„Samsung Galaxy Z Fold2 5G” apžvalga: geriausia, ką siūlo išmaniųjų telefonų industrija

Būti pirmam ne visada taip malonu ir saldu, kaip kartais gali pasirodyti. Tą galėtų paliudyti nuolat pirmi atsakinėjantys mokiniai, kurių pirmoji pavardės raidė klasės sąraše yra „A” arba „B”, vėliau su nusivylimu žvelgiantys iš jų klaidų pasimokiusius ir geresniu pažymius gavusius bendraklasius. Tas pats galioja ir lenktynininkams, pirmiems kertantiems starto linija, neretai iš apsivertusio automobilio akimis nulydinčius jų netinkamo manevro nekartojusius priešininkus.

Labai panaši situacija pernai buvo ir su pirmuoju „Samsung” sulenkiamu išmaniuoju - „Galaxy Fold”. Pietų Korėjos elektronikos gigantė taip skubėjo pirmoji išleisti šį telefoną į rinką, jog viskas pasibaigė masiniu įrenginių atšaukimu, vos tik pirmieji egzemplioriai pasiekė apžvalgininkų rankas. Netobula ekrano ir korpuso konstrukcija lėmė tai, kad Foldai į parduotuvių lentynas sugrįžo tik po kelių mėnesių, kai beprotiškas ekspertų susižavėjimas virto rekomendacijomis nepirkti ir pakentėti dar metelius-kitus, o konkurentai jau buvo spėję pristatyti ir savo lankstūnus.

Visgi nuo to laiko jau spėjo nutekėti nemažai vandens. Bendrovė telefonų su sulenkiamu ekranu nebepriskiria eksperimentiniams, jiems suteikusi atskirą „Z” seriją, o „Samsung” asortimente atsirado netgi ir liaudžiai įkandamas „Z Flip” (jo apžvalgą skaitykite čia). Taigi, galėtų pasirodyti, jog kompanija gali lengvai atsikvėpti - antros kartos „Galaxy Fold” tereikia ištaisyti pirmtako klaidas. Tačiau taip tik atrodo - „Samsung” užduotis netgi sudėtingesnė nei pernai, korėjiečiai šiemet turi įrodyti jog naujasis „Samsung Galaxy Z Fold2 5G” yra ne tik kietai atrodantis ir veikiantis konceptas, bet ir absoliučiai geriausia, ką 2020 metais gali pasiūlyti išmaniųjų telefonų industrija. Šioje apžvalgoje būtent ir išsiaiškinsime, kaip gamintojui pavykto įvykdyti šią misiją.

Dizainas

Kas pirmiausia nustebino išsipakavus prelegentą yra jo dydis. Bent jau man iš įvairių reklaminių plakatų buvo susidaręs įspūdis, jog tai bus planšetė, susilenkianti per pusę, tačiau atlenktame būvyje jis yra tiesiog trečdaliu platesnis ir šiek žemesnis už įprastą telefoną. Atlenktas antrasis Foldas ne tik apimamas vienu delnu, bet ir iš bėdos telpa į vyriškų kelnių kišenę.

Koks yra pirmas dalykas, kurį norisi padaryti paėmus „Z Fold2” į rankas? Be abejonės, pabandyti sulenkti. Vis dėlto šiuo procesu iš pradžių nelikau iki galo sužavėtas. Vyriai prasisuka kur kas sunkiau, nei „Z Flip” ir didelio malonumo pats veiksmas neteikė. Aišku, kur kas geriau nei mano bandytame „Huawei Mate XS”, kur lenkdamas ekraną jautiesi tarsi lauždamas jį per pusę, bet viską įsivaizdavau šiek tiek kitaip. Laimė, viskas pasikeitė atlikus keletą dešimčių atlenkimų - mechanizmas šiek tiek išlaisvėjo, o jo tvirtumui atsirado logiškas paaiškinimas. Tai reikalinga tam, jog „Fold2” ekrano lenkimas galėtų būti fiksuotas bet kurioje padėtyje, o telefonas galėtų veikti kaip mini nešiojamas kompiuteris.

Problema tame, jog tai įmanoma, tik tada, kai tarp atlenktų dalių yra maždaug 90-120 laipsnių kampas - atlenkite šiek tiek daugiau ir išmanusis nuvirs atgal. Na, bet vis tiek - žingsnis tinkama linkme. Be to, tokias smulkmenas atperka pojūtis užveriant ekraną - magnetai tvirtai pagauna abi dalis ir pasigirsta malonus „klik” garsas. Tada Foldas tampa tokia siaura ir ilga dešrele, kuri kišenėje įsitaiso netgi geriau nei bet kuris kitas telefonas, išskyrus „Z Flip”.

Kalbant apie išvaizdą, sunku nepastebėti, kad ir šioje srityje padaryta pažanga. Jeigu pirmasis „Fold” labai priminė „Galaxy S10”, tai antrasis jau giminiuojasi su „Note20”. Didelis galinės kameros modulis atrodo tarsi nuluptas nuo „Galaxy Note20” nugarėlės ir priekinio mažojo ekrano stiklas nebėra taip stipriai lenktas, o kampuota aliuminio rėmo forma man netgi priminė „Galaxy Note 3” - greičiausiai taip bendrovė bando pataikyti į grįžtančią kampų madą, kuria, pasak gandų, paseks ir „iPhone 12” serija. Visgi būsimiesiems pirkėjams turiu patarimą - nesirinkite mano testuotos juodos korpuso spalvos. „Samsung” kažkodėl nusprendė ir galinei daliai parinko blizgų paviršių, išsipurvinantį, rodos, net ir jo neliečiant. Auksinis variantas dėl matinio paviršiaus šios bėdos neturi, ir šiaip, ši spalva kur kas labiau tinka tokiam įrenginiui - daug ekstravagantiškesnė ir labiau traukia aplinkinių akis.

Iš ergonominės pusės didelių priekaištų neturiu. Pirštų antspaudų jutiklis įmontuotas įjungimo klaviše ir yra po garso reguliavimo mygtukais dešiniajame šone. Aukštis tikrai puikus, tačiau užlenkus ekraną pirštas natūraliai gula ne ant apatinės, bet viršutinės briaunos, kas neretai pasibaigia netiksliais nuskaitymais. Galų gale ir pats jutiklis nėra labai greitas - paspaudus mygtuką, antspaudas nuskaitomas dažniausiai tik įsijungus ekranui. Vis dėlto ši problemėlė manęs pernelyg netrikdė.

Ekranas

„Samsung Galaxy Fold2 5G” yra vienas tų išskirtinių telefonų, kai kalbėdami apie ekraną, turime vartoti daugiskaitą. Kadangi vartotojui ne visada reikia monstriško dydžio matricos, o ją atlenkinėti kiekvienąkart gavus žinutę ar pranešimą būtų tikras skausmas vienoje vietoje, išorinėje pusėje montuojamas nedidelis įprasto tipo ekranėlis.

Būtent jis šiemet ir tapo vienu didžiausių patobulinimų. Jeigu pernai jis buvo tiesiog miniatiūrinis ir užėmė tik nedidelę dalį priekinės dalies, šiemet jis tapo kažkuo panašiu į tuo, ką esame pratę matyti flagmanuose. Įstrižainė nuo 4,6 colio padidėjo iki 6,2 colio, rėmai sumažėjo iki minimumo, viršutinėje dalyje atsirado skylutės formos išpjova. Netgi vaizdo kokybė jame atrodo šiek tiek geresnė, nors raiška, kaip ir pirmtake, atitinka FHD+ standartą.

