Telefonų entuziastai, prisiminę pirmąjį sulenkiamo telefono debiutą, greičiausiai nori ištarti sentimentalųjį Kaip greitai bėga laikas. Fanfaros, apžvalgininkų ekstazė ir skandalingasis pirmojo „Samsung Galaxy Fold“ atšaukimas iš rinkos dėl nepatvarios ekrano konstrukcijos 2019-aisiais dabar atrodo kaip ta pilka nostalgiška nuotrauka iš giminės albumo. Šiandien lankstų ekraną turintys įrenginiai tapo tokia pačia norma, kaip kokie Lietuvos gatvėmis elektriniai automobiliai, ir už visa tai didžiąja dalimi turime būti dėkingi pernykščiam „Samsung Galaxy Z Fold2“.
Šis modelis buvo toks didelis šuolis visomis prasmėmis, kad dauguma industrijos ekspertų jį vadino sėkmingiausiu išmaniojo telefono atnaujinimu istorijoje. Tačiau, kaip dažniausiai būna, praėjusių metų sėkmė „Samsung“ trenkė kitu galu - o ką vartotojams pasiūlyti šiemet, kai jų lūkesčiai nuo pernai remia dangų? Taip gimė keliais svarbiais potėpiais „pašviežintas“ „Samsung Galaxy Z Fold3“, kuris pirkėjus bando privilioti nebe wow efektu, o praktiškumu. Tačiau ar to pakaks išsaugoti pirmtako pelnytą Geriausio telefono rinkoje karūną?
Dizainas
Pirmąkart paėmus „Z Fold3“ į rankas pirma į galvą šovusi mintis buvo: „Oi jūs šelmiai, juokiatės iš Apple, kad kasmet vienodą telefoną pristato, o ką patys dabar padarėt?“ Kitaip tariant, Foldo dizainas praktiškai nepasikeitė nuo praėjusių metų, apart kitokio kamerų modulio. Jei pernai trys objektyvai buvo išdėstyti dideliame stačiakampyje po bendru stiklu, tai dabar jie išskirti į nedidelius apskritimus, išdėstytus vertikalia eilute. Galbūt jie labiau dera prie „S21“ linijos, tačiau atrodo kaip pakeitimas vardan pokyčio.
Visa kita net ir mano patyrusiai akiai pasirodė kaip stiklinių butelių panaudojimas antrąkart, užlipinant šiek tiek kitokią etiketę. Beje, šiemet nebeliko įdomiosios šviesiai rudos spalvos - ją pakeitė „Galaxy S21 Ultra“ sutikta sidabrinė, o nemėgstantys ryškių atspalvių gali ir toliau rinktis juodą. Abiejų variantų nugarėlės yra matinės, todėl nerenka pirštų antspaudų.
Vis dėlto pokyčių yra, tik tiek, kad jų ieškoti reikia su mikroskopu. Pavyzdžiui, korpusas tapo maždaug milimetru siauresnis ir plonesnis, o svoris sumažėjo 11g. Sutinku, matant skaičius popieriuje tokie patobulinimai atrodo komiškai, tačiau kažkodėl realybėje tai yra labiau juntama - „Samsung Galaxy Z Fold3“ rankoje pastebimai malonesnis. Žinoma, tai nekeičia fakto, jog sulenktame būvyje telefonas vis dar atrodo kaip peraugęs „Snickers“ batonėlis, o jį atlenkus - kaip šiek tiek sukvadratinta planšetė.
Tai reiškia, jog ne visi automobiliniai telefono laikikliai bus suderinami su šiuo modeliu, o sulenkus ekraną ir įkišus įrenginį į kišenę vis dar atrodys, jog įsidėjote du tarpusavyje suklijuotus telefonus. Ne tragedija, bet su ergonomika dar yra kur padirbėti - pirmąsias naudojimo dienas tiesiog atrodo, kad nėra tokios padėties, kurioje „Z Fold3“ būtu patogu laikyti viena ranka. Nes sulenkus ekraną korpusas tampa per siauras ir per storas, o atlenkus - norisi įdarbinti abi rankas.
Kur kas daugiau dėmesio „Samsung“ šiemet skyrė įrenginio patvarumui. Kompanija labai didžiuojasi, kad „Z Fold3“ yra pirmas pasaulyje sulenkiamas telefonas, atsparus vandeniui - IPX8 sertifikatas leidžia prietaisą panardinti į 1,5m gylį pusvalandžiui. Na, turbūt reikėtų patirti nemennką galvos traumą, kad turint omenyje beveik 2 tūkstančius siekiančią kainą sugalvotum su juo fotografuoti koralus. Nors, iš kitos pusės, galbūt tai kaip tik yra gera žinia norintiems apsaugoti savo investiciją nuo visokių gyvenime pasitaikančių negandų. Be to, trečiasis Foldas taip pat yra atsparesnis dulkėms, tad kelionė prie jūros netaps telefono apsaugos iššūkiu. Prie to prisidės ir tvirtasis „Gorilla Glass Victus“, dengiantis priekinį ekraną ir nugarėlę.
Paminėti norėčiau ir patobulintą vyrio mechanizmą, kuris veikia pastebimai sklandžiau, nei pernykščio modelio. Ekrano atlenkimas dabar yra dar malonesnis procesas ir, tikėtina, bus dar ilgaamžiškesnis. „Samsung“ skaičiuoja, kad telefonas turėtų atlaikyti net 200 000 ekrano atlenkimų, t.y. maždaug 5 metus naudojimo ir tas pasitikėjimas, kuriuo atlenkiamas ekranas, tikrai jaučiamas. Tiesą sakant, pats „Samsung Galaxy Z Fold3“ išties yra juntamai tvirtesnis. Testavimo metu teko netyčiomis jį išmesti ant parketo, o kritimas kaip tyčia susiklostė taip, kad išmanusis į žemę trenkėsi kampu. Mano nuostabai, po kone priešinfarktinės būklės apžiūrėjęs korpusą, neradau nė menkiausios traumos žymelės - nei įbrėžimo, nei įlenkimo. Žodžiu, gamintojas tikrai nemelavo dėl visų sustiprinimų.
Ekranai
„Samsung Galaxy Z Fold“ serija jau nuo pat pirmojo modelio galėjo pasigirti ne vienu, o net dviem ekranais. Tiesa, gamintojas visą širdį buvo sudėjęs į didįjį sulenkiamą ekraną, o išorinėje dalyje esantis mažylis buvo, toks jausmas, tik tarp kitko - kad nereikėtų lankstyti didžiojo, draugui eilinį kartą atsiuntus kokį nejuokingą memą. Tačiau Pietų Korėjos milžinė kasmet stengiasi sumažinti nelygybę tarp abiejų matricų ir atsilikimą nuo kitų pačios bendrovės pristatytų flagmanų.
Pradėkime nuo siaurojo išorinio ekrano. Jo įstrižainė išliko 6,2 colio, tačiau šis ekranas šiemet aprūpintas 120Hz atsinaujinimo dažniu - tam, kad slinkdami tekstą ar pereidami tarp skirtingų langų jaustumėte maksimalų sklandumą. Ar to reikėjo? Na, geras dalykas, tačiau nebūtinas. Paprasčiausiai dėl ekrano siaurumo jį naudojau per retai, kad tą papildomą sklandumą įvertinčiau. Pasileisti „Spotify“, greitai atsiliepti į skambutį, pasižiūrėti kažką žemėlapyje ar greitai nufotografuoti - tai yra vieninteliai atvejai, kai pasitarnauja šis mažylis. Prireikus atrašyti į ilgesnę žinutę, pažiūrėti „YouTube“ ar elementariai praslinkti pro socialinius tinklus, neišvengiamai tenka atlenkti didįjį ekraną.
Tuo metu lanksčioji matrica mus pasitinka su didesnėmis naujovėmis. Visų pirma, man, naudojusiam „Galaxy Z Fold2“, įstrigo paviršiaus kietumas. Jau pernykščio modelio atveju sakiau, jog dėl naujos UTG technologijos lankstaus ekrano standumas jau beveik prilygsta standartiniams telefonams, bet „Z Fold3“ viską pakelia į naują lygį. Šiemet ant UTG medžiagos užklijuota net 80% tvirtesnė PET plėvelė, todėl pirštai po ekraną slidinėja dar maloniau. Kam rūpi, ar šis ekranas nesusibraižo, galiu patvirtinti, jog tikrai ne - kadangi kišenėje jis visada yra sulenktas ir taip apsaugotas nuo ten slypinčių dulkių ir smėlio grūdelių, esu beveik tikras, kad jis idealus išliks visą naudojimosi laikotarpį. Be to, šiemet ekrano paviršius, galimai dėl minėtos plėvelės, dar atsparesnis pirštų antspaudams.
Galbūt nebeliko ir garsiojo griovelio sulenkimo vietoje? Deja - panašu, jog jis ten įsitaisė ilgam. Nežinau, man asmeniškai jis niekada netrukdė ir spėju, jog prie jo priprasite jau per pirmąsias naudojimo dienas. Kalbant apie trukdymus, „Samsung“ šiemet nusprendė paeksperimentuoti ir po lanksčiu ekranu buvusią priekinę kamerą uždengė pikselių sluoksniu. Intuityviai norisi tikėtis, kad kameros skylutės daugiau nesimatys, nes ji turėtų būti gerai paslėpta po ekranu, tačiau taip tikrai nėra. Baltame fone, virš kamerytės, matosi vaivorykštinių linijų kvadratukas, kuris bent jau mano akį traukia nemažiau, nei kameros iškarpa. Taip, tamsiuose paveikslėliuose ji yra mažiau pastebima, bet tai labiau pavadinčiau pridengimu, nei paslėpimu. Kažkodėl manau, jog lygiai kaip ir su 120Hz išoriniame ekrane, taip ir šiuo atveju, gamintojui vertėjo pataupyti - bent jau, kol ši technologija bus labiau pažengusi.
Kas liko? Turbūt pirštu dar besčiau ir į didesnį abiejų ekranų šviesumą. Jis, kaip ir „Galaxy S21 Ultra“ modelyje, atrodo toks didelis, kad tamsesniu paros metu gali prireikti suvirintojo apsauginių akinių. Žinoma, juokauju, didelis ryškumo lygis leidžia įrenginiu komfortiškai naudotis, net ir plieskiant ryškiausiai saulės šviesai, tad labai malonu, kad „Galaxy Z Fold3“ šiuo aspektu lenkia praktiškai visus testuotus telefonus.
„S-Pen“ rašiklis
Vienas svarbiausių kliuvinių, privertusių „Samsung“ sutvirtinti sulenkiamą ekraną, buvo šiemet serijoje debiutavęs „S-Pen“ rašiklio palaikymas. Pala, ar tai nebuvo išskirtinė „Galaxy Note“ telefonų supergalia, kuria jis galėjo išrašyti mirties nuosprendį bet kuriam į verslo segmentą pretenduojančiam konkurentui? Taip, prisimenate teisingai. Tiesiog šiemet Pietų Korėjos gigantė mirties nuosprendį parašė visai „Note“ linijai, tad jos gerbėjams pabandė numesti šiokį tokį paguodos prizą.
Kodėl vartoju tokią ne visai pagarbią leksiką? Todėl jog „S-Pen“ naudojimo patirtis Folde visiškai neprilygsta seniesiems Noutams. Visų pirma, telefono korpuse pieštukui nėra numatyta vietos, tad norintiems visavertės patirties teks įsigyti specialų dėklą. Tai automatiškai programuoja mintį, jog šis priedas su vartotoju keliaus ne visur ir nebus taip dažnai naudojamas. Antra, pats naudojimas naujuoju espenu smarkiai skiriasi - norėdamas apsaugoti šiemet tvirtesnį, bet vis dar sąlyginai trapų sulenkiamą ekraną, gamintojas jo galiuką suapvalino ir pritvirtino prie viduje esančios spyruoklės. Kam? Tam, kad užsimiršę ir kažką karštligiškai užsirašinėdami nepradurtumėte viršutinio ekrano sluoksnio.
Patikėkite, dėl pastarojo dalyko smarkiai nukentėjo rašymo pojūtis, kuris nuo šiol primena tuos pigesnių planšečių rašiklius. Galų gale, neišvengiamai į užmarštį iškeliavo ir kai kurios geriausios „Galaxy Note“ funkcijos. Pavyzdžiui, kadangi išorinis ekranas nepalaiko rašiklio, nebeliko greitojo užsirašymo funkcijos užrakinimo ekrane, kuri buvo tiesiog nepakeičiama planuojant apsipirkimo sąrašą ir ar prireikus užsirašyti pašnekovo elektroninį paštą.
Aišku, net ir toks evoliucijos eilėje atgal apsisukęs „S-Pen“ naudingas telefone pasirašant įvairias sutartis ar pasibraukiant svarbias vietas dokumentuose, tačiau abejoju, ar „Note“ fanams jis paliks gerą įspūdį. Tiesiog panašu, jog „Samsung“ šįkart nuėjo pačiu paprasčiausiu keliu, norėdama užsidėti dar vieną varnelę sąraše.
Veikimas
Įveikę ne paties greičiausiai ir sklandžiausio įjungimo mygtuke integruoto pirštų antspaudų skaitytuvo patikrą, atsiduriame telefone, po kurio gaubtu turėtų slėptis absoliučiai geriausi ir niekam neprilygstantys komponentai. Bent jau tuo mus lepino ankstesni Foldai. Na, nuo tos idėjos šiemet per daug taip pat nenukrypstama. Viduje randame 12GB RAM, 256GB vidinės atminties (išorinei kortelei vietos nepalikta, tad norintiems daugiau gigabaitų teks rinktis versiją su 512GB) ir tarp šiųmečių flagmanų populiarų „Snapdragon 888“ procesorių.
Kodėl be pliuso ženklo, kai pernykštis galėjo pasigirti „Snapdragon 865+“? Pats lusto gamintojas yra netiesiogiai užsiminęs, jog pliusinės procesorių versijos yra labiau rinkodarinis triukas, kad žaidėjams subalansuotų telefonų gamintojams būtų lengviau parduoti savo produkciją ir apčiuopiamo galios prieaugio nesuteikia. Deja, nepaisant naujos „Snapdragon 888“ gamybos technologijos, nepajutau didelio greičio skirtumo nuo „Samsung Galaxy Z Fold2“. Galbūt trečiuke minimaliai sparčiau atveriamos tam tikros programėlės, bet nieko labai ypatinga. Na, o kadangi iš manęs žaidėjas taip pat menkas, sunkiai matyčiau skirtumą ir šioje srityje. Mano mėginti „PUBG“, „Call of Duty: Mobile“ ir „Asphalt 9“ veikė lygiai taip pat idealiai. Galbūt tiesiog pačios aplikacijos dar nepasivijo naujos kartos procesorių galimybių?
Užtat ką tikrai pastebėjau, yra smarkiai išaugęs įrenginio nugarėlės kaitimas šiek tiek žemiau galinės kameros. Įdomu tai, jog norint tai pajusti netgi nebūtina jungti kažkokių sudėtingų žaidimų - pakanka įsijungti mobiliuosius duomenis, pradėti „Google Docs“ dokumentą su ekrano kampe veikiančia „YouTube“ tinklalaide ir pajausite keliais laipsniais pakilusią temperatūrą. Aišku, ta papildoma jūsų pirštų jaučiama šilumą nėra jau tokia didelė tragedija, ypač kai apie „Snapdragon 888“ kaitimą jau nuo šių metų pradžios ūžia visa technologijų bendruomenė, bet turėkime omenyje, jog senasis „Samsung Galaxy Z Fold2“ veikia praktiškai identiškai sparčiai ir nieko panašaus nedemonstruoja.
Visi kiti veikimo elementai telefone buvo tokie, kokie ir pridera aukščiausiai iš aukščiausių klasių. 5G ryšys, kuris kol kas tiekiamas tik vieno operatoriaus klientams Lietuvoje, pagaliau pradėjo veikti ir „Samsung“ telefonuose, tad „Galaxy Z Fold3“ savininkai tuo galės puikiai pasinaudoti. Tuo metu Wi-Fi, Bluetooth ir GPS veikė turbūt maksimaliai gerai, kaip tai įmanoma telefone,
Sulenkiamo ekrano įtaka naudojimui
Tačiau kalbėdami apie tokio įrenginio, kaip „Galaxy Fold“, veikimą tiesiog neturime teisės sustoti čia, nes specifikacijų lapo skaičiai yra tik labai nedidelė istorijos dalis. Geriau panagrinėkime, kuo šis telefonas pranašesnis už bet kokį kitą, neturintį gimnastiško ekrano.
Jeigu trumpai, tai būtų didesnio ekrano ir jį dar geriau išnaudojančios programinės įrangos tandemas. Pavyzdžiui, „Samsung“ šiam modeliui sukūrė specialią užduočių juostą, kurioje galima išsaugoti ne tik dažniausiai naudojamas aplikacijas, bet ir jų rinkinius (kad visos jos vienu paspaudimu būtų atidarytos kartu). Tai reiškia, jog vienu paspaudimu galima atidaryti „Instagram“ ir „Netflix“, kad slenkant per naujų nuotraukų srautą galėtumėte užmesti akį į kitoje ekrano pusėje rodomą serialą.
Be to, jeigu kažkas jums SMS žinute atsiunčia nuorodą, ją paspaudus, naršyklė atidaroma ne per visą ekraną, o šalia esančiame lange, ekraną padalinant į dvi puses. Na, o jei nuspręstumėte vakare prie puodelio arbatos pažiūrėti „YouTube“, atlenkus ekraną iki pusės ir pastačius ant stalo aktyvuosis bendrovės taip išreklamuotas „Flex“ režimas - kai video rodomas viršutinėje ekrano pusėje, o likusioje - jo valdymo elementai ar kitas susijęs turinys. Taip nušaunate du zuikius vienu šūviu - telefonas patogiai stovi ant stalo, be būtinybės jį į kažką atremti, kad matytumėte ekraną, bei tuo pačiu metu, žiūrėdami vaizdo įrašą, galite apatinėje ekrano pusėje paskaityti komentarus ar išsirinkti kitą klipą.
Panašu, kad gamintojas iš visų jėgų stengiasi, jog šio įrenginio savininkas „Galaxy Z Fold3“ naudotųsi lyg kokiu kompiuteriu – atprastų grįžti į pagrindinį ekraną, kai reikia įjungti kitą aplikaciją, ir įprastų naudotis kelių programėlių langais viename ekrane. Tai išties įgalina telefone atlikti įvairias sudėtingas užduotis, kurias įprastai patikime kompiuteriui, bet vis dar negaliu teigti, jog naujasis Foldas gali pakeisti 3 įrenginius – telefoną, kompiuterį ir planšetę.
Problema tame, jog biuro ir kitos programos yra ne pilno funkcionalumo, o apkarpytos mobiliesiems įrenginiams pritaikytos jų versijos. Kitaip tariant, bent jau teoriškai, ką galėtum nuveikti su „Samsung Galaxy Z Fold3“, galėtum ir su nelanksčiu išmaniuoju, tik ne taip patogiai - nereikia stebėtis, juk čia ta pati operacinė sistema. Be to, nors su Foldu
gali atlikti tokius dalykus, kaip redaguojant „Excel“ dokumentą žiūrėti „YouTube“ ir dar žymėtis pastabas užrašinės lange, paprasti veiksmai dažnai netgi nusileidžia įprastam telefonui. Naudojantis „Samsung Galaxy Z Fold3“, kartais apima jausmas, kad nė vienas iš dviejų ekranų yra idealus populiariausioms aplikacijoms.
Išorinis - yra nepatogiai siauras todėl mano pirštų raumenims teko pamiršti per metų metus sukauptą klaviatūros spaudymo ir programėlių valdymo patirtį bei skausmingai treniruotis iš naujo. Tuo metu pabandžius priprasti tam naudoti didžiąją matricą, „Instagram“ ir daug kitų programėlių nesuprato, koks čia tas „Fold3“ ekranas - nei čia planšetė, nei telefonas. Taigi, ir vaizdas atitinkamai buvo keistas (tekstas ir nuotraukos išpūstos) bei neužpildantis viso ekrano. Aišku, būtų gerai, kad tos aplikacijos išvis turėtų planšetei skirtą versiją, kurią panaudotų didžiajam Foldo ekranui, na, bet čia jau „Android“ sisteminės bėdos. Taip, „Samsung“ dėl to nekalti ir netgi bando tai spręsti, bandydami per jėgą kai kurias programėles priversti išnaudoti visą didžiojo ekrano plotą, bet akivaizdu, jog tai - tikrai ne sprendimas.
Gerai bent tiek, kad „Samsung Galaxy Z Fold3“ kartoje buvo patobulintas perėjimas tarp dviejų ekranų. Jei anksčiau atvėrus didįjį ekraną atsiverdavo, rodos, visiškai naujas darbastalis su kitokiu aplikacijų išdėstymu, dabar jis kone idealia atkartoja mažąjį. Smagu ir tai, kad pradėjus naudotis kokia nors programėle mažojoje matricoje ir vėliau norint tęsti didžiojoje, jau praktiškai niekada nebereikia aplikacijos paleisti iš naujo - galite tiesiog tęsti tai, ką pradėjote.
Garsas
Ypatinga „Galaxy Z Fold3“ konstrukcija leido šiame nestandartiniame korpuse ne tik sutalpinti didelį ekraną, bet ir nuostabius garsiakalbius.
Pro viršutinėje ir apatinėje briaunose įtaisytas groteles liejasi tiesiog neįtikėtinos kokybės garsas. Labiausiai dėmesį patraukia žemieji dažniai, kurie čia skamba geriau negu bet kokiame kitame telefone. Būgnai, sprogimai, elektroninės muzikos dropai -
viskas sukelia malonią euforiją. Na, o kadangi vienodai kokybiškas garsas sklinda dar ir iš abiejų įrenginio pusių, „Fold3“ tiesiog idealiai tinka filmų žiūrėjimui, o iš bėdos - net ir muzikos klausymui, jei, pavyzdžiui, plaunate nešvarius indus ir negalite surasti kažkur namuose prapuolusių ausinių.
Žemieji ir aukštieji dažniai taip pat skamba puikiai - neišgirdau kai kuriems kitiems modeliams būdingų iškraipymų. Be to, papildomai galima aktyvuoti ir „Dolby Atmos“ efektą, kuris turėtų suteikti papildomo koncertų salės ar kino teatro pojūčio, bet jį išjungęs ir įjungęs didelio skirtumo neišgirdau. Nepaisant to, garsas šiame telefone yra tiesiog tobulas. Kaip ir mikrofonų kokybė - susikalbėti su pašnekovais, net ir nutolus nuo išmaniojo per pusmetrį, nebuvo jokių keblumų.
Kamera
Jeigu prieš debiutuojant „Galaxy Z Fold3“ kas nors būtų paklausęs, kas jame bus patobulinta, lyginant su pirmtaku, turbūt būčiau antru arba pirmu numeriu šovęs į kamerą. Taip manė ir dauguma mano kolegų, todėl pakėlus juodą uždangą kilo didžiulis nepasitenkinimas - „Samsung“ ne tik, kad brangiausiame savo telefone neįrengė geriausios savo turimos kamerų sistemos, bet dar ir drįso prie jos nepridėti nė piršto, tingiai perkeldama ją iš „Fold2“. Pasaulinės reikšmės tragedija, dėl kurios verta kelti sumaištį? Na, jeigu taip manote, pasiūlysiu jums geros ramunėlių arbatos.
Pirmoji iš vos trijų naujojo Foldo akyčių nugarėlėje yra senas geras dar iš „Galaxy S20“ laikų persikėlęs 12MP jutiklis. Taip, ne koks 50MP ir ne 108MP, kaip „S21 Ultra“, tačiau ne megapikseliuose esmė - „iPhone 12 Pro Max“ ir su tais pačiais 12MP sugeba būti įvairių specialistų topuose. Realybė tokia, jog „Samsung Galaxy Z Fold3“, nepaisant sensoriaus amžiaus, štampuoja tikrai labai solidžias nuotraukas. Jos šviesios, didelio dinaminio diapazono ir labai gerai sufokusuotos (patikėkite, didiesiems naujausiųjų flagmanų sensoriams tai didelis iššūkis). „Samsung“ šiemet bent jau padirbėjo prie kadrų apdorojimo algoritmų, todėl nuotraukose praktiškai nebeliko to tradicinio spalvų pasodrinimo ir pagražinimo, iš kurio lengvai būdavo galima pažinti šio gamintojo telefonus. Tiesą sakant, netgi detalumas daugiau nei patenkinamas, jeigu neartini vaizdo ir nebandai karpyti. Dėl to esu beveik tikras, kad absoliuti dauguma būsimųjų telefono pirkėjų šiuo jutikliu tikrai nebus nusiminę.
Kada pasijaučia pagrindinės kameros ribotumas, yra tamsa. Automatinis režimas dažnai tokiomis aplinkybėmis neria į krūmus ir bando automatiškai jungti naktinį, kas bent jau iš dalies gelbėja situaciją. Iš pirmo žvilgsnio, viskas lyg ir gerai - nuotrauka labai šviesi, bet geriau įsižiūrėjęs trūkumų surasti gali. Šen bei ten išnykęs detalumas, kitur triukšmelis ar šiaip spalvos pabėgę. Na nėra tragedijos, bet čia bent jau galima kalbėti apie kažkokį pažangesnių kamerų pranašumą.
Automatinis režimas
Naktinis režimas
Automatinis režimas
Naktinis režimas
Kur tikrai matomas ryškus skirtumas nuo konkurentų, yra 12MP itin plataus kampo kamera. Jos kokybė pastebimai atsilieka nuo pagrindinės detalumu ir spalvomis, o kraštų iškraipymas jau pradeda atrodyti senoviškai. Apie naktinę fotografiją nekalbu - ji su šita kamera sunkiai įsivaizduojama. Vienintelis argumentas, kurį pateisinčiau kovoje su „Galaxy Z Fold3“ kamerų kritikais, yra trečiojo 12MP jutiklio galimybės. Jis skirtas porąkart padidinti vaizdą, bet į jo fiksuojamas nuotraukas galima žiūrėti tik sukandus dantis - triukšmas, mažas detalumas ir dinaminis diapazonas tiesiog varo iš proto.
Itin plataus kampo kamera
Itin plataus kampo kamera
Su filmavimu reikalai tikrai daugiau nei patenkinami. Pagrindinė kamera labai gerai fokusuoja ir stabilizuoja vaizdą, todėl gaunami išties kokybiški vaizdo įrašai. Jei reikia dar didesnio stabilumo, „Samsung“ jau daugelį metų siūlo itin stabilų filmavimo režimą, kur paaukojant dalį kokybės galima gauti tiesiog plaukiančio stabilumo filmukus. Tačiau abejoju, ar kada to prireiks. Atlenkite ekraną iki pusės ir pastatykite telefoną ant kieto paviršiaus - vaizdo kokybė nesiskirs nuo filmuoto su štatyvu. Dar vienas netikėtas sulenkiamo ekrano konstrukcijos privalumas.
Tačiau pakalbėkime kur kas įdomesne tema - apie asmenukių kameras. Jau ekrano skiltyje rašiau, kad jos paslėpimas po ekranu gavosi visai nevykęs, tad natūraliai tikėjausi, jog bent pačios kameros kokybė nebus smarkiai nukentėjusi, bet kur tau... Kai pabandysite fotografuoti su šiuo 4MP jutikliu, pamatę save ekrane galimai išsigąsite - vaizdas kaip per purvinos stiklinės kraštelį, o jūs - kaip tas kelias dienas nesiprausęs benamis. Aišku, paspaudus fotografavimo mygtuką (reikės daug valios), rezultatas kiek geresnis - programinės įrangos algoritmai šiek tiek pagražina vaizdą ir asmenukė bent jau atrodo kaip fotografuota su kokių 5 metų senumo telefonu. Problema tame, jog vaizdo pokalbiuose programinės įrangos pagražinimai neveikia, todėl kolegoms atrodysite lyg antros pusės išspirtas iš namų.
Situaciją gelbėja ir priežastimi, kodėl Pietų Korėjos milžinė taip lengvai išdrįso naudoti tokią netobulą kameros po ekranu technologiją, yra tai, kad išoriniame ekrane, tradicinėje skylutės formos išpjovoje slepiasi įprastos kokybės 10MP asmenukių jutiklis. Kažkokių stebuklų nedemonstruoja ir jis, bet vaizdo skambučiuose bei selfiuose bent jau atrodysite padoriai. Na, o jei sugalvosite į savo socialinių tinklų paskyrą įsikelti išskirtinės kokybės portretą, galėsite išnaudoti dar vieną „Galaxy Z Fold3“ konstrukcijos pranašumą. Atlenkus telefoną ir jį apsukus, galinė kamera atsiduria prieš jūsų akis, o savo atvaizdą galite matyti mažajame ekranėlyje - taip užfiksuosite tiesiog stulbinamos kokybės selfių.
Baterija
Kitaip nei daugelis kitų apžvalgininkų, manau, jog silpniausia „Galaxy Z Fold3“ vieta yra ne kamerų sistema, o baterija.
Greičiausiai norėdamas šiek tiek suploninti korpusą, gamintojas šiek tiek sumažino akumuliatoriaus talpa. Pernai ji siekė 4500mAh, o šiemet - 4400mAh. Tačiau čia tik gėlytės, kadangi baterijos suprastėjimo priežastis, mano manymu, slypi kitur. Nesvarbu, ką telefonu bedaryčiau, man jis iki vakaro ištverdavo labai sunkiai. Iš pradžių kaltę norėjosi versti ankstyvai programinei įrangai, bet kadangi sulaukiau net kelių atnaujinimų, šį variantą eliminavau. Dėl įdomumo netgi atlikau gamyklinių duomenų atkūrimą - nieko.
Po šių nesėkmingų tyrinėjimų galiausiai padariau išvadą, kad dėl visko kaltas „Snapdragon 888“ lustas, kuris, priešingai nei pernykštis „Snapdragon 865“, nepasižymi taupumu. Kituose telefonuose tas galbūt nelabai justi, bet kai baterijos talpa yra geriausiu atveju vidutinė, o įrenginys turi net du ekranus, kurių vienas - net 7,6 colio, svarbus tampa kiekvienas procentas. Aišku, nereikėtų pamiršti ir dar vienos dedamosios. Mažasis ekranas, anksčiau leisdavęs, sutaupyti šiek tiek baterijos, šiemet gavo 120Hz palaikymą. Žinoma, viską galima išjungti, bet kokia tada prasmė pirkti tokį brangų išmanųjį ir laikyti jo modernias funkcijas stalčiuje?
Žodžiu, kad ir kaip stengčiausi, daugiausiai kiek pavyko išspausti buvo 4h įjungto ekrano laiko. Telefone daugiausia naršydavau internete, susirašinėdavau, skaitydavau elektroninius laiškus, slinkdavau per socialinius tinklus, fotografuodavau ir klausydavau muzikos. Taip pat neretai tekdavo redaguoti kokius dokumentus ir žiūrėti vaizdo įrašus.
Paprastai, kai nedžiugina telefono baterijos ištvermė, šiaudu, galinčiu padėti gamintojui išsigelbėti, tampa greitas įkrovimas. Tačiau „Galaxy Z Fold3“ jis ne tik nėra žaibiškas, bet pirkėjas dėžutėje netgi neranda įkroviklio. Taip, mokantiems beveik 1700 eurų už telefoną dar tenka keliasdešimt eurų skirti įkrovikliui - tokia jau ta nauja „Apple“ įkvėpta realybė. Jei jau įsigysite originalų „Samsung“ įkroviklį, jis bateriją kraus vos 25W galia ir užtruks maždaug pusantros valandos, kai konkurentai didesnius akumuliatorius pripučia per vos 30-45min. Belaidis įkrovimas irgi apgailėtinas - vos 11W. Tuo metu ausines ar išmaniuosius laikrodžius padėję ant „Fold3“ nugarėlės galėsite įkrauti 4,5W galingumu.
Verdiktas
Nesistengiant pernelyg gilintis, „Samsung Galaxy Z Fold3” nurašyti būtų labai lengva. Vis dar brangus? Nors pigesnis, bet vis dar kainuoja brangiau už bet kokį kitą telefoną. Ir toliau turi griovelį sulenkiamo ekrano viduryje? Turi. Yra kažkokių naujų funkcijų, lyginant su pirmtaku? Apart „S-Pen” rašiklio palaikymo – ne. Tai atsisveikinam ir skuodžiam ieškoti nuolaidose besimaudančio „Z Fold2”?
Geriau taip neskubėkime. Matote, pagrindinė trečiosios kartos „Samsung” sulenkiamų telefonų misija buvo pagaliau tapti prieinamais liaudžiai. Gamintojui vos per vienerius metus teko prie „Passat” vairuojančio vidurinės grandinės vadybininko kišenės priartinti tai, kas neseniai buvo jaukiai įsitaisęs tik limuzino klasės vairą laikančio ar ant jo galinės sėdynės sėdinčio asmens šilkiniame švarke. Tiesą sakant, tai yra tokia sudėtinga užduotis, jog turėtume džiaugtis, kad po tokio smarkaus priverstinio atpiginimo „Galaxy Z Fold3” ne tik sugebėjo išlaikyti visus svarbiausius pirmtako privalumus, bet ir net minimaliai paeiti į priekį.
„Samsung Galaxy Z Fold3” tapo kur kas malonesnis laikyti rankoje, gavo atsparumą vandeniui ir daug tvirtesnį ekraną, kuris dar ir paryškėjo, jo veikimu nuo šiol rūpinasi bent jau teoriškai greitesnis lustas, o programinė įranga siūlo dar daugiau reikliausiems vartotojams skirtų funkcijų. Žinoma, galima prisikabinti prie neįspūdingo kamerų rinkinio (nėra jis toks jau blogas) ir silpnokos baterijos, tačiau sunku paneigti, jog „Galaxy Z Fold3” vis dar yra pažangiausias telefonas pasaulyje. Šiuo metu rinkoje tiesiog nėra nieko, kas funkcionalumu ir galimybėmis galėtų prilygti šiam išmaniajam, o mažesnė šiųmetė jo kaina, tikėtina, įsiūbuos sulenkiamų įrenginių populiarumą ir taip pasitarnaus visam šiam futuristiniam segmentui. Tad mums nebelieka nieko kita, kaip tik palaiminti jo pirkimą, jei tik pasiryšite tai padaryti.