Naktis iš ketvirtadienio į penktadienį pažymėta dar vienu beprotišku Rusijos armijos žingsniu. Vladimiro Putino kariai surengė ataką ir apšaudė didžiausią Europoje esančią Zaporožės atominę elektrinę Ukrainoje. Negana to, joje kilo gaisras.
Rusams pavyko užgrobti Zaporožės AE, o joje kilęs gaisras buvo užgesintas. Pranešama, kad personalui leista ir toliau dirbti, o elektrinėje šiuo metu veikia vienas energoblokas. „Energoatom“ prezidento Petro Kotino teigimu, visuose šešiuose reaktoriuose yra branduolinio kuro. Jis taip pat paaiškino ir kokią grėsmę kelia kariniai veiksmai, kurie vyksta prie pat elektrinės teritorijos.
„Čia yra 6 reaktoriai ir kiekviename iš jų yra kuras, veikimas pilna apkrova. Trijuose reaktorių baseinuose yra ir panaudoto branduolinio kuro. Dar rasime ir atskirą branduolį objektą, kuriame panaudoto kuro sausoji saugykla su 150 konteinerių panaudoto kuro. Jei ten pataikytų bet koks sprogmuo – įvyktų branduolinė katastrofa. Tai yra pagrindinės pavojus“, - kalbėjo P.Kotino.
Pavojaus Lietuvos gyventojams nėra
Tokie Rusijos veiksmai Ukrainoje pasėjo dar didesnę paniką ne tik Ukrainoje, tačiau ir visame pasaulyje. Daugelis jau dabar kalba apie didžiules pasekmes, tačiau Radiacinės saugos centro atstovų teigimu, radiacinis fonas Lietuvoje nepakitęs, o meteorologinės sąlygos palankios – vėjas pučia nuo Lietuvos.
Radiacinės saugos specialistai nuolat (24/7) stebi radiacinį foną Lietuvoje ir apie bet kokį gresiantį pavojų, susijusį su radioaktyviųjų medžiagų pasklidimu Lietuvoje, nedelsiant informuosime atsakingas institucijas ir gyventojus bei pateiksime rekomendacijas dėl apsaugomųjų veiksmų taikymo. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad gyventojams kalio jodido tablečių vartoti nereikia.
Radioaktyvumo duomenis galite stebėti ir patys
Pastaroji situacija ramybės neduoda daugeliui, tačiau radioaktyvumo duomenis galima stebėti ir patiems. Žemėlapis parodo aplinkos radioaktyvumo gama dozės galios matavimo vidurkius ir maksimalias reikšmes per paskutines 24 valandas. Šiuos matavimus pateikia apie 5500 stotelių iš 39-ių Europos šalių.
Norėdami tokią informaciją stebėti patys – spauskite čia. Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį tai, jog dauguma pateiktų matavimų yra nepatvirtinti duomenys. Tai reiškia, kad meteorologinės sąlygos, pavyzdžiui, smarkus lietus ar sniegas, arba prietaisų, elektronikos ar programinės įrangos gedimai, gali sąlygoti klaidingas reikšmes. Todėl žemėlapyje esančių pavienių taškų, rodančių padidėjusią radiaciją, negalima savaime vertinti kaip padidėjusio radioaktyvumo lygio.
Net ir tuo atveju, kai keletas šalia esančių stotelių rodo padidėjusias reikšmes, tai nebūtinai reiškia radiologinį pavojų, nes tokie parodymai gali būti sukelti atliekant kalibravimus monitoringo stotyse ar esant smarkiems lietums visame regione.
Ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (RADIS)
Radiacinio monitoringo tinklas – tai ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistema (RADIS), kurią sudaro aplinkos dozės galios matavimo stotys.
Šiuo metu RADIS sudaro 43 stotys, matuojančios jonizuojančiosios spinduliuotės lygį aplinkoje (aplinkos dozės galią). Jos įrengtos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Utenoje, Visagine, Turmante, Rimšėje, Mačionyse, Palūšėje, Rūgšteliškyje, Buivydžiuose, Rusnėje, Raipolėje, Smalininkuose, Adutiškyje, Dieveniškėse, Dubininke, Elektrėnuose, Kalveliuose, Lavoriškėse, Medininkuose, Molėtuose, Pavoverėje, Šalčininkuose, Širvintose, Švenčionyse, Turgeliuose, Valkininkuose, Biržuose, Joniškyje, Kaltinėnuose, Kėdainiuose, Kybartuose, Lazdijuose, Mažeikiuose, Pagėgiuose, Panevėžyje, Plateliuose, Raseiniuose, Rokiškyje ir Ukmergėje.
3 stotys matuoja Neries ir Nemuno vandens radioaktyvųjį užterštumą. Jos įrengtos Buivydžiuose, Rusnėje ir Smalininkuose.
RADIS sistema yra radiologinio aplinkos monitoringo dalis. Radiologinis aplinkos monitoringas, kaip aplinkos monitoringo dalis, yra sistemingas ir nuolatinis aplinkos fono ir aplinkos elementų (pvz., maisto produktų ir jų žaliavų, geriamojo vandens ir pan.) užterštumo radionuklidais stebėjimas, jų sukeliamos gyventojų apšvitos vertinimas ir prognozė.
Radiacinio monitoringo tinklo būtinumą numato tarptautinės sutartys ir kiti dokumentai. Europos atominės energijos bendrijos Euratomo steigimo sutarties 35 straipsnyje numatyta, kad kiekviena Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė privalo vykdyti nepertraukiamą radiacinį monitoringą tam, kad užtikrintų pagrindinių saugos standartų įgyvendinimą. 1987 m. gruodžio 14 d. Europos Tarybos sprendime 87/600/Euratomas dėl Bendrijoje nustatomos skubaus pasikeitimo informacija radiacinės avarijos atveju tvarkos ir 2013 m. gruodžio 5 d. Tarybos direktyvoje 2013/59/Euratomas, kuria nustatomi pagrindiniai saugos standartai siekiant užtikrinti apsaugą nuo jonizuojančiosios spinduliuotės apšvitos keliamų pavojų, taip pat numatytas visuomenės ir kitų šalių skubus informavimas apie branduolinę avariją bei radiacinę būklę.