Siekiama įgyvendinti naująją Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo, numato ambicingesnius energijos suvartojimo ir taupymo reikalavimus bei tikslus

Pranešimas spaudai

2024-07-09, 11:59 (atnaujinta 2024-07-09, 15:57)

0 komentarų

Energetikos ministerija parengė įstatymų projektų paketą, siekiant įgyvendinti naująją Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo. Ši direktyva numato ambicingesnius energijos suvartojimo ir taupymo reikalavimus bei tikslus, kuriuos Lietuva turės pasiekti iki 2030 metų.

Prasidėjo MEGA „Aliexpress“ išpardavimai – visą svarbiausią informaciją rasite paspaudę čia.
Siekiama įgyvendinti naująją Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl energijos vartojimo efektyvumo, numato ambicingesnius energijos suvartojimo ir taupymo reikalavimus bei tikslus

Naujoje direktyvoje padidintas Europos Sąjungos energijos suvartojimo efektyvumo tikslas, todėl ES valstybės narės įpareigotos iki 2030 m. bendrai užtikrinti papildomą 11,7 proc. energijos suvartojimo sumažinimą. Lietuvai keliamas tikslas 2030 m. per metus suvartoti ne daugiau kaip 51 TWh galutinės energijos ir vidutiniškai kasmet sutaupyti po 1,49 proc. galutinės energijos.

Energijos vartojimo efektyvumo didinimas yra vienas svarbiausių ES valstybių narių įsipareigojimų. „Energijos vartojimo efektyvumas yra labai svarbus siekiant ES klimato kaitos tikslų. Pakeitus daug energijos vartojančius įrenginius efektyvesniais ir naudojančiais atsinaujinančią energiją, tuo pačiu yra pasiekiamas ir mažesnis energijos suvartojimas. To pavyzdys yra iškastinio kuro katilų keitimas šilumos siurbliais ar mažoji renovacija. Skirdami paramą šilumos siurblių įsigijimui, pastatų renovacijai, mažajai renovacijai, transporto sektoriaus elektrifikavimui, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonių diegimui pramonėje ir vartotojų švietimui bei konsultavimui, matome, kad Lietuva iki 2030 metų turi visas galimybes pasiekti keliamus energijos vartojimo efektyvumo didinimo tikslus – sutaupius reikalingą kiekį galutinės energijos suvartoti ne daugiau kaip 51 TWh galutinės energijos“, – sako energetikos viceministrė Inga Žilienė.

Didinant energijos vartojimo efektyvumą skatinamos inovacijos ir šiuolaikiški sprendimai, kurie ilguoju laikotarpiu gali būti ekonomiškai naudingi, taip pat efektyviau panaudojami jau turimi ištekliai ir sumažinamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų išmetimas į atmosferą. Tai didina energetikos sistemos saugumą ir efektyvumą, mažina priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir nuo kitų valstybių energijos šaltinių, taip mažinamas pažeidžiamumas, kurį lemia geopolitiniai įvykiai ir energijos kainų svyravimai. Energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės taip pat daro teigiamą poveikį oro kokybei, nes efektyviau energiją vartojantys pastatai prisideda prie poreikio šildyti kuru, įskaitant kietąjį kurą, mažinimo.

Naujoje direktyvoje viešajam sektoriui – tiek valstybės, tiek ir savivaldybės viešiesiems subjektams – nustatytas kasmetinis energijos suvartojimo mažinimo 1,9 proc. tikslas ir metinis 3 proc. pastatų renovacijos įpareigojimas. „Viešasis sektorius yra svarbi varomoji jėga siekiant skatinti rinkos perėjimą prie efektyvesnių produktų, pastatų ir paslaugų bei daryti poveikį piliečių ir įmonių elgsenai energijos vartojimo srityje. Be to, energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonėmis mažinant energijos vartojimą gali būti sudarytos sąlygos viešuosius išteklius panaudoti kitais tikslais. Dėl to viešieji subjektai tiek nacionaliniu, tiek ir vietos lygmenimis turės atlikti pavyzdinį vaidmenį energijos vartojimo efektyvumo srityje“, – sako viceministrė.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje viešasis sektorius 2021 m. iš viso suvartojo 5,5 TWh galutinės energijos.

Siekiant optimizuoti energijos taupymą pramonėje, bus išplečiama energijos vartojimo audito atlikimo prievolės taikymo sritis, įtraukiant visas įmones, nepriklausomai nuo jų dydžio, o priklausomai nuo jų energijos suvartojimo vidurkio per paskutinius 3 metus. Dar daugiau energijos suvartojančioms įmonėms numatoma pareiga diegti energijos vartojimo vadybos sistemas.

Įstatymų projektų paketu taip pat skiriama dėmesio energijos nepritekliaus mažinimo, vieno langelio principu veikiančių vartotojų konsultavimo centrų kūrimosi klausimams. Naujos direktyvos nuostatos reikalauja, kad ES valstybės narės pirmenybę teiktų energijos vartojimo efektyvumo didinimui pažeidžiamiems vartotojams, asmenims, patiriantiems energijos nepriteklių, ir socialiniuose būstuose gyvenantiems asmenims.

2022 m. šalyje buvo suvartota 73,4 TWh pirminės energijos ir 62,7 TWh galutinės energijos. Lietuvoje maždaug 40 proc. galutinės energijos suvartojama pastatų sektoriuje, apie 40 proc. transporto sektoriuje ir apie 20 proc. pramonės sektoriuje – būtent šiuose sektoriuose yra didžiausias energijos vartojimo efektyvumo didinimo potencialas.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Populiarios naujienos

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas