Per COVID-19 įkarštį, kai bene visas pasaulis ėmėsi griežtų socialinės izoliacijos priemonių, milijardai žmonių liko namuose. Daugeliui jų tai pakeitė kasdienybę – nuo to, kaip apsipirkinėjo, iki to, kaip jie dirbo ir bendravo su aplinkiniais. Tačiau svarbiausia – įsisukęs virusas pakeitė visuomenės supratimą apie idealų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Gaukite 100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
21 amžių drąsiai galime tituluoti technologijų ir inovacijų, tačiau, regis, pandemija kirto į skaudžiausias vietas, išryškindama tik problemas. Viena jų – medicinos įrenginių, kurie būtų eksplotuojami namų aplinkoje bei įrenginių ir sistemų, kurie galėtų veikti prevenciškai, įspėjantys apie sveikatos sutrikimus iš anksto trūkumą.
„Iš esmės patikrino, kaip esame pasiruošę susidoroti su masinių ligų keliamais sunkumais visuose lygmenyse. Pradedant nuo sveikatos priežiūros organizavimo valstybiniu lygmeniu iki baigiant šeimos vaistinėlės sudėtimi. Teko įveikti darbo organizavimo, medicinos priemonių logistikos, darbo saugos su pacientais, medicinos personalo didelių darbo krūvių, perpildytų COVID-19 skyrių iššūkius“, – sako dr. Neringa Šeperienė, kuri drauge su kolegomis pandemijos metu sukūrė iškvėpto oro analizės sistemos (PIOAS) prototipą, kuris atlieka iškvėpto oro matavimą ir skirtas sergančiųjų COVID-19 būklės stebėsenai namuose.
Medicinos akceletorius – paprastoms idėjoms
Nors į tokias sritis kaip dirbtinis intelektas, skaitmeninė sveikata ir genomika investuojama bei diegiamos inovacijos, tačiau paprastų, nebrangių priemonių, galinčių pagerinti įprastų ligų diagnozavimą ir gydymą, kūrimui skiriama palyginti mažai dėmesio. O tokie startuolių sprendimai padėtų nuimti bent dalį krūvį nuo gydytojų pečių.
Mokslininkės teigimu, medicinos technologijų kūrėjams reikia gilaus supratimo kaip realiomis sąlygomis ligoninėje, sveikatos priežiūros įstaigoje ar namuose veiks jų sprendimas: „Kaip bus naudojamas kasdienėje rutinoje, kas jį įsigys, kokią naudą neš galutiniam naudotojui ir pirkėjui. Medicinos startuoliams reikalingos ir kompleksinės žinios apimančios verslo vystymo, projektavimo ar technologijos kūrimo, reguliacinės sistemos, investicijų pritraukimo ir klinikinių bandymų temas.“
„Didelė pagalba, kurią gali suteikti medicinos akceleratoriai – tiesioginis kontaktas su būsimu verslo partneriu, galimu investuotoju ar net pirmuoju sprendimo išbandytoju, kuris vėliau taps klientu. Itin vertinga susipažinti su technologijų kūrėjų bendruomene, mokytis iš klaidų ir patirčių“, – sako PIOAS prototipo kūrėja.
Tech-Park Kaunas kviečia visus medicinos ir sveikatos priežiūros startuolius iki balandžio 14 dienos aplikuoti „MedAccelerator.lt“. Tai – unikalus medicinos akceleratorius, kuris vienija tarptautinius ir Lietuvos mentorius, nuo balandžio 17 d. pradės įžanginę mokymų savaitę, po kurios atrinkti startuoliai keliaus į sekantį programą etapą, kuris truks iki pat šių metų pabaigos. Sėkmingiausiai programoje pasirodę vyks į „YES!Deltf“ akceleratorių Nyderlanduose, kur pristatys savo produktus ar idėjas vietiniams investuotojams.
Trūksta sprendimų
Ne paslaptis, kad pandemijos metu medikai turėjo prisitaikyti prie naujų gairių ir procedūrų, o daugeliui jų tai nebuvo lengva. Galiausiai tai parodė, koks svarbus yra sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimas. Tech-Park Kaunas bendruomenės narė taip pat atkreipia dėmesį, kad kuriant naują medicinos produktą – svarbus efektyvus mokslininkų, tyrėjų ir praktikuojančių gydytojų tarpusavio darbas: „Dabar, kai neliko spaudimo skubiai išrasti naujus vaistus nuo COVID-19, glaudus visų mūsų darbas padės įveikti įsisenėjusias problemas. Tokias kaip vėžys, diabetas, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nuo kurių statistiškai miršta kas trečias Lietuvos pilietis.“
VšĮ LSMU Kauno ligoninės direktorė valdymui ir infrastruktūrai Helga Marija Kauzonė mano, jog šiuolaikinėje gydymo įstaigoje medicinos paslaugų kokybė, jų efektyvumas ir prieinamumas itin priklauso nuo įstaigos inovacijų kultūros ir vadybos kompetencijų, technologijų ir diegiamų naujovių.
„Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas prevencinei ir personalizuotai medicinai, procesų skaitmeninimui, tačiau kaip pasaulyje, taip ir Lietuvoje trūksta inovatyvių sprendimų, kurie padėtų optimizuoti šeimos gydytojo darbo procesus, efektyviau bei taupiau organizuotų darbą taikant telemedicinos sprendimus teikiant ambulatorines ir stacionarines paslaugas, pagerintų pacientams įsijungimą į ligų profilaktikos programas. Trūksta inovatyvių sprendimų sveiko senėjimo srityje, o taip pat teikiant geriatrijos ir slaugos paslaugas“, – teigia H. M. Kauzonė.