Perspektyvi sritis ateities profesijai – skaitmeninė ekonomika

Pranešimas spaudai

2021-07-18, 13:30

0 komentarų
Perspektyvi sritis ateities profesijai – skaitmeninė ekonomika

Skaitmeninė ekonomika Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus nuolat augo ir 2019-ųjų pabaigoje sudarė 7,6 proc. visos ekonomikos. Šiuo metu Lietuvoje skaitmeninė ekonomika – 5-as didžiausias ekonomikos sektorius pagal pridėtinę vertę. Skaitmenizacijos potencialą rodo ne tik spartus skaitmeninės ekonomikos augimas, bet ir tai, kad net 40 proc. darbo vietų Lietuvoje gali būti skaitmenizuotos. Tai yra didžiausias procentas tarp EBPO narių. Tokios sąlygos ypač svarbios planuojant specialistų poreikį.

Skaitmenizacijos realybė

Šiuolaikiniai ekonomikos dalyviai, tiek verslas, tiek viešojo valdymo institucijos, vis labiau remiasi skaitmeninio pasaulio technologijomis: didžiųjų duomenų (Big data) baze ir jų analize, dirbtiniu intelektu (Artificial intelligence), daiktų internetu (Internet of Things), debesų kompiuterija (Cloud computing), kompiuterių galia (Computing power), 5G tinklu, blokų grandine (Blockchain). „Šių skaitmeninių technologijų ekosistema yra būtina verslo sprendimams ir tolimesnei verslo strategijai priimti, siekiant užtikrinti sėkmingą įmonių veiklą ir pelningumą, taip pat efektyvų viešojo sektoriaus darbą.“ – teigia doc. dr. Lidija Kraujalienė, MRU Viešojo valdymo ir verslo fakulteto prodekanė studijoms.

Skaitmenizacija jau studijų turinyje

Naujoji pramonė ir naujoji ekonomika užsistovėti vietoje neleidžia ir studijų procesams. Mykolo Romerio universitetas (MRU) daug dėmesio skiria bakalauro studijų programos „Skaitmeninė ekonomika“ turiniui, jį nuolat realizuoja. Esminis pokytis – dirbtinis intelektas (AI). Lietuvoje dirbtinio intelekto (AI) vystymas – prioritetinė sritis. Panašios tendencijos pastebimos visame pasaulyje, o tai diktuoja ir specialistų paklausą. Reikalingi naujos kartos specialistai, turintys fundamentinių mokslų žinių ir gebantys taikyti AI įvairiose verslo, pramonės ir mokslo srityse. „Be to, Lietuvoje vis daugiau atsiranda startuolių, skaitmeninėmis technologijomis grįstų verslų, kurie plečiasi eksponentiškai ir reikalauja specialistų, išmanančių tiek ekonomikos tendencijas, tiek verslo procesus“, – skaitmenizacijos reikšmę pabrėžia ir dr. Artūras Jurgelevičius, MRU studijų dalyko „Startuolių kūrimas ir verslumas“ dėstytojas.

Skaitmenizavimo procesai – pasaulinis prioritetas

Europos Komisija skatina skaitmenizavimo procesus Europoje. Šiais metais į Lietuvą atvykusi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pritarė Lietuvos ekonomikos gaivinimo planui kuriant skaitmeninę Lietuvą. Pabrėžiama, kad naujos kartos turi turėti daug daugiau skaitmeninių gebėjimų. Kitas faktas, kad 2021–2027 m. pagal ES fondų investicijų programą, siekiant skaitmenizavimo transformacijos, bus investuojama į kompetencijas didelio našumo skaičiavimo, dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo taikymo srityse. 2020 m. COVID-19 pandemijos sukelta krizė iškėlė poreikį diegti skaitmeninimo sprendimus versle ir viešajame sektoriuje, todėl šiuo metu yra ypač aktualūs gebėjimai integruoti skaitmenines technologijas kasdieninėse praktikose.

„Skaitmeninės ekonomikos“ absolventai – darbo rinkos pirmūnai

Jungtinių Arabų Emiratų ir Dubajaus aukščiausioji valdžia iškėlė ambicingą tikslą: per artimiausius penkerius metus parengti 100 tūkst. skaitmeninių technologijų specialistų ir sukurti 1000 skaitmeninėmis technologijomis grįstų pasaulinio lygio bendrovių. Tai puikiai atspindi tendencijas visame pasaulyje. „Reaguodama į giluminius pasaulinius transformacinius procesus, MRU mokslininkai kartu su verslo partneriais ir absolventų ateities darbdaviais parengė inovatyvią ir dinamišką „Skaitmeninės ekonomikos“ bakalauro studijų programą, kurios turinys visokeriopai atspindi ne tik rinkos poreikius, bet ir Europos Sąjungos ekonominės politikos prioritetus ir pasaulines verslo tendencijas.“ – teigia dr. Lina Volodzkienė, MRU Verslo ir ekonomikos instituto direktorė.

„Skaitmeninės ekonomikos“ programoje įtraukti naujausi rinkos poreikį atlepiantys studijų dalykai kaip: Skaitmeninių technologijų plėtra, Startuolių kūrimas ir verslumas, Skaitmeninio verslo teisė, Prekybos ir paslaugų ekonomika, „FinTech“ ir dalijimosi ekonomika, Skaitmeninės ekonomikos politika ir lyderystė, Verslo duomenų bazės ir analitika, Tarptautinė ekonomika ir regionalizacija, Kibernetinio saugumo pagrindai, Projektų valdymas ir ekonominis pagrindimas, Ekonominių rodiklių analizė ir prognozavimas, ir kiti, kurie padės ir verslui ir viešajam sektoriui klestėti“ – komentuoja ekonomistas prof. dr. Artūras Grebliauskas. Absolventai, baigę skaitmeninės ekonomikos studijų programą, galės dirbti „FinTech“, bankininkystės, tarptautinėse technologinėse, prekybos ar pramonės įmonėse ir bendrovėse, tarptautiniuose startuoliuose, viešojo sektoriaus organizacijose ir institucijose. Skaitmeninės ekonomikos specialistus graibsto Lietuvos startuoliai, tokie kaip „Vinted“, „Tesonet“, „Kilo Health“, „Bored Panda“ ir kiti.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas