Ekspertai siunčia svarbų perspėjimą dėl elektros kainų: dabartinis požiūris gali būti pražūtingas, siūlo nedelsiant imtis veiksmų

Didmeninė gamtinių dujų kaina šiuo metu laikosi apie 35 eurus už megavatvalandę (Eur/MWh), o tai yra 10 kartų mažiau nei 2022 m. vasarą, kuomet šis rodiklis vienu metu siekė daugiau nei 340 Eur/MWh. Nors tokie kainų augimo pikai ateičiai nebeprognozuojami, tačiau ateities sandoriai 2024 metams rodo, kad dujos turėtų brangti – maždaug iki 50 Eur/MWh.

Prasidėjo kosminiai „Aliexpress“ išpardavimai. Nuolaidos iki 50 proc. Spauskite čia.

Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ Verslo sprendimų departamento vadovo Artūro Zatulino teigimu, pirmąjį šių metų pusmetį gamtinių dujų kainos ganėtinai stipriai sumažėjo, tačiau jas ir vėl kilti gali priversti išliekantis neapibrėžtumas bei tikėtina augsiantis elektros energijos ir dujų vartojimas.

„Energetikos rinkų ateities sandorius lemia ne vienas neapibrėžtas faktorius. Jau dabar matome, kad per savaitę dujų kainos spot rinkoje pakilo beveik 20 proc. Tam įtakos turėjo tokie veiksniai, kaip numatoma karšta, sausa vasara ir iš to potencialiai kylančios grėsmės: mažesnės atominių jėgainių gamybos apimtys, taip pat anglies transportavimo problemos, kas didina gamtinių dujų vartojimą elektros gamybai ir tuo pačiu toliau augina kainas.

Jas taip pat neigiamai veikia ilgesni nei planuota dujų tiekimo sutrikimai iš Norvegijos bei Azijos dujų poreikio atsigavimas ir konkuravimas dėl SGD tiekimo. Visi suprantame, jei Europoje įsijungtų spartesnis dujų vartojimas ir vėl išaugtų konkurencija dėl jų tiekimo, kainos nuo dabartinio lygio kiltų dar aukščiau, o tai vienareikšmiškai atsispindėtų ir elektros energijos kainose“, – aiškina A. Zatulinas.

Pasak jo, dabar pagrindinė rekomendacija – būti budriems ir jau imtis priemonių, kurios suteiktų daugiau stabilumo bei padėtų prognozuoti gamtinių dujų kaštus. Tinkamu metu užfiksuotos kainos gali tapti garantija ir apsauga nuo kainų šuolių, kuriuos ne visada galima prognozuoti, kai rinkos tokios nestabilios.

A. Zatulinas atkreipia dėmesį, kad nestabili situacija rinkose yra ne tik šių ir ateinančių metų iššūkis – jis užprogramuotas ir tolimesnėje ateityje.

„Per kelis pastaruosius metus turėjome porą „juodųjų gulbių“ – COVID pandemiją ir karą Ukrainoje, kurios įnešė rinkoms papildomo nestabilumo. Deja, jis ir toliau niekur nedings, nes kuo toliau, tuo labiau meteorologiniai reiškiniai, tokie kaip karštis, šaltis, saulė, vėjas, kritulių kiekis, darys įtaką kainoms. Su tuo turėsime susigyventi ir šioje vietoje labai svarbi taps tiekėjo rolė, kuris vartotojui galės užtikrinti tą stabilumą“, – sako A. Zatulinas.

Į kurią pusę judės ekonomika?

Eksperto nuomone, aukštos energetikos išteklių kainos paveikė infliaciją ir taip netiesiogiai atsiliepė verslams per gamybos apimtis bei energetikos išteklių vartojimą.

„Dėl energijos kainų augimo kilo infliacija, o Europos centriniam bankui ėmus kelti palūkanas, buvo šiek tiek pristabdytas vartojimas ir tai taip pat lėmė sulėtėjimą ir gamybos sektoriuje. 2023 m. gegužę Euro zonoje fiksuotas didžiausias gamybos nuosmukis per 3 pastaruosius metus“, – sako A. Zatulinas.

Pastaruoju metu sumažėjusios energetinių išteklių kainos nebeprisideda prie infliacijos augimo, o kaip tik ją mažina. Gegužės mėnesio mažiausias metinės infliacijos Europoje komponentų rodiklis būtent ir buvo energijos kainos, kurios krito į neigiamą, -1,7 proc. lygį, palyginti su 2,4 proc. balandžio mėn. Tačiau, pasak pašnekovo, nederėtų pamiršti, kad energetikos sektorius yra labai jautrus, tad ir kainos jame dažnai svyruoja.

„Didelė infliacija įsuko ratą į vieną pusę. Sumažėjo vartojimas, atitinkamai stojo gamybos procesai, kas sumažino energetinių resursų poreikį ir tuo pačiu jų kainas. Vis tik infliacijai mažėjant šis ratas, tikėtina, ims suktis priešinga kryptimi: pradės augti vartojimas, gamybos apimtys, o tuo pačiu ir įvairių produktų bei žaliavų, tarp jų – ir gamtinių dujų poreikis bei kainos. Šiuo metu dujų rinka yra palanki norintiems gauti patrauklią kainą. Jei didmeninės kainos kils, mes taip pat nebegalėsime siūlyti tokių fiksuotų kainų, kokias siūlome dabar, jas teks fiksuoti aukštesniame lygmenyje“, – prognozuoja A. Zatulinas.

Pasak jo, bendrovės „Elektrum Lietuva“ akcininkei Latvijos įmonei „Latvenergo“ dešimtmečiui rezervavus 6 teravatvalandes (TWh) suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų Klaipėdoje, šiais metais ketinama siūlyti daugiau dujų didiesiems šalies vartotojams.

„Rezervavę reikšmingą dalį – maždaug ketvirtadalį – terminalo pajėgumų galime užtikrinti dujų vartotojams ir trumpalaikius, ir ilgalaikius kontraktus iki 5 metų, kas leidžia klientams užsitikrinti veiklai reikalingus gamtinių dujų kiekius“, – sako A. Zatulinas.

Lietuvos rinkoje šiuo metu yra apie 7,5 tūkst. gamtinių dujų vartotojų, iš jų 15 proc. yra „Elektrum Lietuva“ klientai. Daugiausia tai mažesnės įmonės, tačiau bendrovės atstovas sako, kad „Latvenergo“ grupės teikiamos sinergijos galimybės leis stiprinti pozicijas ir stambių gamtinių dujų vartotojų segmente.