Baigėsi vienas didžiausių vėjo jėgainių gabenimo į Baltijos šalis etapų

Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Baigėsi vienas didžiausių vėjo jėgainių gabenimo į Baltijos šalis etapų

Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania“ vadovas Andrej Katrečko sako, kad tai išskirtinis projektas Lietuvos logistikoje: vežamų jėgainių sparno ilgis siekia 70 metrų, o sunkiausia detalė sveria 95 tonas.

„Vieno tokias konstrukcijas gabenančio sunkvežimio vertė gali siekti 1 mln. Eur, todėl atsakomybę jas gabenti gamintojai „General Electric“, „Siemens“ ir „Nordex“ suteikia tik stiprioms įmonėms ar jų grupėms. Lietuvoje esame pagrindinis energetikos įrenginių transportuotojas ir galime prisiimti didelę finansinę riziką, nes turime ilgametę patirtį ir ištobulintus procesus“, – sako A. Katrečko.

Logistikos bendrovių grupė „CF&S“ į Baltijos šalis nuo 2006 m. yra atvežusi didžiąją dalį – apie 400 – čia veikiančių vėjo jėgainių.

Pasak A. Katrečko, 115 vėjo jėgainių krovinį į reikiamus vėjo parkus dvejus metus kasdien transportavo po 13 – 17 sunkvežimių. Šie kroviniai gabenami su policijos palyda, tam tikslui uždaromais keliais, todėl logistika vykdavo naktimis, kuo mažiau sutrikdant įprastą eismą.

„Pastarasis 2 metų laikotarpis pareikalavo neeilinio techninio pasiruošimo ir patirties transportuojant vėjo jėgaines, nes vežėme naujus – didesnius, galingesnius, brangesnius – modelius. Kiek matome iš sutarčių su gamintojais, šiemet naujų vėjo jėgainių į šalį atkeliaus nedaug, didesni logistikos projektai šioje srityje numatomi 2024-2025 metais“, – pasakoja A. Katrečko.

Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikiančiuose įvairaus dydžio vėjo parkuose yra per 300 vėjo elektrinių, kurių bendra galia siekia kiek daugiau nei 730 MW, vystomi bent 35 vėjo elektrinių parkai, viršijantys 10 megavatų (MW) instaliuotą galią, bent trečdalyje jų pradėti gaminti elektrą tikimasi iki 2024 metų. Įvairiose vystymo stadijose esančių Lietuvos vėjo elektrinių parkų bendroji galia siekia per 2,7 gigavato (GW), o jų realizacija Lietuvai galėtų patenkinti apie 60 proc. suvartojamos elektros kiekio.

Vėjo energetikos ekspertų „Wind Europe“ ataskaitos duomenimis, 2021 m. Europos šalys į naujus vėjo jėgainių parkus investavo 41 mlrd. Eur. Daugiausiai investavusių šalių sąraše – Švedija (3,2 mlrd. Eur), Suomija (2,8 mlrd. Eur), Lenkija (1,6 mlrd. Eur) ir Lietuva, į vystomus vėjo energetikos projektus pernai investavusi rekordinę 0,4 mlrd. Eur sumą.

Tai yra pranešimas spaudai, o jo turinys nebūtinai atitinka redakcijos nuomonę, požiūrį ar įsitikinimus. Už pranešimo turinį mūsų portalo administracija neatsako.

1 komentarų

Valdas

Nereikia klaidinti, Lietuva nieko neinvestavo, investavo privatus kapitalas i veju jegainiu parka. Tiek saules, tiek bioduju jegaines investuoja ES lesos, bankai, privacios lesos.

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas