„Samsung Galaxy Z Flip” apžvalga: sulenkiama ateitis

Nors sulenkiami ekranai šiandien skamba kaip kokia kosminė ir labiausiai ant bangos esanti išmaniųjų telefonų technologija, tik didžiausi entuziastai žino, kad ji mus supa jau beveik dešimtmetį. Dar gūdžiais 2011 metais „Samsung” pademonstravo lanksčią matricą, o nuo 2014 metų ją įvaldyti bandė užlankstydama savo flagmanų ekranų kraštus. Tačiau 2019 metais kompanija pagaliau patikėjo savo jėgomis ir išleido tikrą lankstomą telefoną - „Samsung Galaxy Fold”.

Nors produktas atrodė įspūdingai, skubėjimas ir bandymas aplenkti konkurentus pasijautė vos tik jis pateko į pirmųjų vartotojų rankas. Išaiškėjus konstrukcijos netobulumui, korėjiečiams teko atšaukti prekybą ir net keletą mėnesių spręsti Foldo problemas. Vis dėlto blogiausia dalis yra tai, kad technologijų bendruomenė buvo priversta nusileisti ant žemės ir suprasti, kad šiai technologijai vis dar toli iki eilinio pirkėjo kišenės.

„Samsung” ši situacija labai nepatiko, todėl lygiai po metų rinkoje pasirodė „Galaxy Z Flip” - mažesnis, praktiškesnis ir, svarbiausia, kur kas pigesnis lankstūnas. Jo užduotis - atsidurti kuo didesnės auditorijos rankose ir įrodyti, kad tai yra industrijos ateitis. Šioje apžvalgoje pabandysime išsiaiškinti, ar bendrovės pastangos nenuėjo veltui ir ar „Samsung Galaxy Z Flip” vertas jūsų dėmesio.

Dizainas

Prisimenu, jog žiūrint „Z Flip” pristatymą mano dėmesį labiausiai patraukė tviskanti rožinė-violetinė spalva, kuria nudažytas geldelės formos telefonas priminė moterišką pudrinę. „Samsung” atstovai, lyg nujausdami galimą nepasitenkinimą, man išsiuntė juodos spalvos įrenginį, tačiau išsipakavęs jį likau šiek tiek nusivylęs. Konservatyvi, nors taip pat tviskanti juoda spalva šiek tiek nesiderina su tikslu pavergti stiliaus ištroškusią auditoriją bei labai stipriai renka pirštų antspaudus. Galbūt tikrai labiau verta rinktis ryškesnį variantą.

Laimė, korpuso medžiagoms nepataupyta. Abiejų geldelės dalių nugarėles dengia „Gorilla Glass” stiklas, o rėmas ir vyrius dengianti korpuso vieta - iš aliuminio. Gamintojas dėžutėje taip pat prideda į dvi puses padalintą skaidraus plastiko dėklą, kuris prie telefono tvirtinasi tradiciškai ir lipniais elementais, tačiau testuodamas pastebėjau, kad po juo prilenda daug dulkių ir išmanusis nuolat atrodo nešvarus.

Pereikime prie dramblio kambaryje - sulenkimo. „Z Flip” lankstomas kur kas maloniau nei tikėjausi - kiekvienas atlenkimas buvo užtikrintas ir labai sklandus, jokio girgždesio ar klibėjimo. Tai leidžia būti užtikrintam, kad net ir po kelerių metų mechanizmas nesuges ir veiks tinkamai. Tačiau yra viena problema - norint atlenkti ekraną, teks panaudoti abi rankas arba kišti nykštį tarp abiejų dalių. Pirmuoju atveju - nepatogu, o antruoju kyla grėsmė nagu sugadinti lepią ekrano apsauga. Deja, ekranas neatsilenks, jei bandysite atgaivinti 15 metų senumo įgūdžius, įgytus su „Motorola” ar „Nokia”, ir staigiu rankos judesiu bandysite atversti viršutinę dalį. Ji sunkesnė už apatinę ir sukurta taip, kad vartotojas galėtų preciziškai reguliuoti atlenkimo kampą.

Tai leidžia atversti „Z Flip” iki pusės padėjus telefoną ant stalo patogiai atlikti vaizdo skambutį ar arba atlenkti ekraną maždaug 90% amplitudės, paversti šonu ir be jokio stovelio žiūrėti filmą. Kita vertus, kaip dažnai atliekame šiuos veiksmus? Bent jau mane gana greitai pradėjo erzinti, kad kiekvieną kartą gavęs „Messenger” žinutę, turiu atvertinėti ekraną. Taip, išorinėje dalyje, greta kameros yra nedidelis ekranėlis, bet jis labiau atlieka dekoratyvinę nei praktinę funkciją.

Žinoma, teoriškai viską atpirkti turėtų aplinkinių dėmesys. Jei jums trūksta idėjų, kaip užkalbinti merginą ar kokį kitą nepažįstamą asmenį, tiesiog pavartykite ekraną jiems prieš akis ir vargu, ar jie susilaikys nepradėję pokalbio.

Kitas privalumas - nedidelis dydis. Na taip, Flipas toks nedidelis, kad kartais turėdavau apsičiupinėti, ar jis vis dar mano kišenėje ir kur nors jo nepalikau, bet asmeniškai nematau to kaip didelio pliuso - ar taip, ar taip visa kelnių kišenė numatyta telefonui, o į ją puikiai tilpdavo ir dvigubai didesni milžinai.

Laimė, kiti ergonomikos aspektai problemų nekėlė. Korpusas labai plonas ir ganėtinai lengvas, todėl puikiai guli delne. Dešiniajame šone įrengtas įjungimo mygtukas su integruotu pirštų antspaudų skeneriu yra lyg išganymas po lėtų „Samsung” flagmanų po ekranu montuojamų skaitiklių, o virš įjungimo klavišo esantys garso reguliavimo mygtukai taip pat yra idealioje pozicijoje. Taigi, kai atlenksite „Z Flip”, nepatogumų nepatirsite.

Ekranas

Neabejotinai, įdomiausias klausimas - ką tokio padarė „Samsung”, kad „Z Flip” ekranas gali taip lankstytis ir kuo jis skiriasi nuo įprasto telefono? Visų pirma, ekranas pagamintas ne iš stiklo. Na gerai, gamintojas skelbia apie „Ultra Thin Glass” (itin plono stiklo) technologijos panaudojimą, tačiau stiklo elementai čia labiau tarnauja ekrano sutvirtinimui, nes jo paviršius labiau primena plastiką.

Didelis privalumas yra tai, kad kitaip nei „Galaxy Fold”, Flipe spausdamas ar braukdamas nejauti to ekrano minkštumo. Taip, tai vis dar plastikas ir gamintojas pateikia ilgą sąrašą, ko negalima daryti - stipriai spausti, braukti su nagais ar kitais aštriais objektais ir panašiai. Tačiau, mano nuostabai, per beveik mėnesį naudojimo ant ekrano neatsirado nė vieno įbrėžimo - viskas dėl to, jog į kišenę telefonas dedamas užlenktas ir nesusiduria su ten tykančiomis smėlio dulkėmis ar kitu turiniu.

Kitas įdomus aspektas - lenkimo vietoje esantis griovelis. Braukiant pirštu ar žiūrint į išjungtą ekraną, jo neįmanoma nepastebėti, bet įdomiausia tai, kad, priešingai mano lūkesčiams, jis manęs visiškai netrikdė. Žiūrint turinį ekrane, jo visiškai nematyti, o piršto pagalvėlė labai greitai pripranta prie šiek tiek kitokio paviršiaus.

Žvelgiant iš estetinės pusės, šiek tiek kliūna stambūs ekrano rėmai, kurie dar ir šiek tiek iškilę - viskas tam, kad užlenkus, abi ekrano dalys neturėtų kontakto viena su kita. Taip pat verta paminėti ir viršutinės dalies centre esančią skylutės formos išpjovą, tačiau ji atkreipia dėmesį kur kas mažiau nei stori rėmai. Visgi nepalyginamai keisčiausias dalykas yra ekrano forma - ji tokia siaura ir ilga, kad specifikacijų sąraše skelbiami 6,7 coliai atrodo tiesiog neįtikėtinai. Ekrano dydis kur kas artimesnis 6 colių įstrižainei. Tačiau ar tai blogas dalykas, priklauso nuo vartotojo. Man patiko, jog ekrane telpa daugiau teksto, bet kiti gali piktintis dėl problemų, bandant pasiekti viršutinė jo dalį.

Pati matricos kokybė nenustebino, bet ir pernelyg nenuliūdino. FHD+ raiškos kaip ir pakako, bet už tokią kainą gamintojas galėjo nepagailėti ir QHD+. Pagal nutylėjimą nustatytas spalvų režimas yra linkęs stipriai paryškinti atspalvius, o ekrano šviesumas pastebimai atsilieka nuo „Galaxy S20”. Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti „Galaxy Z Flip” vaizdo kokybę, drįsčiau ją dėti į vieną langelį su jau senstelėjusiu „Samsung Galaxy S9”. Jei norite absoliučiai geriausio ekrano, geriau rinkitės kažkurį modelį iš „Galaxy S10” ar „S20” serijos.

Ai, vos nepamiršau - „Z Flip” turi ir antrą ekranėlį išorinėje pusėje. Jo įstrižainė siekia vos 1,1 colio, bet vaizdas spalvotas ir ganėtinai geros kokybės. Jame galima matyti pranešimų ikonėles ir tekstą (atvaizduojamas kaip bėganti eilutė), bet iš esmės tai labiau dekoratyvinis elementas.

Veikimas

Žinant, kad „Samsung Galaxy Z Flip" starto metu kainavo beveik pusantro tūkstančio eurų, natūraliai tikėtumėmės ten rasti nei daugiau, nei mažiau - aukščiausios klasės geležį. Labai gaila, bet jei tikitės būtent to, teks šiek tiek nusivilti.ž

Gerai jau gerai, viskas ten daugiau-mažiau gerai su tuo Flipu. Viduje montuojamas praėjusių metų galingiausias „Snapdragon 855+”. Taip, tikrai Snapdragon, o ne „Exynos” kaip mūsų rinkai skirtuose „Galaxy S20”. Kodėl ne šviežiausias „Snapdragon 865”? Didžiausią šio telefono kainos dalį sudaro lankstomas ekranas, tad, norėdama „Z Flip” apsaugoti nuo astronominės 2000 eurų ribos, „Samsung” turėjo nukirsti vieną-kitą kampą.

Nepaisant to, šis lustas, padedamas net 8GB operatyviosios ir 256GB vidinės neišplečiamos atminties, veikia nė per nago juodymą ne prasčiau nei mano bandytas „Galaxy S20+” su „Exynos 990” ir tik per plauką atsilieka nuo „Nepluš 8 Pro” su „Snapdragon 865”. „Samsung” labai puikiai optimizavo „One UI” vartotojo sąsają, tad „Galaxy Z Flip” neturėjau nė menkiausių priekaištų.

Mūsų tradiciniame teste „Galaxy Z Flip” nesuklupo - sparčiai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir „YouTube” programėles, pačiais aukščiausiais grafikos nustatymais leido žaisti „PUBG Mobile” ir „Asphalt 9” žaidimus ir sugebėjo fone išlaikyti visas išvardytas programėles.

Tiesa, prie žaidimų norėčiau stabtelėti. Įrenginys juos išties paleidžia aukščiausiais nustatymais, bet po keliolikos minučių pradeda stipriai kaisti viršutinės geldelės dalis - ten, kur įmontuotas procesorius. Kaitimas pastebimas ir siunčiantis didesnius failus per 4G. Žodžiu, tenka mokėti kainą už tokį korpuso plonumą ir konstrukciją. Manęs tai pernelyg netrikdė, bet tai iš dalies išspręsti gali pakuotėje pridedamas dėkliukas.

Kalbėdamas apie ryšius, norėčiau paminėti faktą, kad telefonas palaiko tik vieną SIM kortelę - kita yra elektroninė (eSIM), tad kol kas ja Lietuvoje nepasinaudosite. Šiek tiek nepatogumų kelia ir NFC mikroschemos pozicija, tačiau svarbiausia, kad ji išvis yra. Apart to, viskas veikia pavyzdingai.

Garsas

Prieš porą metų gyrėme „Samsung” už praregėjimą garso srityje ir pagarbą vartotojo ausims. Deja, laikas bėga ir vis mažėjant vietos išmaniųjų korpusuose, korėjiečiai pamažu grįžta prie senų įpročių.

„Galaxy Z Flip” dėl unikalaus dizaino gamintojas sukrapštė vietos tik vienam garsiakalbiui. Jokio stereo ar dar kokių gudrybių. Apatinėje briaunoje įmontuotas garso šaltinis yra toli nuo to, ko būtų galima tikėtis pusantro tūkstančio vertės įrenginyje. Jis pakankamai garsus, bet jam trūksta gylio ir sodrumo. Iš bėdos bus galima pažiūrėti kokį „YouTube” filmuką, jei kažkur pamiršite ausines, bet tikrai ne daugiau.

Pokalbio ausinė taip pat standartinė ir įmontuota viršutinėje dalyje. Kažko blogo apie ją pasakyti negalėčiau, kadangi su pašnekovu susikalbėjau be problemų.

Ausinių jungčiai, kaip ir galima tikėtis, korpuse neatsirado vietos. Greičiausiai belaidžių ausinukų ateitis jau atėjo ir gamintojai atgal nesidairo.

Kamera

Vos pamačius dvi nedideles akytes „Galaxy Z Flip” nugarėlėje supratau, kad ko jau ko, fotografams mėgėjams šis modelis neskirtas. Kada paskutinį kartą matėme „Samsung” flagmaną su dviem sensoriais? Dar „Galaxy S9” laikais, jei neskaičiuotume pigiojo „Galaxy S10e”. Nesupraskite neteisingai, prieš nedidelį kamerų skaičių neturiu, tiesiog „Samsung” nėra „Google” ir kokybę gerina montuodama geresnę optiką, tad akivaizdu, jog proveržio „Z Flip” nepateiks.

Žinoma, pagrindinė 12MP kamera gero apšvietimo sąlygomis tvarkosi visai neblogai. Spalvos šiek tiek paryškinamos, dinaminis diapazonas platus, detalių pakanka. Vis dėlto naujesni flagmanai įamžina pastebimai daugiau detalių ir nebando taip stipriai programiniu būdu paaštrinti kadro. Galbūt dėl to kalta plati f/1.8 diafragma.

Saulei nusileidus reikalai tik pablogėja. Auto parinktimi užfiksuotuose nuotraukose matoma daug optinio triukšmo ir mažai detalių. Šiek tiek gelbėja naktinis režimas, tačiau jis bando apgauti vartotoją iki maksimumo pašviesindamas kadrą, jog nebesupranti, kuriuo paros metu jis darytas. „Samsung” niekada nebuvo lyderiai šioje kategorijoje, bet šiuo atveju net nepatogu žiūrėti, kaip toli nuo jų pabėgę „Huawei” ir net kai kurie kiti konkurentai.

Antras objektyvas, taip pat 12MP yra itin plataus kampo. Didžiausiu privalumu būtent ir įvardinčiau kampo plotį, nes vienoje nuotraukoje išties telpa daug vaizdo. Aišku, dažnai neapsieinama be keblumų taisant tokio tipo objektyvams būdingus iškraipytus kraštus, bet su savo užduotimi tikrai susitvarkoma. Deja, nuotraukos kokybė dar prastesnė nei galima tikėtis. Detalumas prastas, spalvos keistos, dinaminis diapazonas ne toks geras kaip pagrindinės kameros.

Antra kamera taip pat atlieka kitą funkciją - fono suliejimą portretuose. Nepasakyčiau, kad likau patenkintas rezultatu - naujesni „Samsung” išmanieji su ToF tipo sensoriais pasiekia kur kas tikslesnių ir natūralesnių rezultatų, tad telieka džiaugtis šios funkcijos buvimu.

Iš filmavimo labiausiai norėčiau pagirti pastarųjų metų „Samsung” inovaciją - „Itin stabilų” režimą, kuriam panaudojama plataus kampo kamera. Vaizdas yra toks stabilus, jog atrodo kaip filmuotas su profesionalia įranga. Žinoma, kokybei iki to dar toli, net ir pasirinkus automatinį režimą. Fokusavimas ganėtinai tikslus, bet trūksta detalumo.

10MP asmenukių kamera irgi nepretenduoja atsidurti tarp lyderių. Veido detalumas nukenčia dėl siekio šiek tiek palyginti odos tekstūrą ir spalvos paryškinimo. Selfiai padoriai atrodo tik tose vietose, kur gausu šviesos, o nors kiek tamsesniame kambaryje prasideda problemos. Siūlomas ir portreto režimas, bet jo tikslumas netgi atsilieka nuo pagrindinės kameros.

Beje, paspaudus nedidelį mygtuką kameros aplikacijos viršutiniame kampe, galima pagrindinės kameros vaizdą transliuoti į mažąjį „Z Flip” ekranėlį, kas leidžia asmenukes patogiai fiksuoti su kokybiškesne galine kamera. Aišku, kažką įžiūrėti tame nykštukiniame ekranėlyje ganėtinai sunku, bet bent jau galima kamerą nutaikyti į veidą ir užfiksuoti kur kas aukštesnės kokybės nuotraukas nei priekiniu objektyvu.

Jeigu reikėtų trumpai apibūdinti „Samsung Galaxy Z Flip” kamerų galimybes, aukštą balą galėčiau rašyti nebent, jei laiko mašina grįžtume į 2018 metus.

Baterija

Įdomiausias dalykas, susijęs su „Galaxy Z Flip” akumuliatoriumi, yra tai, kad jis padalintas į dvi dalis - didesnė slepiasi apatinėje geldelėje, o viršutinėje - maždaug dvigubai mažesnis jo gabalas. Deja, net ir toks įdomus baterijos paskirstymas tesugebėjo pasiūlyti vos 3300mAh talpą, kuri tiesiog raudonuoja prieš naujuose flagmanuose randamas 4000mAh ir didesnes energijos kaupyklas.

Kaip ir galima tikėtis, baterijos ištvermė yra nuvilianti. Naudojant vidutiniškai intensyviai, nepatingint išjungti nenaudojamų ryšių ir išvalyti fone veikiančių aplikacijų, iki vakaro galima ištverti. Vis dėlto jeigu nuolat naršysite internete 4G ryšiu, įjungsite kelias sudėtingesnes programėles ar žaidimą - jau po pietų reikės ieškoti įkroviklio. Tai reiškia, kad „Samsung Galaxy Z Flip” baterija tenkins tik nereiklių vartotojų poreikius.

Problemos nesprendžia ir vos 15W greitasis laidinis įkrovimas. Galbūt jei galia siektų bent jau 27W, būtų galima gyventi su tokiu mažu akumuliatoriumi - pakaktų vos keliasdešimties minučių ir Flipas vėl kuriam laikui atgautų kvėpavimą, bet 15W yra tikrai per mažai. Nuotaiką pataiso nebent apatinėje geldelėje įmontuota belaidžio įkrovimo ritė. Galbūt tai netgi gali spręsti baterijos problemą, jeigu esate biuro darbuotojas arba dirbate iš namų. Tada tiesiog nusiperkate stotelę ir nuolat ant jos laikote „Z Flip”. Taip pat niekur nedingo ir atvirkštinio belaidžio įkrovimo funkcija - ant jos padėję „Galaxy Buds” ausines ar kokį „Samsung” išmanųjį laikrodį, galėsite patogiai įkrauti jų akumuliatorius.

Verdiktas

Turbūt akivaizdu, kad jeigu „Samsung Galaxy Z Flip” statytume greta bet kokio kito panašiai kainuojančio aukščiausios klasės įrenginio, jam tektų stipriai raudonuoti. Vidutiniška vaizdo kokybė, jau žilti pradėjęs procesorius, ribotos kameros galimybės ir neadekvačiai maža baterija be didesnių skrupulų leistų šį telefoną padėti į nerekomenduotinų lentyną.

Tačiau ne viskas taip paprasta, nes „Z Flip” turi slaptą ginklą - sulenkiamą ekraną ir modernią konstrukciją. Kitaip tariant, įsigiję šį lankstūną už tokią milžinišką sumą pinigų bent jau jausitės tarsi išties nusipirkę naują telefoną, o ne spartesnį ir daugiau kamerų turintį tą patį stiklo ir metalo gabalą, kurį turėjote pastaruosius metus. Kiekvienas Flipo atlenkimas suteikia malonų emocinį naudojimo patirties komponentą, leidžiantį užmerkti akis prieš tam tikrus jo trūkumus.

Taigi, jeigu gyvenime visada stengiatės būti ant bangos arba esate beviltiškas stiliaus vergas, tiesiog privalote apsvarstyti „Samsung Galaxy Z Flip” kandidatūrą į jūsų išmaniojo postą. Deja, praktiškiems ir labai skaičiuojantiems vartotojams kur kas geresnis pasirinkimas bus „Galaxy S20” serija.