Tai kaip ir galime braukti kryžiuką didžiausių pirmojo „Fold” trūkumų sąraše? Ne visai. Nors įstrižainė stipriai padidėjo, tai įvyko tik į aukštį. Kitaip tariant, matrica tapo ilgesnė, tačiau plotis išliko daugmaž tas pats, kas ir yra didžiausia problema. Atrašyti į žinutę dėl itin miniatiūrinių klaviatūros klavišų vis dar yra neįmanoma misija, naršymas internete nėra patogus, o turinio vartojimas jame neteikia malonumo. Aišku, galima ginčytis, jog nors truputį reiklesnėms užduotims yra didelis sulenkiamas ekranas, tačiau laikausi nuomonės, kad absoliuti vartotojų dauguma 90% laiko atlieka veiksmus, kuriuos daug maloniau daryti įprasto dydžio telefone, nei šiame ekranėlyje, tad dabartinis patobulinimas yra labiau estetinis, nei praktinis. O gaila, nes viską iš esmės pakeisti galėtų kokie penki papildomi milimetrai į plotį.

Pereinant prie didžiojo sulenkiamo ekrano, pokyčių šiek tiek mažiau ir jie ne tokie pastebimi. Įstrižainė nežymiai paaugo nuo 8,3 iki 8,6 colio, raiška išliko FHD+, tačiau nebeliko priekinių kamerų antakio - jas pakeitė nedidelė skylutės formos išpjova. Didžiausia naujove galime laikyti šiuo metu ant bangos esantį 120Hz atsinaujinimo dažnį, kuris suteikia sklandumo pojūtį vaikštant tarp meniu ir slenkant vaizdą ekrane bei įgalina didesnę nei 60 kadrų per sekundę žaidimų kokybę, kurios taip trokšta entuziastai.

Įdomu tai, jog vos įjungęs didįjį ekrane nemaloniai nustebau, kadangi vaizdo kokybė jame atrodė kur kas prastesnė nei šiuo metu taip mano kišenėje gulinčio „Galaxy Note20 Ultra”, tačiau problemos sprendimą atradau labai greitai - šiemet gamintojas gamykliškai užklijavo prastos kokybės apsauginę plėvelę, kurios klijai ir matomi šviesiame fone. Ją atsargiai nulupus, viskas stoja į savo vietas ir vaizdo kokybė tampa identiška kitiems „Samsung” flagmanams - labai didelis kontrastas ir šviesumas. Tiesa, nustebino tai, jog pagal nutylėjimą „Note20 Ultra” ekranas sukalibruotas šiek tiek natūraliau - „Z Fold2” linkęs šiek tiek paryškinti spalvas.

Dramblys kambaryje neabejotinai yra griovelis, atsirandantis per ekrano vidurį dėl pasikartojančio jo lankstymo. Tiesą sakant, jau dėžutėje atkeliauja su juo, tiesiog ilgiau naudojant jis šiek tiek paryškėja. Prisipažinsiu, jog apart neįprasto pojūčio braukiant, tai man visiškai nekliudė - žiūrint tiesiai į įjungtą ekraną, jo praktiškai nesimato ir, mano nuomone, problema yra labiau estetinė nei praktinė.

Taip pat labai noriu pasidžiaugti, jog antros kartos Foldo ekrano paviršius dėl naujos „Itin plono stiklo” technologijos (iš esmės, tai veikiau plastikas su stiklo priemaišomis) yra kur kas kietesnis ir daug malonesnis liesti. Nors jis vis dar linkęs išsiterlioti panašiai, kaip plastikas, paviršių dabar kur kas sunkiau subraižyti nagu ar dulkėmis, kas yra aktualu, turint galvoje, jog sulenkus, tarp abiejų ekrano dalių lieka nedidelis tarpelis. Visgi per visą naudojimosi laikotarpį ant mano egzemplioriaus matricos paviršiaus sugebėjo atsirasti tik vienas nedidelis defektėlis (veikiau įspaudas, nei įbrėžimas), tad jo patvarumą tikrai vertinčiau teigiamai.

Veikimas

Kadangi „Samsung Galaxy Z Fold2 5G”, tiek pagal kainą, tiek pagal modelių hierarchiją, yra geriausias kompanijos telefonas, kurio įpėdiniai netgi galimai pakeis dabartinę „Galaxy Note” seriją, jis buvo aprūpintas pačiais geriausiais komponentais.

„Samsung” netgi nedrįso eilinį kartą pabūti niekšeliais, vietoje JAV bei gimtojoje Pietų Korėjoje pardavinėjamų flagmanų su „Snapdragon” procesoriais, likusiam pasauliui pasiūlyti variantus su silpnesniu „Exynos” lustu - visuose regionuose pardavinėjamas „Fold2” gavo patį pačiausią „Snapdragon 865+” ir greičiausios 12GB operatyviosios bei 256GB vidinės atminties. Šiek tiek gaila, kad, lyginant su pirmtaku, vidinės talpyklos dydis sumažėjo dvigubai - juk vartotojas ir taip moka astronominę pinigų sumą, tai galbūt neskaudėtų jam duoti tiek atminties, kad niekada nepritruktų?

Meluočiau, jei sakyčiau, jog vaikštant po meniu ar atliekant įprastas užduotis „Fold2” juntamai greitesnis už kontraversiškąjį „Exynos 990” turintį „Note20 Ultra” - skirtumas labiausiai jaučiamas naudojant mobilųjį internetą ir atidarius daugybę programėlių, kai Foldas nė iš tolo neįkaista taip, kaip Noutas, ir programinė įranga nepradeda riboti jo spartos. Bendras veikimo greitis dėl pajėgaus lusto ir 120Hz ekrano tikrai neatsilieka nuo nė vieno šiųmečio flagmano, o išsiveržti į priekį trukdo nebent griozdiškos „Samsung” vartotojo sąsajos animacijos. Be to, vertinant veikimo stabilumą, „Fold2” netgi lenkia greičio karalių „OnePlus 8 Pro”, kadangi nė karto nesusidūriau su atsitiktinai uždaromomis programėlėmis.

Mūsų tradiciniame teste „Galaxy Fold2”, kaip ir tikėtasi, nepaslydo. Sparčiai atvėrė socialinių tinklų („Instagram“, „Facebook“, „Messenger“ ir „WhatsApp“), naujienų portalų („DELFI“, „15min.lt“), „AnTuTu“, kameros ir „YouTube” programėles, pačiais aukščiausiais grafikos nustatymais leido žaisti „Call of Duty: Mobile” ir „Asphalt 9” žaidimus ir sugebėjo fone išlaikyti visas išvardytas programėles. Beje, žaisti žaidimus Folde tikras malonumas. Didelis ekranas leidžia labai patogiai valdyti veikėją ar automobilį bei tuo pat metu matyti daug vaizdo. Tiesą sakant, ilgiau pažaidus su šiuo telefonu, vėliau nebesinori tam tikslui naudoti jokio kito.

Naujos galimybės

Na gerai, žaidimai žaidimais, tačiau ar sumokėjus daugiau nei 2000 eurų su šiuo prietaisu galima nuveikti daugiau nei su bet kuriuo kitu telefonu? Ir taip, ir ne. Bent jau man „Fold2” tikrai negali pakeisti ne tik laptopo, bet ir planšetės. Jo ekranas vis dar per mažas patogiai rengti „PowerPoint” prezentacijas, atsidaryti krūvą naršyklės langų ir atlikti kitų panašių darbų. Kita vertus, naujasis „Samsung” lankstūnas tikrai suteikia daugiau galimybių nei įprastas išmanusis.

„OneUI” sąsaja leidžia programėles minimizuoti į nedidelius langelius, kuriuos galima slankioti po ekraną ir pozicionuoti ant jau atidarytų kitų aplikacijų - patogu suvedant užsirašytus skaičius į „Excel” ir pan., didelis ekranas leidžia patogiai dirbti dviem vienu metu atidarytomis programėlėmis (gali atidaryti ir 3, bet man neprireikė ir neatrodo patogu) - pavyzdžiui, viena akim per „YouTube” žiūrint tinklalaidę slinkti per „Instagram” ar mano pamėgtą „Twitter”. Galų gale net ir filmų žiūrėjimas ar mano iš naujo dėka šio telefono atrastas elektroninių knygų skaitymas yra daug malonesni Folde nei kuriame nors kitame paskutiniu metu bandytame išmaniajame, atmetus „Huawei Mate Xs”.

Manau, „Galaxy Fold2” galimybes riboje ne jo konstrukcija, bet Android 10 operacinė sistema. Dauguma programėlių vis dar pasimeta atidarytos neįprastos formos ir dydžio ekrane, todėl tekstas ir įvairūs elementai atrodo arba nenatūraliai išpūsti, arba per maži (pvz. „Facebook”). Be to, atidarius tam tikras aplikacijas mažajame prelegento ekranėlyje, įskaitant populiarųjį „Instagram”, ir po to atvėrus didįjį, negalima tęsti to, ką pradėjome, nes tenka ją paleisti iš naujo. Nėra labai dažnas atvejis, bet kartais pasitaiko. Laimė, šią problemą ištaisys Android 11 atnaujinimas.

Kaip ten bebūtų, „Galaxy Fold2” savo suteikiamomis galimybėmis iš visų įrenginių, kurie telpa į kišenę, net ir šiandien yra arčiausiai nešiojamojo kompiuterio.

Garsas

Mažėjantys ekrano rėmai ir po ekranu persikeliančios pokalbio ausinės, anksčiau naudotos stereo efektui sukurti, daugeliui gamintojų tapo neįveikiamu kalnu ir pretekstu grįžti prie vieno vienintelio garsiakalbio apatinėje telefono briaunoje.

Tačiau „Fold2” laužo šią tendenciją, kadangi didesnis korpusas leido sumontuoti antrą garsiakalbį viršutinėje briaunoje. Tokia garso sistema lenkia praktiškai visus telefonus, išskyrus „Xiaomi Mi 10 Pro”, ir labiau tinkama varžytis aukščiausios klasės planšečių lygoje. Skleidžiamas garsas neturi to nemalonaus mažo garsiakalbio efekto, girdima stebėtinai daug žemų dažnių, aukštieji atkuriami ganėtinai skaidriai, o pavertus įrenginį žiūrint filmą iš dviejų kanalų abiejose pusėse ausis pasiekiantis garso pojūtis šiek tiek primena kino teatrą.

Kaip ir buvo galima tikėtis, ausinių jungčiai vietos neatsirado, tačiau šiemet siekiant sumažinti dėl įvairių patobulinimų išaugusią telefono kainą iš pakuotės buvo pašalintos visiškai belaidės „Galaxy Buds” ausinės ir pridėtos laidinės, jungiamos per „USB-C” jungtį. Jos skamba ganėtinai kokybiškai, tačiau turint tokį brangų išmanųjį tikrai vertėtų pasvarstyti apie kokius nors belaidžius ausinukus.

Kamera

Prekybininkų lentynoje besipuikuojantys milžiniški skaičiai, naujausias procesorius, daug atminties bei kiti „Z Fold2” blizgučiai lyg ir leistų tikėtis jo nugarėlėje išvysti vieną geriausių kamerų komplektų rinkoje, tačiau to besitikintieji gali likti šiek tiek nusivylę. Greičiausiai dėl sudėtingos korpuso konstrukcijos „Samsung” nepavyko Folde įtalpinti „Galaxy S20 Ultra” ir „Note20 Ultra” randamo monstriško 108MP pagrindinio sensoriaus, todėl telefono gale rasime trijų 12MP jutiklių trio - pagrindinio, dviejų kartų vaizdo priartinimui skirto bei itin plataus kampo.

Prisipažinsiu, jog 12MP pagrindinė kamera manęs nė kiek nenuvylė ir netgi šiek tiek džiaugiausi, jog „Samsung” nepavyko sugrūsti problematiško 108MP jutiklio - internete netyla skundai dėl jo fokusavimo problemų, o iš arti užfiksuoti objektai dėl didelio sensoriaus dydžio atrodo išplaukę. Senas geras 12MP objektyvas šių bėdų neturi ir štampuoja įprasto „Samsung” skonio kadrus - gerai sufokusuotus, detalius, šiek tiek spalvingesnius nei realybėje ir, dėka automatinio HDR, labai labai šviesius.

Naktį reikalai šiek tiek suprastėja ir galbūt tik tada pradedi galvoti apie tuos 108MP Ultrose. Automatinis režimas, liaudiškai ir rudeniškai tariant, kartais užgrybauja ir nuotraukose neišvengiama triukšmo, detalių praradimo ir, šiaip, tokia akimirka vargu ar norisi dalintis socialiniuose tinkluose. Naktinis režimas tikrai nėra geriausias rinkoje, bet situacija stipriai pagerina, suteikdamas kadrui daug daugiau šviesos, detalių ir sumažindamas triukšmo. Žodžiu, iki „Huawei P40 Pro” naktinės fotografijos toloka, bet šiaip visai neblogai.

Priartinimui skirta kamera turbūt yra silpniausia iš visos trijulės - įvairūs šaltiniai netgi kalba, jog ji pasiskolinta iš trijų metų senumo „Galaxy Note8”. Visų pirma, ji vaizdą optiškai pritraukia vos du kartus, kai konkurentai ir kiti „Samsung” flagmanai jau peržengė 5 kartų ribą. Tai nėra labai didelė problema, nes fotografavimo iš arti bent jau man prireikia retai ir poros kartų per savaitę dažniausiai pakanka, kur kas labiau erzina, jog jai būtinas idealus apšvietimas, nes kitaip nuotraukose apstu triukšmo ir trūksta detalių. Tiesa, portreto režime ji veikia labai neblogai ir ganėtinai tiksliai sulieja foną už objekto.

Su itin plataus kampo sensoriumi reikalai kur kas geresni - kampas tikrai labai platus, o kokybė tenkina. Galbūt tokiems objektyvams būdingi iškraipyti nuotraukos kraštai galėtų būti taisomi geriau, o diafragma - platesnė, bet didesnių trūkumų neradau.

Na gerai, jau greičiausiai supratote, kad „Fold2” į kamerų karaliaus vardą nesitaiko, tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kaip su juo patogu fotografuoti. Mažas ekranas leidžia užfiksuoti greitus ir staigius kadrus, o atlenkus didįjį galima labai patogiai sukurti puikią kompoziciją. Be to, šiam telefonui nereikia štatyvo - pastatote jį į nešiojamo kompiuterio padėtį ir jis stabiliai gali filmuoti ilgesnius klipus, nevargindamas jūsų rankų.

Kalbant apie filmavimą, per daug nesiplėsiu. „Samsung“ flagmanai turi vieną geriausių vaizdo stabilizacijų rinkoje ir pagrindinis 12MP jutiklis savo darbą atlieka itin gerai. Priekinės 10MP kameros (viena yra mažajame, kita, - didžiajame ekrane) man paliko labai gerą įspūdį. HDR veikia puikiai o išjungus pagal nutylėjimą įjungtą veido „Sklandumo“ efektą (geltona ikona viršutiniame dešiniame kampe), galima užfiksuoti labai profesionaliai atrodančių asmenukių. Visgi šie objektyvai Folde greičiausiai pasmerkti tarnauti tik vaizdo skambučiams ir atrakinimui veidu - atlenkus telefoną ir jį apsukus, galinė kamera atsiduria prieš jūsų akis, o savo atvaizdą galite matyti mažajame ekranėlyje - taip užfiksuosite dar geresnės kokybės selfių.

Baterija

Prieš pradėdamas testuoti „Samsung Galaxy Fold2 5G” turėjau nuojautą, kad ko jau ko, bet puikios baterijos tikėtis neverta. Juk jos talpa yra tokia pati kaip įprasto „Note20 Ultra”, tačiau šiuo atveju į jos resursus taikosi net du ekranai, kurių vienas smarkiai didesnis. Visgi šie mano įtarimai subliuško lyg pradurtas balionas, ilgiau pasinaudojus šiuo žvėrimi.

Įprastai naudojantis - nuolat įjungus W-Fi ir mobilųjį internetą, praleidžiant nemažai laiko socialiniuose tinkluose ir susirašinėjimo programėlėse, atsakinėjant į elektroninius laiškus, redaguojant dokumentus, daug naršant, skaitant naujienas ir klausant muzikos, kartais pavykdavo viršyti 5,5h įjungto ekrano laiko. Šis rezultatas pats iš savęs tikrai nėra įspūdingas, nė iš tolo neprilygsta pigiesiems „Redmi” ir „Huawei”, tačiau praktiškai visuose šiųmečiuose flagmanuose esančios energijai ėdrios 120Hz ekrano parinkties kontekste, antrasis Foldas yra maloni išimtis.

