Naujausiais Jungtinių Tautų duomenimis, pasaulyje elektronikos atliekų per metus susidaro 59 milijonai tonų – tai tolygu 162 „Empire State Building“ dangoraižiams. Šiuo metu jų perdirbama apie penktadalis, tačiau šis rodiklis vis dar per mažas. Galima ieškoti kaltų, o galima imtis veiksmų. Ką kiekvienas galime padaryti, kad elektronikos atliekų aplink mažėtų sparčiau?
Kasmet pasaulyje pagaminama apie 1 mlrd. telefonų ir bemaž 300 mln. nešiojamųjų kompiuterių. O kur dar televizoriai, šaldytuvai, siurbliai, skalbimo mašinos ir indaplovės, kondicionieriai ir įvairiausia kita buitinė technika. Didelė įrenginių kaita lemia gana trumpą technikos gyvavimo ciklą, nors prietaisai dažnai dar galėtų tarnauti ne vienerius metus.
Nauda aplinkai, ir dar galima sutaupyti
Pasak Indrės Bimbirytės-Yun, „Telia“ tvarumo projektų vadovės, vienas geriausių sprendimų – įrenginius pernaudoti. Pavyzdžiui, nusprendus pakeisti telefoną, senąjį reiktų ne dėti į stalčių, o duoti toliau naudoti vaikui, seneliui ar kitam giminaičiui, kuriam jis gali būti naudingas.
Jei tokios galimybės nėra, nereikalingus telefonus visada priims pardavėjai, o kai kurie jų dar ir nuolaidą naujam įrenginiui gali pasiūlyti. Senas kompiuteris antrą gyvenimą taip pat gali rasti pas giminaičius, šaldytuvas ar siurblys – sodyboje.
Įrenginius pakartotinai panaudoti gali ir įmonės. „Telia“ jau daugiau nei penkerius metus Lietuvoje pernaudoja namų paslaugoms skirtą įrangą, pavyzdžiui, vien pernai naujus namus rado rekordinis skaičius – 46 tūkstančiai – maršrutizatorių ir TV priedėlių.
„Kasmet klientų namus pasiekia apie 150 tūkst. vienetų namų paslaugoms skirtos įrangos, taigi pernai net apie trečdalį jos pernaudojome. Pas vartotojus ji sugrįžta atnaujinta, užtikrinant, kad veiks taip pat kokybiškai ir sklandžiai. Mažiau naujos įrangos reiškia ir mažiau elektronikos atliekų, o kartu tai suteikia realią finansinę naudą – įrangos pernaudojimas mums leido sutaupyti bemaž 1 milijoną eurų“, – sako I. Bimbirytė-Yun.
Alternatyvų mėgautis kokybe yra
Tvarumą vertinantys žmonės ir patys gali elektroniką pirkti atsakingai. Pavyzdžiui, rinktis atnaujintą telefoną. Tiesa, rekomenduojama naudotą išmanųjį rinktis tokį, kuris prieš grąžinant į prekybą buvo nuodugniai patikrintas ir atnaujintas specialistų.
„Pakartotinis įrangos naudojimas žmonėms suteikia alternatyvą mėgautis kokybe tvariai. Mums tai yra maži žingsniai, kuriais galime prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo, bet mus supančiai aplinkai jie – didžiuliai ir svarbūs“, – pastebi I. Bimbirytė-Yun.
Pakartotinis telefonų naudojimas yra ne tik draugiškas aplinkai, bet ir leidžia sutaupyti. Skaičiuojama, kad atnaujintų išmaniųjų kaina yra vidutiniškai 20–25 proc. mažesnė nei analogiškų naujų modelių.
Telefone yra ir aukso, ir kenksmingų medžiagų
Tačiau kas nutinka su įrenginiais, kurie netinka pernaudojimui? Kaip sako I. Bimbirytė-Yun, labai svarbu, kad ji būtų tinkamai atiduoda perdirbti, nes vien išmaniajame telefone galima rasti pačių įvairiausių cheminių elementų, kurių poveikis aplinkai ilguoju periodu gali būti žalingas.
„Mes klientų sugrąžintą įrangą, kurios nebegalima pernaudoti, atiduodame perdirbėjams. Tolesnė procedūra paprasta: įrenginiai išardomi, plastikas priduodamas perdirbimui, o mikroschemos sumalamos ir siunčiamos į specialias gamyklas, kuriose medžiagos atskiriamos pakartotiniam naudojimui“, – pasakoja I. Bimbirytė-Yun.
Be to, elektronikos prietaisų perdirbimas – auganti verslo šaka, nes įvairiuose įrenginiuose yra ir vertingų medžiagų, o kai kuriais atvejais – net retųjų metalų. Skaičiuojama, kad išmetamų elektronikos atliekų vertė pasaulio mastu viršija 60 mlrd. dolerių.
Tiesa, skubėti patiems ardyti savo išmaniojo nereikia – aukso luito jame nerasime. Vidutiniškai viename „iPhone“ telefone yra apie 25 g aliuminio, 15 g vario, 0,034 g aukso, 0,34 g sidabro, 0,015 g paladžio ir mažiau nei viena tūkstantoji gramo platinos. Žinoma, skaičiai kuklūs, visgi vertinant dideliu mastu situacija visai kita: perdirbus milijoną mobiliųjų jau gautume apie 350 kilogramų vario, 34 kilogramus aukso ir 15 kilogramų paladžio.