Deja, šiemet vietoje „naujo” vėl gavome tik atnaujinimą. „Galaxy Fold4” oficialiai pavadinime pametė ne kokias asociacijas keliančią „Z” raidę, bet būsimus pirkėjus vėl privertė žaisti žaidimą „Surask 5 skirtumus”. Būkite ramūs, visus juos surasime šioje apžvalgoje, tačiau kur kas svarbesnis klausimas - ar „Samsung” bandant mus įtraukti į šią „Atnaujinimų ekonomiką”, verta joje dalyvauti ir pirkti „Fold4”?
Dizainas
Turiu prisipažinti, jog „Fold4” buvo pirmas telefonas, privertęs mane suabejoti savo ekspertiškumu. Pamatęs gatvėje jį naudojantį žmogų, tikrai negalėčiau tvirtai paneigti, kad tai negalėtų būti „Fold3”. Ir tam yra priežastis - gamintojas nepakeitė nieko, įskaitant kamerų modulį ir formą. Net su pirštų antspaudais sėkmingai kovojančios matinės nugarėlės spalvų asortimentas išliko labai konservatyvus - fantomo juoda, pilkai žalia ir smėlio (realiai auksinė). Gal jau laikas pasiūlyti ir kokią tamsesnę violetinę, oranžinę ar mėlyną?
Tai, kas išduotų naujesnį modelį, rankoje jį laikant kartu su „Fold3” - nedideli matmenų pokyčiai. „Fold4” tapo 3 mm trumpesnis ir 2 mm platesnis tam, kad užlenkus ekraną jis delne neatrodytų kaip idiotiškai ilgas „Snickers” batonėlis. Spoiler alert - jis vis tiek atrodo, o tie milimetrai yra labiau jaučiami, nei pastebimi. Panašiai yra ir su svoriu - nuo 271 g jis sumažėjo iki 263 g, bet tai vis tiek nekeičia fakto, jog jis sveria kaip du vienas su kitu suklijuoti mažesni telefonai. Žinoma, IPX8 sertifikatas, leidžiantis įrenginį nardinti į 1,5m gylį, niekur nedingo.
OK, esmę turbūt supratote, einam prie pozityvių dalykų. Dėl dar plokštesnių stilingai su nugarėle kontrastuojančių korpuso briaunų „Fold4” kiek patogiau paimti nuo stalo, o iš kiek tvirtesnio „Gorilla Glass Victus+” stiklo pagaminta nugarėlė ir ekranas padidina šansus, kad jūsų telefonas išvengs traumų. Bene labiausiai pastebimas pokytis nuo pirmtako - naujas ekrano atlenkimo mechanizmas. Jis kur kas sklandesnis, tolygesnis ir nebeliko pojūčio, jog viduje sukasi grubūs krumpliaračiai. Dar vienas malonus ir tik „Samsung” sulenkiamiems įrenginiams būdingas dalykas - ekrano sugebėjimas užsifiksuoti bet kokiu kampu, kad telefonu galėtumėte naudotis kaip nešiojamuoju kompiuteriu.
Apie ergonomiką galiu pasakyti tik tiek, kad ji nežymiai pasikeitė į gerąją pusę. Tie pora milimetrų labai praverčia bandant išoriniame ekrane tekstą rinkti dviem rankomis, bet situacijos kardinaliai nekeičia - tiek korpuso forma, tiek mažesnis ekranėlis tam nėra tinkamas. „Samsung” turėtų pagaliau susirūpinti ir telefono plonumu - kol kas tik Kinijos rinkai siūlomas „Xiaomi Mix Fold 2” galėtų duoti pamokų.
Visa kita - po senovei. Šoninėje briaunoje įmontuotas įjungimo mygtukas su labai sparčiu ir patikimu pirštų antspaudų skaitytuvu yra idealiame aukštyje, kaip ir virš jo esantys garsinimo mygtukai. Gaila tik to, kad antrus metus bendrovė korpuse neranda vietos „S-Pen” rašikliui, tad jį tenka pirkti atskirai ir laikyti viename iš tų naujų modulinių dėklų, kuriuos korėjiečiai pristatė kartu su pačiu telefonu.
