„Gartner“ analitikai išskyrė 10 pagrindinių technologijų vystymosi tendencijų verslui, kurias suskirstė į keturias aktualias temas. Tai IT sistemų atsparumo, operacijų ir pasitikėjimo jomis optimizavimą, lankstų skaitmeninių sprendimų gebėjimą prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, novatorišką klientų įtraukimą ir greitesnį reagavimą į jų elgesio pokyčius bei populiarėjančius tvarius technologijų sprendimus.

„Peržvelgus analitikų prognozes matome kasmet pasikartojančias, tačiau svarbias technologijas – geras ryšys, kuris yra pasiekiamas iš visur ir visada, verslo skaitmenizacija bei vartotojų operacijas stebintis ir nuolat besimokantis dirbtinis intelektas. Apie pastarąją technologiją kasdien kalbama vis garsiau, nes būtent dirbtinis intelektas ilgainiui turi tapti padedančiu ir besimokančiu įrankiu. Be to, reikia nepamiršti, kad verslo klientai vis jaunėja, tad šalia greičio ir UX vizualizacijų jiems labai svarbu tvarus verslas. Todėl vis didesnis dėmesys bus teikiamas elektrą taupančioms bazinėms stotims, taupesniems serveriams, žaliai elektrai ir žalio duomenų centro statyboms“, – sako „Telia“ verslo klientų vadovas Daniel Karpovič.

D. Karpovič priduria, kad svarbu suprasti, jog prognozės laike nėra vienodai greitos ir ne visada išsipildo, todėl analogiškas tendencijas Lietuvoje stebėti pakankamai sunku. Tikėtina, kad pasiteisinusias technologijas pas mus matysime po 3-5 metų.

IT optimizavimas

Naujausios tendencijos rodo, kad ateityje IT sistemoms bus patikėta vis didesnė atsakomybė. Iš jų bus reikalaujama dar didesnio patikimumo ir tikslesnio duomenimis paremto sprendimų priėmimo, o jose veikiančiam dirbtiniam intelektui (DI) bus keliami aukštesni etiniai reikalavimai.

Lietuvos institucijos ir verslas kasmet patiria daug kibernetinių atakų, todėl, pasak D. Karpovič, bene aktualiausia „Gartner“ specialistų išskirta tendencija yra informacinių sistemų kūrimas, pasitelkiant „Skaitmeninės imuninės sistemos“ modelį. Šis metodas apima keletą skirtingų programinės įrangos apsauginių mechanizmų, nuolatinį stebėjimą, apsaugos optimizavimą ir kruopštų testavimą. Toks gausus priemonių rinkinys padės sukurti tyčiniams sutrikdymams itin atsparias sistemas ir taip klientams pasiūlys dar geresnę skaitmeninių paslaugų naudojimo patirtį.

Taip pat prognozuojama, kad organizacijos netolimoje ateityje pradės vis labiau išnaudoti dirbtinio intelekto potencialą veiklai optimizuoti. DI geba greičiau ir tiksliau išanalizuoti duomenis, todėl jam bus patikėta daugiau sisteminių sprendimų bei operacijų, o tai padės vadovams sparčiau reaguoti į besikeičiančią situaciją ir tapti konkurencingesniems.

Tiesa, dėl vis plačiau naudojamo DI teks spręsti su tuo susijusias etines problemas. Netolimoje ateityje neišvengiamai pasirodysiantis savarankiškai mokytis galinčių sistemų reglamentavimas kūrėjus įpareigos užtikrinti, kad jos veiktų pagal sąžiningumo, tvarumo, rasių ir lyčių lygybės vertybes, o skaidrus veikimo principas leistų kontroliuojančioms institucijoms atsekti visus vertybinius nukrypimus lėmusius duomenų šaltinius ar juos interpretuojančio algoritmo netobulumus.

Žalesnės technologijos ir išmanūs tvarumo sprendimai

Nuo ateinančių metų rinkoje turėtų atsiverti nauja niša – tvarios technologijos. Jos apims IT sistemų energetinio efektyvumo didinimo sprendimus ir padės organizacijoms siekti ambicingų tvarumo tikslų. Kaip tai pavyks padaryti? Tvarios technologijos suteiks galimybę stebėti išteklių naudojimą, atlikti detalią jų analizę ir valdyti išlakas, pasitelkiant tam skirtą programinę įrangą.

Remiantis kasmet „Gartner“ atliekamos įmonių vadovų apklausos duomenimis, 2023 m. tarp pagrindinių investuotojų prioritetų, po pelno ir pajamų, trečioje vietoje įsitaisys aplinkos kaitos stabdymas. Tai rodo, jog verslo lyderiai, norėdami užsitikrinti stabilų investicijų srautą ir investuotojų pasitikėjimą, artimiausiais metais turės numatyti daugiau lėšų inovatyviems sprendimams, kurie padėtų organizacijai siekti ambicingesnių tvarumo tikslų.

Prisitaikymas prie kintančių aplinkybių

Pasak „Gartner“ analitikų, neišvengiami IT sistemų veikimo trikdžiai artimiausiais metais įmones vis labiau skatins naudoti aplikacijos komponentų, tokių kaip e-parduotuvės krepšelis, išskirstymą į atskiras nepriklausomai veikti galinčias dalis (konteinerizaciją) bei mišrią duomenų centrų infrastruktūrą. Pastaroji sujungs nuosavus įmonės ar vietinio paslaugų teikėjo serverius su viešaisiais pasauliniais debesijos duomenų centrais, tokiais kaip „Amazon Web Services“ ar „Microsoft Azure“.

„Šie sprendimai padės sistemoms greitai keistis ir veikti efektyviai esant kintančioms aplinkybėms, tai aktualu esant dabartinei nestabiliai ekonominei ir politinei situacijai. Pavyzdžiui, mišri duomenų architektūra, sutrikus pasaulinio tiekėjo serverių veiklai, įgalins nuosavą infrastruktūrą laikinai perimti jos veiklą bei atvirkščiai, o netikėtai išaugus tam tikros aplikacijos funkcijos populiarumui ją taps įmanoma tobulinti greitai ir nepriklausomai nuo kitų aplikacijos dalių“, – tyrėjų išvadas aiškina „Telia“ verslo klientų vadovas.

D. Karpovič taip pat pastebi, kad toliau verslo klientų poreikis belaidžio tinklo paslaugoms smarkiai auga, tačiau pastaraisiais metais jis peržengė mobiliojo interneto rėmus. Organizacijoms darosi vis įdomesni daiktų interneto sprendimai bei jų pritaikymas energijos taupymui ir pramoninių procesų automatizavimui. Tai patvirtina ir „Gartner“ prognozė, kad 2025 m. 60 proc. stambaus verslo subjektų naudos bent penkias belaidžio ryšio technologijas, tokias kaip Wi-Fi 6, 4G, 5G, „Zigbee“, VHF ir UHF.

Novatoriškas klientų įtraukimas ir reakcija į elgesio pokyčius

Naujausias technologijų rinkos tendencijas tyrinėję ekspertai artimiausiais metais šviesią ateitį prognozuoja metavisatai. Analitikų manymu, ji bus pasiekiama naudojant skirtingus prietaisus ir nepriklausys nė vienai kompanijai. „Gartner“ skaičiavimais, jau 2027 m. 40 proc. didžiųjų organizacijų visame pasaulyje kurs monetizuotus metavisatos projektus ir naudos tokias pažangias technologijas, kaip „Web3“, papildytos realybės debesiją ir skaitmeninius dvynius, jų pelningumo didinimui.

Taip pat remiantis prognozėmis, 2027 m. pusė pasaulio populiacijos kasdien aktyviai naudos bent keletą „superaplikacijomis“ įvardijamų programėlių, tokių kaip „Microsoft Teams“ ar „Slack“. „Superaplikacijos“ yra vadinamos platformos ar ekosistemos, per kurias vartotojas gali pasiekti daug įvairių paslaugų ar produktų, tiek vystomų pačios platformos kūrėjų, tiek trečiųjų šalių. Paprastai tariant, viena programėlė pakeičia daugelį kitų programėlių, siūlančių atskiras paslaugas. Todėl užuot kūrę atskiras programėles programuotojai ilgainiui persiorientuos į „superaplikacijos“ viduje veikiančių „miniprogramėlių“ vystymą.

Galiausiai per artimiausią trejetą metų į daugiau skaitmeninių paslaugų persikels šiuo metu socialiniuose tinkluose veikiantys itin pažangūs DI algoritmai. Jie stebi tai, koks turinys ar prekės šiuo labiausiai patinka vartotojams, iš to mokosi ir taip geba sistemos veikimą pritaikyti prie pasikeitusio jų elgesio. Tai suteiks galimybę realiu laiku keisti aplikacijos valdymo elementų išdėstymą, siūlomų produktų atvaizdavimo tvarką bei klientui tiksliau pasiūlyti papildomų mokamų paslaugų.