Sėkmės istorija per vieną femtosekundę: „Litilit“ atskleidė, kaip pavyko pritraukti pirmąją Taivano fondo investiciją Lietuvoje

Pranešimas spaudai

2022-12-23, 07:20

0 komentarų

Lapkritį Lietuvą pasiekusi žinia apie pirmąją Taivano fondo 3,5 mln. Eur investiciją mūsų šalyje – ilgo ir nuoseklaus įvairių suinteresuotų šalių darbo rezultatas.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Sėkmės istorija per vieną femtosekundę: „Litilit“ atskleidė, kaip pavyko pritraukti pirmąją Taivano fondo investiciją Lietuvoje

Taip teigia inovatyvią femtosekundinių lazerių technologiją vystančio Lietuvos startuolio „Litilit“ generalinis direktorius Nikolajus Gavrilinas, šią savaitę vykusiame renginyje papasakojęs apie įmonės sėkmės užkulisius.

„Įmonės branda neatsiranda iš dviejų nors ir fenomenalią idėją turinčių, bet visgi jaunų ir nepatyrusių mokslininkų. Nuo pat pirmųjų žingsnių juos supo žmonės, kurie kasdien skatino stumtis pirmyn, padėjo tvarkyti formalius ir neformalius ryšius bei patikėjo suteikdami taip reikalingas finansines injekcijas. Tavo kompanijos vertę augina ne tik idėja, komanda, bet ir visos prisidėjusios organizacijos. Būtent tai sukuria visumą, kuri galiausiai atneša naudos ir visai šaliai“, – sako N. Gavrilinas.

Pasak Ingos Langaitės, startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovės, investuotojai neretai sako, kad Lietuva yra neatrastas brangakmenis. „Potencialo turime daug, tačiau kartais dar nemokame jo tinkamai realizuoti. Turime nustoti vytis visus aplink ir tapti lyderiais, kuriuos seka kiti. Tai, kad būtent „Litilit“ pritraukė pirmąją Taivano investiciją, parodo ne tik jų siūlomos inovacijos aktualumą, bet ir atveria visai kitus kelius visos Lietuvos startuoliams – pirmieji žingsniai jau žengti, laikas naudotis proga. Patirtis rodo, kad į vieną Lietuvos startuolį investavusieji neretai pradeda dairytis kitų galimybių – mezga pažintis, ieško rekomendacijų ir galiausiai investuoja į kitas vietos idėjas“, – teigia I. Langaitė.

„Lietuvos eksportas pastaraisiais metais auga labai sparčiai, tačiau turime tikslą sukurti naują, dar didesnį impulsą mūsų šalies ekonomikai. To pasieksime stiprindami savo pozicijas lazerių, biotechnologijų ir kitų aukštos vertės produktų gamyboje. Džiaugiuosi, kad veiklą plečianti bendrovė „Litilit“ ir kiti inovatyvūs startuoliai savo darbu prisideda prie Lietuvos sėkmės“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis.

Be išorės pagalbos net ir Nobelio vertą idėją būtų sunku parduoti

2015 metais Nikolajaus Gavrilino ir Kęstučio Regelskio įkurta bendrovė „Litilit“ vysto ir gamina išskirtinių savybių, itin trumpų – femtosekundinių – optinių impulsų lazerius. Vieno iš steigėjų kartu su Fizinių ir technologijos mokslų centru (FTMC) sukurtas ir užpatentuotas sprendimas leidžia šiuos lazerius gaminti žymiai efektyviau, nei buvo įmanoma iki šiol.

„K. Regelskio ir Gedimino Račiukaičio išradimas – unikalus būdas generuoti ultratrumpus impulsus. Komanda sugebėjo išrasti šį tą fundamentalaus fizikoje. Nesakau, kad reikėtų duoti Nobelio premiją, bet ir nesakau, kad duoti nereikėtų. Nauja technologija leido automatizuoti gamybos procesą, dėl to jis tapo greitesnis ir efektyvesnis, yra pagerinamas optinių parametrų atsikartojamumas ir produktų patikimumas“, – sako N. Gavrilinas.

Šio išradimo pagrindu įkurta įmonė, kuriai be išorinės pagalbos būtų buvę sunku stotis ant kojų. Perkelti mokslininkų sukurtą inovaciją į verslą pirmiausiai padėjo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) su inovacinių čekių („Inočekių“) ir Inopatento priemonėmis.

Prasidėjus investuotojų paieškoms, lazerių technologijos inovacija pirmąją 1,6 mln. Eur investiciją iš rizikos kapitalo fondo „Iron Wolf Capital“ pritraukė 2020 metais, tais pačiais metais ji tyrimams bei vystymui sulaukė dar 2,5 mln. Eur Europos Sąjungos subsidijos, administruojamos Lietuvos verslo paramos agentūros (dab. Inovacijų agentūra).

„Bendradarbiavimo pradžioje mums imponavo solidi įkūrėjų patirtis, patentuota šviesolaidinių lazerių technologija ir komandos ambicija išaugti į pasaulinės femtosekundinių lazerių rinkos lyderį. Po mūsų investicijos „Litilit“ ištobulino patentuotą technologiją, įdiegė robotizuotą lazerių surinkimo liniją bei susikūrė klientų bazę Europoje, šiaurės rytų Azijoje ir JAV. Džiaugiamės matydami, kad pradedant 2023 m. „Litilit“ žengia į spartaus pardavimų augimo fazę“, – sako „Iron Wolf Capital“ vadovaujantysis partneris Žygimantas Susnys.

Patarimas startuoliams – susikurti terpę sėkmei

Auginant sparnus, augo ir „Litilit“ verslo koridoriuose nepasiklysti padedančių komandų būrys: jungėsi advokatų kontora „Sorainen“, konsultacijų ir tyrimų įmonė „Civitta“, naują įmonės įvaizdį sukūrė komunikacijos agentūra „Fabula Rud Pedersen Group“.

„Patikimi ir profesionalūs partneriai yra privalomi startuolio kelyje. Vien turint gerą idėją jau imi jausti save kaip įmonę, norėti kažką pasakyti pasauliui. Tačiau reikia tavimi tikinčių ekspertų, kurie išmokytų tą daryti ne padrikai ir padėtų susivokti, kas įmonė iš tiesų yra. Tai suprasti užtrunka laiko“, – patarimais startuoliams dalijosi N. Gavrilinas.

Daug naudingų pamokų iš kitų verslų bendrovei atnešė narystė įvairiose asociacijoje, tokiose kaip „Unicorns Lithuania“. „Pagrindinis mūsų asociacijos tikslas – telkti ir skatinti startuolius bei visuomenę kurti Lietuvos – sėkmingos modernios valstybės, grįstos aukštos pridėtinės vertės ekonomika, – ateitį. Prie mūsų prisijungę startuoliai tampa bendruomenės nariais. Tai reiškia, jie auga kartu, drauge su sėkmingiausiais šalies startuoliais ieško atsakymų į rūpimus klausimus, prisideda prie startuolių ekosistemos tobulinimo, turi daugiau galimybių būti išgirsti sprendimų priėmimo procesuose, pagrindinių suinteresuotų šalių, visuomenės ar net potencialių darbuotojų“, – sako asociacijos vadovė I. Langaitė.

Fokusas – lazerių rinkos revoliucija

Augant „Litilit“ vertei, jos vadovo teigimu, įmonė ir toliau nenutolsta nuo pamatinės jos prasmės – t.y., kurti ir vystyti lazerius, kurie įgalina ateities industrijas.

„Femtosekundiniai lazeriai naudojami daugybėje sričių, tokių kaip elektronikos gamyba, medicina, apdirbamoji pramonė, mikroskopija, kosmoso tyrimai. Nepaisant to, jie naudojami vis dar retai ir ribotai. Mūsų lazeriniais „bandomaisiais triušiais“ tapo bendrovė „Workshop of Photonics“, kurie pirmieji ryžosi naudoti, testuoti ir kurti su mūsų produktais. Jie prie mūsų pažangos prisidėjo ne tik kaip klientai, bet mes jų darbus galėjome rodyti ir kaip pavyzdį investuotojams“, – teigia N. Gavrilinas.

Nors ir maža, tarptautinėse parodose „Litilit“ sulaukia dėmesio ir iš rinkos galiūnų. Jos produktai eksportuojami į Japoniją, Taivaną, P. Korėją, JAV, Vokietiją, Nyderlandus, Slovėniją, Didžiąją Britaniją ir kitas šalis.

„Sėkmės paslaptis labai paprasta, bet jai išsigryninti prireikė ne vienerių metų. Mes turime puikią technologiją, akiai patrauklų įvaizdį ir stiprybės, kuri gimsta iš partnerystės, valstybės pasitikėjimo bei paramos. Be to nebūtume ten, kur esame dabar – išsikovoję garbingą vietą lazerinių technologijų globaliniame meniu“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

Investicija iš Taivano – impulsas tolimesnei plėtrai

Didžiųjų rinkos žaidėjų tikėjimą lietuviškos įmonės potencialu rodo ir lapkritį iš „Taiwania Capital“ pritraukti 3,5 mln. eurų, kurie tapo pirmąja Taivano fondo investicija tiek Lietuvoje, tiek visoje Rytų bei Vidurio Europoje.

N. Gavrilino teigimu, ši investicija yra svarbi ne tik finansiniu aspektu, bet ir atverianti naujus plėtros, tolimesnių planų kelius. Šis pasiektas rezultatas dar kartą patvirtino, koks svarbus yra bendradarbiavimas, mat teisininkai sutartį su netradiciniu investuotoju parengė per rekordiškai trumpą laiką, o iš Vyriausybės buvo sulaukta svarios pagalbos.

Pasak viceministro K. Žemaičio, Lietuva šiuo metu aktyviai dirba siekdama atverti naujas užsienio rinkas mūsų šalies lazerių gamintojams. Valstybė 1 milijardo eurų plane šalies ekonomikai taip pat yra numačiusi finansinę paramą lazerių ir kitų inovatyvių verslų plėtrai.

„Litilit“ toliau investuoja į gamybos efektyvumo didinimą ir kitąmet planuoja paleisti naują, pusiau automatizuotą gamybos liniją, kuri leis gaminti du femtosekundinius lazerius per dieną.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Pranešimas spaudai

2024-04-19, 19:54

0 komentarų

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Seimas svarstys pakeitimus, kurie patiks senų automobilių vairuotojams: už šį pažeidimą gali pavykti išsisukti su įspėjimu, sužinokite, kas svarstoma

Seimas pradėjo svarstyti du Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektus, kuriais siekiama švelninti administracinę atsakomybę už automobilių keliamą taršą keliuose. Projektus parlamento posėdyje pristatė Seimo nariai Algirdas Stončaitis ir Aistė Gedvilienė.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiuo metu už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, ar su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimą numatyta atsakomybė: asmenims – 100–300 eurų (už pakartotinį 300–500 eurų), juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 300–500 eurų (už pakartotinį 600–900 eurų).

Abiem teikiamais projektais siūloma fiziniams asmenims nustatytą atsakomybę už transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, papildyti švelnesne nuobaudos rūšimi – įspėjimu.

„Įspėjimu siekiama, kad asmuo daugiau nenusižengtų ir galėtų pasitaisyti. Jis skiriamas, kai asmuo nusižengia pirmą kartą, supranta savo nusižengimo esmę, gailisi dėl savo padaryto teisės pažeidimo arba yra kitokių jo kaltę švelninančių aplinkybių ir yra netikslinga taikyti griežtesnę poveikio priemonę“, − pažymi projekto iniciatorius, Seimo narys A. Stončaitis aiškinamajame rašte.

Pasak jo, dažnu atveju transporto priemonės vairuotojas nežino, kad galimai daro pažeidimą, nes jo vairuojamas automobilis neišmeta matomų dūmų, o automobilio davikliai nerodo galimo gedimo.

Alternatyvaus projekto rengėja, Seimo narė A. Gedvilienė, pristatydama iniciatyvą dėl įspėjimo įteisinimo, tikino, kad 48 valandos tikrai nėra patogus laikas žmogui susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą. „Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė politikė Seimo posėdyje.

Seimas nuo šių metų pradžios aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams yra suteikęs teisę stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimams, taip pat panaikinti motorinių transporto priemonių ir priekabų, kurių į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pritarus projektams (Nr. XIVP-3626, Nr. XIVP-3628) po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 6 d.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas