Bręsta naujas skandalas: „Google” šnipinėja, kaip naudojate konkurentų Android programėles

Ignas Petrikonis

2020-07-27, 10:00 (atnaujinta 2023-02-20, 13:45)

0 komentarų
Bręsta naujas skandalas: „Google” šnipinėja, kaip naudojate konkurentų Android programėles

Turbūt ne kartą teko girdėti pokštą, kad „Google” apie mus žino daugiau nei mūsų šeimos nariai ar draugai, tad šios kompanijos disponuojamas informacijos kiekis jau seniai nieko nebestebina. Vis dėlto dienraštis „The Information” aptiko tai, kas peržengia bet kokias ribas - slaptos vidinės programos, žinomos kaip „Android Lockbox”, įrankiai leidžia paieškos milžinės darbuotojams gauti jautrią informaciją apie kitų bendrovių Android programėles. Pavyzdžiui, kaip dažnai vartotojai jas atveria ir kiek ilgai jomis naudojasi. Spėjama, kad šie duomenys padeda „Google” šnipinėti konkurentus.

Šaltinių teigimu, jautri informacija leido „Gmail” administracijai stebėti, kaip įvairūs vartotojai naudoja „Facebook” ir „Instagram”. Taip pat daroma prielaida, kad „Google” šiuos šnipinėjimo įrankius pasitelkė stebėdama „TikTok” naudojimo įpročius, kas labai pasitarnavo kuriant šio naujo socialinio tinklo priešininką „YouTube Shorts”. Tiesa, „The Information” pažymi, kad norėdami gauti prieigą prie šios jautros informacijos „Google” darbuotojai pirma turėdavo gauti aukštesnės valdžios leidimą ir kai kuriais atvejais prašymai buvo atmetami.

Šis skandalas iškilo į viešumą labai nepalankiu laikotarpiu - šiuo metu įvairiose JAV valstijose vykdomas antimonopolinis „Google” veiklos tyrimas, o bendrovės vadovas Sundar Pichai netrukus turėtų liudyti Kongrese. Nepaisant to, kad šiais teisiniais procesais siekiama ištirti kompanijos veiklą, susijusią su reklama, tokie Android skandalai tikrai neišeis į naudą.

„The Information” praneša, jog „Android Lockbox” naudingiausius duomenis gauna, kai Android vartotojai sutinka perduoti duomenis „Google”, leisdami bendrovei jiems pasiūlyti dar labiau suasmenintą įrenginio naudojimo patirtį. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog iš to eiliniai žmonės tik išlošia, iš tikrųjų jie net nesuprasdami prisideda prie didžiulio „Google” vykdomo tyrimo.

Paviešinus šį tyrimą, „Google” nebeliko nieko kita kaip tik pripažinti, kad informacija apie tam tikras programėles išties buvo naudojama, tiesa, minima, kad programa yra atvira ir įvairūs inžinieriai taip pat gali gauti panašią informaciją apie kitas aplikacijas. Kaip ten bebūtų, „Android Lockbox” apimtis yra daug platesnė, nes ji apima visus prietaisus su iš anksto įdiegtomis „Google“ programomis, o trečiųjų šalių programinės įrangos kūrėjai duomenis apie kitas programėles gali rinkti tik iš tų telefonų, kuriuose įdiegta jų kurta aplikacija.

„Google” atstovas elektroniniame laiške puslapiui „The Verge” teigė: „Nuo 2014 metų Android programėlių naudojimo duomenų API (aplikacijos programavimo sąsaja) buvo naudojama tiek „Google”, tiek Android programinės įrangos kūrėjų, kuriems Android įrangos gamintojai ar vartotojai suteikė leidimą pasiekti indormaciją apie aplikacijos naudojimo įpročius, tokius kaip jos atidarymo dažnumas, siekiant analizuoti ir tobulinti paslaugas.”

Bendrovės atstovas taip pat atskleidė, jog ši informacija gaunama „tik per pačios programėlės API” ir gali būti naudojama, siekiant paskirstyti įrenginio baterijos energiją dažnai naudojamoms aplikacijoms, „Google Digital Wellbeing” funkcionalumui ar bandant pagerinti programėlės aptikimą „Play Store” parduotuvėje. „API nerenka informacijos apie tai, kokius veiksmus atliekate aplikacijoje, vartotojai apie visų duomenų rinkimą yra perspėjami ir tai gali kontroliuoti”, - tikina „Google” darbuotojas.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad „Google” toli gražu nėra pirmoji kompanija renkanti informaciją apie konkurentus. Prieš trejus metus „The Wall Street Journal” pranešė, kad „Facebook” išnaudojo jai priklausančią „Onavo VPN” programėlę, rinkdama duomenis apie priešininkus ir planuodama kompanijų įsigijimus - pavyzdžiui, „WhatsApp”, kuri šiuo metu jau ir priklauso šiam socialiniam tinklui. Beje, „Onavo VPN” buvo išjungta tik 2019 metais.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 17:14

0 komentarų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiemet per kovo mėnesį įregistruoti iš viso 735 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, tai 404 – grynieji elektromobiliai ir 331 – iš išorės įkraunamas hibridas. Per vieną mėnesį įregistruota 13,06 proc. daugiau elektromobilių nei per vasarį, arba 46,12 proc. daugiau nei įregistruota per 2023 m. kovo mėnesį. Taip pat per šį kovą įregistruoti 9 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai, t. y. tiek pat, kiek įregistruota per šį vasario mėnesį.

2024 m. balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 20 906 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 12 381 – grynasis elektromobilis ir 8 525 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 447 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 442 – grynieji elektromobiliai ir 5 – iš išorės įkraunami hibridai.

Per šių metų kovą elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,20 procento. Grynieji elektromobiliai užima 0,71 proc. šios kategorijos transporto priemonių parko, o iš išorės įkraunami hibridai – 0,49 procento.

Balandžio 1-ąją 4,14 proc. šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke sudarė hibridinės transporto priemonės (HEV – hibridiniai automobiliai, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus). Didžiausia lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,63 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,71 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.

Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke balandžio 1-ąją elektromobiliai sudarė 0,57 procento (kovo 1 d. buvo 0,56 proc.). Dyzelinu varomos transporto priemonės užima 96 proc. viso šios kategorijos automobilių parko.

Nuo visų per kovo mėnesį naujai įregistruotų naujų lengvųjų keleivinių transporto priemonių skaičiaus automobiliai sudarė 15,45 procento. Kovą nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 9,91 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos (vasarį buvo 10,35 proc.), iš jų 118, arba 5,17 proc., buvo grynieji elektromobiliai ir 108, arba 4,73 proc., – iš išorės įkraunami hibridai. Nauji elektromobiliai sudarė 30,75 proc. visų kovą naujai įregistruotų elektromobilių.

Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį kovo mėnesį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,62 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių (šiemet vasarį – 47,24 proc.). Per kovą įregistruoti 995 nauji hibridiniai (HEV) automobiliai (vasario mėn. – 949).

Benzinu varomos transporto priemonės kovo mėnesį užėmė 30,16 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 14,38 proc. naujų automobilių rinkos.

Nauji elektromobiliai sudarė 55,56 proc. visų per kovą naujai įregistruotų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių.

Naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos didžiausią dalį – 93,77 proc. – šiemet kovą užėmė dyzelinu varomi automobiliai (vasario mėn. – 86,6 proc.). Benzinu varomi automobiliai užėmė 4,40 proc., elektromobiliai – 1,83 proc. naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos.

Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje 2024 m. kovo mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 3,80 proc. (vasarį buvo 3,84 proc.). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 62,47 proc., benzinu varomos – 21,61 proc., hibridinės (HEV) transporto priemonės – 8,14 procento.

Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje kovo mėnesį elektromobiliai užėmė 0,47 proc. naudotų N1 kategorijos automobilių rinkos, dyzelinu varomos transporto priemonės – 92,21 procento.

Per 2024 m. sausio-kovo mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,91 proc. nuo visų įsigytų M1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones – 10,95 procento.

Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 0,91 proc. nuo visų įsigytų N1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, šis skaičius buvo 1,63 procento.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas