą dalintųsi visi prie stoties prisijungę 5G įrenginiai.
Palyginimui, esamose 1800 MHz, 2100 MHz ir 2600 MHz dažnių juostose „Telia“ turi po 20 MHz pločio dažnių ruožus. Visus juos apjungiant ir pasiekiama šimtus megabitų siekianti sparta.
Tuo pačiu dažniu – ir 4G, ir 5G
Tačiau kur tie 5G žadami gigabitai per sekundę? Jų reikia ieškoti dar aukštesnėje, 3500 MHz dažnių juostoje, kurios aukciono Lietuvoje vis dar laukiama. Šiame dažnyje „Telia“ jau daugiau nei metus atlieka viešus 5G bandymus, o jų metu realiai veikiančiame tinkle buvo pasiekta 1,9 Gb/s duomenų gavimo sparta.
Jei žemesnėse juostose turime po 10–20 MHz pločio juostas, tai 3500 MHz dažnyje 5G testuojame ir, tikimės, ateityje galėsime naudoti 100 MHz pločio ruožą. Vien jis užtikrina didžiulę mobiliojo interneto spartą, o jei įrenginys geba apjungti šį dažnį su kitais, 4G dažniais, tuomet sparta ir siekia ar net lenkia tai, ką šiandien gali gauti tik šviesolaidinio interneto klientai.
Skamba daug žadančiai, tačiau aukštas dažnis turi savų niuansų, pavyzdžiui, jis sunkiau įveikia kliūtis, todėl prasčiau veikia patalpų viduje, o jei tarp stoties ir kliento yra pastatas, kalnas ar kitas didelis objektas – gali ir apskritai neveikti, tad dažnai, naudojant su maršrutizatoriumi namuose, rekomenduojamos ir išorinės antenos nukreiptos į bazinę stotį.
Tam, kad 5G veiktų kuo didesnėje teritorijoje, ir lauke ir viduje, jai reikia ir kitų dažnių. Tačiau ką daryti, jei be jų negali ir 4G, kurį šiuo metu žmonės realiai ir naudoja? Čia stoja „Dynamic Spectrum Sharing“ (DSS) technologija. Ją „Telia“ pritaikė ir šįmet Lietuvoje įjungusi pirmąjį komercinį 5G ryšį, jam panaudodama savo jau turimus dažnius iš 2100 MHz juostos.
DSS leidžia ta pačia dažnių juosta naudotis ir 4G, ir 5G vartotojams, o bazinė stotis pati reguliuoja spektro lokaciją, priklausomai nuo klientų skaičiaus ir realaus poreikio. Pavyzdžiui, jei prie stoties nėra prisijungęs nei vienas 5G vartotojas, ji visą dažnių ruožą naudoja 4G ryšiui.