Prelegentas vienu įkrovimu tarnauja kur kas ilgiau nei „Galaxy S20+” ar „OnePlus 8 Pro” ir netgi šiek tiek lenkia šiuo metu mano testuojamą „Note20 Ultra”, turintį identišką bateriją. Kaip jam taip pavyksta? Priežastys yra dvi. Pirmiausia, pranešimų tikrinimui, atsakymui į nuolatinius „Messenger” pranešimus ir muzikos valdymui dažniausiai naudojamas mažesnis 60Hz išorinis ekranas, naudojantis kur kas mažiau energijos. Antra, „Fold2” montuojamas efektyvesnis „Snapdragon 865+” lustas, pasižymintis mažesnėmis energijos sąnaudomis nei kituose mūsų rinkai siūlomuose kompanijos flagmanuose randamas „Exynos 990”. Na, o jei norite pasiekti dar geresnių ištvermės rezultatų, nustatymuose didžiajam ekranui galima nustatyti 60Hz atsinaujinimo dažnį.

Kalbant apie įkrovimą, čia laukia dar vienas nusivylimas - „Samsung” superflagmanas laidiniu būdu gali krautis tik 25W galia, kai „Huawei” jau gali pasigirti 65W, o „Xiaomi Mi 10 Ultra” - net 120W pajėgumu. Tai reiškia, jog kiekviena didesnė akumuliatoriaus įkrova truks mažiausiai pusvalandį, o daugeliu atvejų ir beveik visą valandą. Šį nelabai skanų pyragą pasaldina tai, kad „Samsung” lankstūnas palaiko belaidį, kad ir nelabai galingą, įkrovimą bei gali šiuo būdu krauti kitus prietaisus - telefonus, ausines ar išmaniuosius laikrodžius.

Verdiktas

Sunku paneigti, jog „Samsung” per šiuos metus atliko titanišką darbą. „Samsung Galaxy Z Fold2 5G”, lyginant su pirmtaku, pasitempė visomis prasmėmis - apsivilko solidesnius drabužius, gavo praktiškesnį lankstymo mechanizmą ir padoresnį išorinį ekraną, buvo aprūpintas tvirtesne bei geresnės kokybės sulenkiama matrica, jau nekalbant apie galingesnę geležį. Žinoma, tam tikrų kabliukų nepavyko išspręsti - Android 10 vis dar nėra iki galo pritaikyta darbui su skirtingo dydžio ir formato ekranais, lenkimo vietoje vis dar jaučiamas griovelis, o mažasis ekranas vis dar nėra toks praktiškas, koks galėtų būti.

Tačiau svarbiausia, jog „Fold2”, kitaip nei senesnis brolis, nebeprašo mylėti jo tik todėl, kad jis yra pirmas, šauniai atrodo, o konkurentai kol kas negali pasiūlyti nieko panašaus. Testuodamas naująjį modelį pastebėjau pirmąsias sulenkiamos konstrukcijos praktiškumo užuomazgas, leidžiančias jau dabar šiuo įrenginiu nuveikti daugiau ir tai atlikti kur kas maloniau, nei su įprastais nelanksčiais telefonais, bei su nekantrumu laukti, kaip dar ši technologija ištobulės ateityje.

„Samsung Galaxy Z Fold2 5G” tikrai nėra skirtas tiems, kurie svarsto, jog vietoje šio modelio galėtų nusipirkti planšetę, išmanųjį telefoną ir dar kelias šimtines atsidėti atostogoms. Mano nuomone, jis subalansuotas norintiems bet kokia kaina kišenėje sutalpinti visas įmanomas galimybes. Nors testavimo pradžioje nesitikėjau, kad taip pasakysiu, tačiau „Fold2” yra absoliučiai geriausia, ką šiuo metu gali pasiūlyti išmaniųjų telefonų industrija.