Darbuotojų trūkumą pasaulis sprendžia skaitmenizuodamas ir automatizuodamas procesus, Lietuva atsilieka

Pranešimas spaudai

2024-02-01, 06:45

0 komentarų

Senstant visuomenėms kartu mažėja ir darbingo amžiaus žmonių, tad įvairūs gamybos ir pramonės sektoriai ieško, kuo galėtų juos pakeisti. Moksliniai tyrimai rodo, kad šalyse, kuriose gyventojų skaičius mažėja arba auga lėčiau, sparčiau diegiami automatizuoti ir robotizuoti sprendimai. Ekspertų teigimu, Lietuva šioje srityje vis dar atsilieka.

Prasidėjo MEGA „Aliexpress“ išpardavimai – visą svarbiausią informaciją rasite paspaudę čia.
Darbuotojų trūkumą pasaulis sprendžia skaitmenizuodamas ir automatizuodamas procesus, Lietuva atsilieka

Vienos (Austrija) universiteto mokslininkai, palyginę dešimties metų laikotarpio gyventojų skaičiaus ir automatizacijos duomenis 60-tyje šalių pastebėjo, kad 1 proc. sumažėjęs gyventojų skaičius lemia maždaug 2 proc. didesnį automatizacijos procesų augimą. Pasak Lietuvos socialinių mokslų centro direktoriaus dr. Boguslavo Gruževskio, skaitmenizacijos bei robotizacijos procesų spartėjimui įtaką išties daro ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, ir visuomenės senėjimas.

„Šiame kontekste gyventojus suvokiame kaip darbo išteklius. Jiems mažėjant, darbas vis tiek turi būti padarytas, todėl ieškoma būdų, kaip tą pasiekti. Galima vienus darbuotojus pakeisti kitais, tačiau senstant visuomenėms apskritai trūksta galinčių aptarnauti gamybinius ar technologinius procesus, be to, šiuolaikinis žmogus nebenori dirbti fizinio, monotoninio darbo. Skaitmenizacija leidžia funkcijas automatizuoti, ir mažėjant darbuotojų skaičiui neprarasti gamybos apimčių bei efektyvumo. Deja, nors Lietuvoje neigiami demografiniai pokyčiai vyksta sparčiau nei kitose Vakarų valstybėse, robotizacija „įsivažiuoja“ lėčiau, nes trūksta valstybės dėmesio ir kryptingų investicijų“, – komentuoja dr. B. Gruževskis.

Kas pakeis „išeinančius“ iš darbo rinkos?

Lietuvoje vykstantys demografiniai procesai, tokie kaip emigracija ir visuomenės senėjimas, taip pat jau daro didelę įtaką skaitmenizacijai ir automatizacijai. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos LINPRA vadovas Darius Lasionis pastebi, kad prieš 5-6 metus šalies įmonės daugiau kalbėjo apie pigesnę darbo jėgą, iš kur ją „gauti“ ar „atsivežti“. Dabar vis daugiau savininkų ir vadovų suvokia, kad pigesnės darbo jėgos „gauti“, ypač dėl esamos geopolitinės situacijos, yra sudėtinga, todėl reikia investuoti į skaitmeninimą ir naujas technologijas, galvoti, kaip didinti efektyvumą ir našumą su esamais rinkoje žmogiškaisiais resursais, o tam reikalingi nauji darbuotojų įgūdžiai ir kompetencijos. Vis dažniau keliama problema, jog žmonių, turinčių reikalingų kompetencijų, trūksta.

„Mūsų asociacijos vienijamos įmonės, turinčios nemažai patirties ir įžvalgų apie procesų automatizavimo naudą, dažnai akcentuoja, kad skaitmenizavimas ir automatizavimas įgalina spręsti technologinių ir gamybinių darbuotojų trūkumo problemą, didina našumą. Darbo rinkoje atsiranda aukštesnės kvalifikacijos automatikos ar mechatronikos darbuotojų ir inžinierių paklausa – jie kuria, diegia ir prižiūri robotizuotas ar automatizuotas sistemas. Be to, remiantis mūsų patirtimi ir sukauptais duomenimis, darbuotojai, kurie anksčiau dirbo žemos kvalifikacijos darbą, noriai priima galimybes persikvalifikuoti ir įsisavinti inovacijas – mokytis valdyti robotizuotus įrenginius ir patys identifikuoti bei siūlyti technologinius pokyčius“, – sako jis.

Pasak dr. B. Gruževskio, į Lietuvą robotizacija ateina labai lėtai, ir tai nėra gerai, nes šalyje demografinė situacija prastėja greičiau nei kitose Europos ar Vakarų šalyse.

„Sparčiau mažėja bendras gyventojų skaičius ir sparčiau senėja visuomenė. Gausiausia gyventojų grupė šiandien yra 61-66 metų amžiaus žmonių, kitos amžiaus grupės yra mažiau gausios, ypač 18-23 metų jaunimo. Realybėje būtent ši grupė turi pakeisti „išeinančius“ iš darbo rinkos, tačiau jų neužteks, todėl apie tai reikėjo galvoti jau anksčiau, aktyvinant skaitmenizaciją. Tai nevyksta, nes nėra pakankamai investicijų valstybės lygiu“, – tikina jis.

Pašnekovas aiškina, kad ilgą laiką Lietuvoje visa šalies ekonomika buvo orientuojama į, kalbant paprastai, mažesnius mokesčius, kas XXI amžiaus Europos valstybei yra nesuvokiama. Vietoje to, kad valstybė galvotų apie aukšto našumo veiklas ir jų skatinimą, investicijas buvo stengiamasi pritraukti per pigią darbo jėgą.

„Tai suvarė mus į „duobę“, iš kurios sunku greitai pakilti. Lietuvoje yra labai efektyvių verslų, galinčių mokėti aukštus atlyginimus, organizuoti aukštos vertės technologinius procesus – į tokius turi būti nukreipta valstybės pagalba, padedant atrasti tinkamas galimybes ir partnerius poreikiams realizuoti. Valstybė yra žengusi keletą žingsnių, skatinančių robotizaciją: buvo sudarytos sąlygos lengviau investuoti į naują įrangą, informacines technologijas, tokių investicijų neapmokestinant pelno mokesčiu. Tik tokio pobūdžio sprendimų turėtų būti žymiai daugiau“, – sako jis.

Pasisako už kryptingą pagalbą

LINPRA vadovas pastebi, jog valstybės, susiduriančios su didesniais demografiniais iššūkiais, aktyviau investuoja į technologijų atnaujinimą, robotizavimą ir automatizavimą, kad išlaikytų ir plėtotų gamybos efektyvumą bei rinkos konkurencingumą.

„Lietuva šiuo aspektu galėtų veikti aktyviau, strategiškai nustatydama prioritetus, darydama pokyčius ir stiprindama gamtos mokslų (STEM) dėstymą bendrojo ugdymo mokyklose, įrengdama technologijų klases, skatindama mokytojų mokymą, specialistų perkvalifikavimą įmonėse, teikdama kryptingas investicijas. Trūksta ekspertų – mokytojų, dėstytojų – kurie rengtų specialistus dirbti su naujausiomis technologijomis. Robotizacijos technologijų diegimas reikalauja nemažų investicijų, o valstybės institucijos stokoja politinės valios išgryninti ir finansuoti labai aiškias pramonės kryptis, kurias skaitmenizavus, robotizavus ar automatizavus, jos kurtų šaliai aukštas pridėtines vertes“, – kalba D. Lasionis.

Savo ruožtu dr. B. Gruževskis sako, kad valstybės ar Europos Sąjungos parama bei finansinės paskatos verslui nuolat turėtų būti siejamos su našumu, tad didžioji dalis tektų įmonėms, maksimaliai naudojančioms skaitmeninius sprendimus, automatizacijos technologijas ir taip kuriančioms aukštos pridėtinės vertės darbo vietas su konkurencingais atlyginimais.

„Reikia didinti Lietuvos darbo rinkos patrauklumą, kurį didele dalimi lemia aukšti atlyginimai. Didinant darbo rinkos patrauklumą, kartu didintume ir darbo vietos produktyvumą, gamybos našumą, eksportą bei mokesčius į valstybės biudžetą“, – teigia jis.

Taip pat reikalingas dėmesys švietimui, ruošiant jaunimą darbui su naujomis technologijomis, nuo pradinių mokyklos klasių ir per neformalias veiklas padedant atrasti ir ugdyti inžinerinius gebėjimus bei kūrybiškumą, ir tai daryti bendradarbiaujant su darbdaviais.

„Dar viena labai svarbi kryptis – skatinant skaitmenizaciją ir automatizaciją lygiagrečiai turi būti didinamas ir darbuotojų suinteresuotumas, jų pasitenkinimas darbu. Negalima pamiršti, kad kokie bebūtų technologiniai sprendimai, juos prižiūri ir problemas sprendžia žmonės, todėl labai svarbūs tinkami socialiniai santykiai. Reikia sprendimų, kurie harmoningai jungtų ekonominę technologinių pokyčių naudą su socialiniais žmonių interesais“, – reziumuoja dr. B. Gruževskis.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas