Nesusidūrus su tuo gali atrodyti, kad ši problema ištinka retai, tačiau ekspertai pastebi, kad įtampos svyravimų kasmet pasitaiko vis daugiau, o nuo jų vienodai nukenčia tiek miestų, tiek kaimiškų vietovių gyventojai.

„Įprasta įtampa elektros tinkle siekia 220–230 voltų (V), leistinas svyravimas yra maždaug po 10 proc. į abi puses. Smarkiau svyruojanti elektros įtampa arba staigūs jos šuoliai, kitaip viršįtampiai, gali būti sukeliami daugelio faktorių – pradedant žaibais ir baigiant per dideliu įjungtų elektros prietaisų skaičiumi. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia yra įtampos svyravimų kilmė, jie visi yra pavojingi, nes sugadina tuo metu prie elektros tinklo prijungtus prietaisus, o kartais gali sukelti ir gaisrus“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ produktų vystymo vadovas Mantas Kavaliauskas.

Sukelia ir gamta, ir žmonės

Ekspertas pasakoja, kad įtampos svyravimai gali ištikti bet kuriuo metų laiku, mat juos lemia keletas skirtingų priežasčių. Dažnai įtampos svyravimus lemia elektros tinkle įvykę trumpieji jungimai, kuriuos savo ruožtu sukelia stiprių vėjų ant oro linijų užversti medžiai ar, vykdant įvairius statybų bei kelių tiesimo darbus, pažeisti požeminiai elektros kabeliai, taip pat gedimai pačiuose elektros tinkluose. Viršįtampius gali sukelti ir žaibas.

Šios priežastys nuo gyventojų nepriklauso, tačiau labai dažnai ir jų elgesys tampa elektros svyravimų priežastimi – kai vienu metu yra įjungiama keletas skirtingų namuose esančių elektros prietaisų.

Nors nuo elektros įtampos svyravimų neapdrausti nei miestų, nei kaimų gyventojai, visgi pastarieji su jais susiduria dažniau, nes, jungdami daug prietaisų, viršija momentinę įvado galią, kuri senos statybos namuose gali būti labai nedidelė.

„Kai gyventojai vienu metu sujungia keletą elektros prietaisų, pavyzdžiui, elektrinį šildytuvą, arbatinį, televizorių ir panašiai, elektros įtampa visame tinkle arba kurioje nors jo atšakoje gali staigiai kristi. Dažniausias ženklas – išmušinėjami saugikliai, būna, kad pradeda lydytis jungikliai, taip pat sugenda ir tuo metu veikiantys buitiniai prietaisai. Tad norėdami maksimaliai sumažinti įtampos svyravimų bei įrenginių gedimų tikimybę, gyventojai turėtų elektros prietaisus naudoti ne vienu metu“, – sako M. Kavaliauskas.

Staigūs įtampos šuoliai gali kilti ir dėl susidėvėjusio, neprižiūrimo namų elektros tinklo, netvarkingos vidaus instaliacijos, tad jų keliamo pavojaus galima išvengti reguliariai tikrinant namuose esančio tinklo būklę ir neignoruojant galimų problemų ženklų.

Apie tai, kad įtampa tinkle svyruoja, gali pranešti neįprastai „besielgiančios“ elektros lemputės – jos ima šviesti blausiau arba ryškiau, mirkčioja. Taip pat gali išsijungti ar persikrauti elektroniniai prietaisai.

Žala gali siekti tūkstančius

Lietuvoje elektros įtampos svyravimų sukeltų nuostolių turtui skaičiai kasmet auga, kaip ir išmokos jiems atlyginti. Pasak draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ Žalų departamento vadovo Artūro Juodeikio, 2022 m. nuo elektros įtampos svyravimų nukentėjo daugiau nei 3,5 tūkst. klientų, kuriems buvo išmokėta daugiau nei 1,2 mln. eurų nuostoliams atlyginti. Vidutinė nuostolio suma buvo 354 eurai, tačiau jų būna ir kur kas didesnių, kelių tūkstančių eurų vertės.

Jis atkreipia dėmesį, kad nuosavuose namuose nuostolių būna daugiau nei butuose, nes name dažnu atveju veikia daug skirtingų ir brangių sistemų, tokių kaip šilumos siurbliai, vandens siurbliai, katilai, saulės elektrinės, oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemos.

„Pernai didžiausia išmokėta suma nuostoliams atlyginti buvo beveik 11 tūkst. eurų. Dėl elektros įtampos svyravimų name sugedo saulės elektrinės keitiklis, dalis apšvietimo, taip pat garažo ir namo vartų automatika, buitinė technika ir elektronika, tokia kaip televizorius, šaldytuvas, indaplovė, kiti daiktai“, – vardija A. Juodeikis.

„Elektrum Lietuva“ atstovas atkreipia dėmesį, kad elektros įtampos svyravimai didelį pavojų kelia ir gamybinėms įmonėms ar biurams. Tokiose vietose paprastai veikia daug elektroninių prietaisų, nuo kompiuterių iki sudėtingų gamybinių įrenginių, kuriuos gali sugadinti įtampos svyravimai. Jis akcentuoja, kad siekiant apsisaugoti nuo tokių nemalonių staigmenų, rekomenduojama imtis ir prevencinių priemonių, ir pasirūpinti turto ar viršįtampių draudimu.

„Tiek gyventojai, tiek verslo įmonės gali iš anksto pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis, tokiomis kaip viršįtampio ribotuvai, įtampą stabilizuojantys įrenginiai, nepertraukiamos srovės šaltiniai. Šios priemonės gali padėti užkirsti kelią nelaimei, o jei ji vis dėlto įvyktų, derėtų iš anksto pasirūpinti turto arba viršįtampių draudimu. Jį paprasta įsigyti, tereikia pasirašant elektros tiekimo sutartį pažymėti, kad papildomai norite gauti draudimo paslaugą. Tokiu atveju būtų atlyginta dėl elektros įtampos svyravimų patirta žala“, – sako M. Kavaliauskas.