Ekranas
Neseniai išbandęs „Huawei Mate XS 2” nusprendžiau, jog vienas užlenkiamas ekranas yra geriau, nei „Samsung” siūlomi du - atlenkiamas didysis ir išorinis mažasis. „Huawei” sugalvotas sprendimas leidžia turėti įprasto dydžio išmaniojo telefono ekraną ir prireikus jį padidinti iki planšetės, o „Samsung” verčia pratintis prie dviejų nestandartinių ir aplikacijoms sunkiai suprantamų formatų. Tačiau pastaroji konstrukcija yra daug patikimesnė, atspari vandeniui ir pigesnė, tad ją sutinkame jau ketvirtus metus.
Kaip jau spėjau užsiminti dizaino skiltyje, išorinis šiųmečio Foldo ekranas kartu su korpusu tapo minimaliai platesnis ir žemesnis bei prisijaukino standartinio išmaniojo ekranui artimesnį 23,1:9 kraštinių santykį. Sunku pasakyti, ar tai lėmė pasikeitęs ekrano formatas ar jiems tolerantiškesnė „Android 12L” versija, bet kaip nors iškraipomų aplikacijų jame praktiškai nebepasitaikė. Lygiai taip kaip ir kokybės pagerėjimo - ekrano įstrižainė bei rezoliucija išliko ta pati, o atsinaujinimo dažnis siekia tuos pačius 120 Hz.
Su vidiniu ekranu identiška istorija - ta pati 7,6 colio įstrižainė ir pikselių colyje (373 ppi) tankis, bet pasikeitęs formatas. Dabar jis labiau primena kvadratą, tad yra patogesnis darbui su daug langų bei elektroninių knygų skaitymui, bet šiek tiek mažiau lepina žiūrint filmus. Kokybė vėlgi nuo pernai nepasikeitė - 120 Hz palaikantis „Fold4” ekranas išlieka vienu ryškiausiu rinkoje ir laisvai gali lygintis tiek su „S22 Ultra”, tiek su kitais aukščiausios klasės „Android” flagmanais. Užtat „Samsung” šiemet patobulėjo kitoje srityje - kompanijos atstovai užsiminė, kad telefono matrica yra taupesnė energijos atžvilgiu, tad turėtų prisidėti prie didesnio baterijos ištvermingumo.
Didesnių papildomų priekaištų išvengti padeda ir po ekranu „paslėpta” priekinė kamera. Jei pernai dėl plika akimi virš jos matomų pikselių tai buvo tiesiog technologinė komedija, tai šiemet pikselių kiekis buvo padidintas du kartus ir jau iš bėdos leidžia tai vadinti maskavimu. Taip, kamerytė juodame fone jau praktiškai nebematoma, bet balta spalva vis tiek leidžia ją šiek tiek įžiūrėti. Mano nuomone, jei jau daryti, tai tik maksimaliai gerai ir čia vis dar ne tas atvejis.
Kur kas įdomesnis aspektas šio unikalaus telefono atveju yra sulenkiamo ekrano patvarumas. „Samsung” vėl giriasi padidinusi jo tvirtumą, bet konstrukcija iš esmės išliko ta pati - itin plonas stiklas ir jį dengianti plastikinė plėvelė. Pala, o įdubimas lenkimo vietoje vis dar yra? Tikrai taip ir nė kiek nemažesnis. Per Rygoje vykusį pristatymą vienas iš renginyje buvusių „Samsung” atstovų užsiminė, jog tai kol kas neišvengiama, norint išlaikyti dabartinį telefono atsparumą vandeniui, tačiau aš, tiesą pasakius, sutikčiau jį išmainyti.
Taip, prie jo labai greitai priprantama ir ilgainiui jis pradeda nebetrikdyti. Tik pasakysiu, kad konkurentai, sulenkdami ekraną didesniu kampu, jau sugeba eliminuoti ne tik įdubą, bet ir tarpą tarp sulenktų ekrano dalių, tad nebesikaupia dulkės, kaip „Fold4” atveju. Gerai bent jau tai, kad ekraną dengianti plastikinė plėvelė yra ypač kokybiška, standi ir su pirštų atspaudais tvarkosi ne ką prasčiau, nei stiklas. Manau, kad būsimiesiems vartotojams jos patvarumas nekels jokių problemų.
Veikimas
Man ir, manau, daugeliui būsimų šio įrenginio savininkų, svarbiausiu „Galaxy Fold4” pranašumu turėtų tapti jo procesorius. Labai smagu, kad „Samsung” šiam modeliui pasirinko ne kaitimu ir baterijos eikvojimu pagarsėjusį „Snapdragon 8 Gen1”, kuris beje, gaminamas jos pačios gamyklose, o naujesnį ir Taivano TSMC pagamintą „Snapdragon 8+ Gen1”.
Jei tas pliusiukas lusto pavadinime neatrodo, kaip itin didelis ir daug pokyčių žadantis dalykas, tai realybėje situacija yra kaip diena ir naktis. „Fold4” yra turbūt sparčiausiai veikiantis ir mažiausiai kaistantis aukščiausios klasės „Android” telefonas iš šiemet mano testuotųjų. Nesvarbu, ar naršote per 5G ryšį, ar aukščiausiais grafikos nustatymais žaidžiate „Call of Duty: Mobile”, įrenginys niekada neįkais iki tiek, kad juo būtų nekomfortiška naudotis ar kad juntamai sulėtėtų aplikacijos veikimas. Tas teigiamai atsiliepia ir baterijai, bet apie tai vėliau.
Tiesą pasakius, manau, jog tai geriausias „Qualcomm” lustas nuo „Snapdragon 865” laikų ir visa galva aukštesnis už trečiame Folde buvusį ir keptuve telefoną versdavusį „Snapdragon 888”.
Visą šią galią kaip niekada gerai išnaudoja ir atnaujinta „OneUI” vartotojo sąsaja. Labiausiai man patikusi jos naujovė buvo nuolat ekrano apačioje esanti bei net įjungus bet kokią aplikaciją matoma dažniausiai naudojamų programėlių juosta. Nuvilkus kurios nors ikonėlę į pageidaujamą ekrano dalį, labai lengva pradėti dirbti su keliais langais ir taip pajusti „Fold4” pranašumą prieš tradicinius telefonus. Pvz. vienu metu galite tyrinėti Paryžiaus žemėlapį, skaityti turistinį gidą Facebooke ir dar matyti, kokia daina groja „Spotify”. Dar pridėkite 5 papildomus langus ir turėsite 8 vienu veikiančias aplikacijas. Pridėkime dar S-Pen rašiklio palaikymą (kiti sulenkiami telefonai tuo pasigirti negali) ir kišenėje turėsime patį universaliausią įrenginį.
Visa kita nuo „Fold3” pasikeitė labai nesmarkiai. „Samsung” ir toliau smarkiai reklamuoja „Flex View”, leidžiantį matyti aplikaciją ne iki galo atlenktoje ekrano dalyje (patogu, kai žiūrite „YouTube” neturėdami telefono stovo), taip pat tęsiamos pastangos padaryti taip, kad prieš tai naudojęsi mažuoju ekranu ir perėję į didįjį nepasijaustumėt atsidūrę kitame telefone, įskaitant klonuotą pagrindinį ekraną ir kitus sąsajos elementus.
Tačiau, nepaisant dažnų ir naudingų atnaujinimų, kompanijai vis sunkiau sekasi nuslėpti, kad „OneUI 4” morališkai paseno. Tiek dizainas, tiek lėtos animacijos konkurentų programinės įrangos kontekste atrodo tarsi iš kokių 2019 m., o blogiausia, jog nutekėjusi informacija apie kartu su „Android 13” atnaujinimu pasirodysiančią „OneUI 5” didelių pokyčių ir vėl neįžada.
Visa kita su „Fold4” gerai. Telefonas standartiškai turi dosnius 12GB RAM ir 256GB vidinės atminties, bet „Samsung” puslapyje galima įsigyti versijų net ir su 1TB talpa. 5G, Wi-Fi ir visi kiti ryšiai veikė be priekaištų, o greta dviejų fizinių SIM kortelių „Fold4” pasižymi ir skaitmeninės eSIM technologijos palaikymu. Pilnas faršas, kaip pasakytų automobilių (per)pardavėjai.
Garsas
„Fold” serijos atstovai visada džiugindavo garsu, tad visiškai nenustebau, kad „Fold4” nebuvo nemaloni išimtis. Kaip ir pirmtake, čia randame du viršutinėje ir apatinėje briaunose išdėstytus garsiakalbius, kurie tiesiog glosto ausis. Labiausiai mane džiugina galingi žemieji dažniai, dažnai pakišančius koją kitiems telefonams. Kadangi tikėtina, kad šis Foldas bus dažnai naudojamas filmams ir serialams, aiškūs sprogimai, būgnai ir kiti filmų garsai džiugins net ir nedėvint ausinių.
Aukštieji bei vidutiniai dažniai irgi atkuriami labai kokybiškai be nereikalingų iškraipymų, o patį garso profilį vertinčiau kaip gerai subalansuotą. Užtat šiemet nelabai patiko vibracijos motoriukas. Nežinau, ar man čia tik vienam pasirodė, bet kadangi mėgstu rinkti tekstą įsijungęs vibravimą po kiekvieno klavišo paspaudimo, pajutau, kad jis čia ne toks subtilus ir tvirtas, kaip praeitoje kartoje. Panašiai ir su vibracija, kai kažkas skambina - ji kažkokia silpnesnė ir ne taip gerai jaučiama, kai telefonas laikomas kišenėje.
Laimė, bet jau mikrofonų kokybės kritimo nepastebėjau. Kaip ir pernai, susikalbėti su pašnekovu galima net ir būnant kitame nedidelio kambario gale, o garsas išlieka švarus ir aiškiai girdimas.
Kamera
Jau paminėjau, jog, mano nuomone, didžiausias „Fold4“ patobulinimas yra itin vykęs procesorius, tai galbūt būsiu pamiršęs apie visiškai naujas kameras? Ne visai taip. Visų pirma, jos nėra naujos ir čia persikėlė iš „Galaxy S22+“, antra – skirtumas nuo pirmtako nėra toks didelis, o galiausiai vėl susiduriame su situacija, kai brangiausias „Samsung“ telefonas vėl neturi geriausių kamerų.
Pirmoji iš trijų nugarėlėje esančių kamerų – pagrindinis 50MP jutiklis. Nors rezoliucija nuo pernai paaugo daugiau nei 4 kartus, pagal nutylėjimą telefonas fiksuoja 12,5MP raiškos nuotraukas. Ir nėra taip, kad jos būtų labai blogos – į akis maloniai krenta didelis kadro šviesumas, labai natūralios ir neperspaustos spalvos, o detalumas bei visa kita yra praktiškai identiška mano kartu su „Pixel 6 Pro“ naudojamam „Galaxy S22 Ultra“.
Pagrindinė kamera
Itin plataus kampo kamera
3x priartinimo kamera
Didžiausias skirtumas nuo „Fold3“ jaučiamas tamsoje. Telefonas nevengia automatiškai įjungti naktinio režimo ir, tiesą sakant, tai visai geras dalykas. Jis patiks mėgstantiems itin šviesias naktines nuotraukas ir sodresnes spalvas, bet geresnis detalumas bei scenos tikslumas pasiekiamas šį specializuotą režimą išjungus. Galiu tik patvirtinti, kad „Fold4“ pagrindinė kamera neatsilieka nė nuo vieno šiuolaikinio flagmano, įskaitant 108MP turintį „S22 Ultra“.
Pagrindinė kamera (Auto režimas)
Itin plataus kampo kamera (Auto režimas)
Pagrindinė kamera (naktinis režimas)
Itin plataus kampo kamera (naktinis režimas)
Su 12MP itin plataus kampo kamera istorija labai panaši. Vėl labai šviesios ir natūralios nuotraukos, kurių spalvos drastiškai nesiskiria nuo pagrindinio jutiklio. Galbūt kartais norisi kiek didesnio kontrasto, o priartinus nuotrauką matomas prastesnis detalumas, bet daugiau kažko blogo nepastebėjau. Bet va, kitaip nei pagrindinės kameros atveju, itin plataus kampo sensorius naktinis režimas gyvybiškai svarbus – be jo kadruose per daug optinio triukšmo ir per mažai detalumo bei šviesos.
Kas mane šiame telefone nuvylė, tai trečiasis 10MP sensorius. Taip, jis šiemet vaizdą didina jau visus 3, o ne 2 kartus, tačiau šis jutiklis ir vėl nėra periskopinis, kaip 10x didinimą demonstruojančio „Galaxy S22 Ultra” atveju. Kokybei didesnių priekaištų neturiu - viskas labai primena itin plataus kampo kamerą, bet mokant tokią sumą norisi turėti viską, kas įmanoma.
Asmenukių kameras šiame telefone turime net dvi - vieną įprastoje išorinio ekrano išpjovoje, o kitą „paslėptą” po pagrindiniu ekranu. Pradėsiu nuo pastarosios. Aš ne naujų technologijų priešas, bet šio 4MP sensoriaus kokybė tiesiog apgailėtina - kad ir kaip stengtųsi programinė įranga, tas pikselių sluoksnis virš kameros iškraipo spalvas ir priverčia atrodyti taip, lyg fotografuotumėte per rūką. Bet čia tik nuotraukos - filmuojant ar vaizdo pokalbiuose situacija dar prastesnė, tad ši kamera tinka nebent atrakinimui veidu.
Viskam kitam patariu naudoti 10MP išorinę kamerytę, kuri nors ir ne tokia įspūdinga, kaip „S22 Ultra” esantis 40MP analogas, bet kelis kartus geresnės kokybės. Na, o jei sugalvosite į savo socialinių tinklų paskyrą įsikelti išskirtinės kokybės portretą, galėsite išnaudoti dar vieną „Galaxy Fold4“ konstrukcijos pranašumą. Atlenkus telefoną ir jį apsukus, galinė kamera atsiduria prieš jūsų akis, o savo atvaizdą galite matyti mažajame ekranėlyje - taip užfiksuosite tiesiog stulbinamos kokybės selfių.
Apie filmavimą galinėmis kameromis nedaugžodžiausiu. Telefonas vaizdą gali įrašinėti iki 8K raiška, bet geriausi rezultatai pasiekiami raišką sumažinus iki 4K. „Fold4” pasižymi aukščiausios klasės stabilizacija ir geru fokusavimu, tad leidžia filmuoti einant ir net bėgant. Galbūt kokybė, ypač tamsoje, vis dar velkasi už naujausių „iPhone”, bet mane ji visiškai tenkino.
Baterija
Nepaisant to, kad „Fold” telefonai turi net du ekranus, kurių vienas yra viršija 7 colius, „Samsung” jų niekada nelepino didelėmis baterijomis. Pavyzdžiui, tiek pernykštis „Fold3”, tiek šiųmetis „Fold4” turi vos 4400 mAh akumuliatorių, kai „S22 Ultra” sugeba sutalpinti visus 5000 mAh. Pernai toks baterijos neatitikimas lėmė tiesiog apgailėtiną ištvermę, bet šiemet situacija pastebimai geresnė, nors ir ne ideali.
Nežinau, kas yra šio patobulėjimo „kaltininkas” - taupesnis ekranas ar „Snapdragon 8+ Gen1” lustas, bet naujasis modelis demonstruoja 5-6h įjungto ekrano laiko, kai jo pirmtakas sunkiai pasiekdavo ir 4h. Tiesa, yra vienas bet - taip pavyksta pasiekti, jei telefoną naudojate įvairioms kasdienėms užduotims - naršymui internete, socialinių tinklų ir elektroninių laiškų peržiūrai, muzikos klausymui, susirašinėjimui ir video žiūrėjimui. Vos tik ilgesniam laikui įsijungiate kamerą ir pradeda filmuoti ar fiksuoti daug nuotraukų (pvz. testavimo šiai apžvalgai metu), baterijos procentai krenta tiesiog akyse, o ištvermė susitraukia perpus.
Blogiausia, kad „Fold4” nepasiūlo ir greitesnio būdo papildyti tą išgaravusią energiją. Vis dar siūlomas tas pats varganas 25W „greitasis” įkrovimas, kuris tuščią bateriją krauna daugiau negu valandą. Taip, „Samsung” sugebėjo padidinti įkrovimo efektyvumą, tad dabar 50 proc. jos galima papildyti per 30 min, tačiau tai vis tiek smarkiai atsilieka nuo to, ką demonstruoja „Xiaomi”, „Huawei”, „OnePlus” ir daug kitų mažesnių gamintojų.
Kaip ir pernai, dėžutėje įkroviklio neberandame, bet „Samsung” tai bando kompensuoti belaidžio ir atvirkštinio belaidžio įkrovimo palaikymu. Patikėkite, taip sulenkiamų telefonų tai ganėtinai retas dalykas.
Verdiktas
„Samsung” ir vėl tai padarė - niekaip nepaneigsime, kad „Fold4” yra geresnis telefonas už „Fold3”. Jis dar solidesnis, turi daug efektyvesnį ir mažiau kaistantį lustą, nuo konkurentų taip smarkiai neatsilieka savo kamerų sugebėjimais bei netgi sugeba pademonstruoti juntamai geresnę baterijos ištvermę. Tai yra telefonų S klasės „Mercedes”, kuriame yra praktiškai VISKAS, KAS ĮMANOMA - du ekranai, „S-Pen” rašiklio palaikymas ir daug darbų vienu metu nudirbti leidžianti programinė įranga. Problema, kad beveik tą patį galima pasakyti ir apie „Fold3”, kas dar kartą įrodo, jog gamintojas antrą kartą iš eilės atnaujindamas tą patį telefoną atsidūrė savotiškoje krizėje.
Kiek dar „gyvybių” turi „Samsung”, kol vartotojams pabos maži ir neesminiai patobulinimai? Patikėkite, ką tobulinti iš esmės, tikrai yra. Mažasis išorinis ekranėlis vis dar nepatogus kasdieniam naudojimui, o sulekiamas ekranas iki šiol yra raukšlėtas lygiai kaip 2019 metais. Jau nekalbu apie tai, jog pagaliau reikėtų sugalvoti būdą į korpusą sugrūsti bent jau 6000 mAh bateriją bei visas įmanomas kameras, kad pirkėjui nekiltų dvejonių renkantis tarp jo ir naujausio „Galaxy S” flagmano.
Dėl šių priežasčių galiu pasakyti, jog šiemet dalyvauti šioje „atnaujinimų ekonomikoje” neverta. Jei telefoną perkate keliems metams bei būtinai norite paties naujausio ir geriausio, „Samsung Galaxy Fold4” yra geras variantas. Tačiau jei pirmiausia ieškote įrankio darbui, kuris gebėtų šiek tiek daugiau, nei įprastas nelankstus išmanusis, rekomenduoju „Fold3” - jis bus ne ką prastesnis ir daug pigesnis pasirinkimas.