„Huawei“ kelionė į fotografijos olimpą: išmanusis telefonas, kuris pakeitė kompanijos istoriją, sužinokite kuo jis buvo ypatingas

Istorijos pradžia galima laikyti 2013 metus, kai „Huawei” bandė susisiekti su „Leica”, bet kamerų gamintojas į tokius bandymus numojo ranka. Visgi „Huawei” buvo labai užsispyrusi ir galų gale kompanijų vadovai sutiko suorganizuoti susitikimą. Jie labai greitai suprato, jog partnerystė būtų vienodai naudinga abejoms įmonėms - „Huawei” reikėjo geresnių kamerų norint būti konkurencingesniems, o „Leica” tai buvo proga įsitraukti į išmaniųjų telefonų rinką, kadangi tradicinių kamerų verslas sekėsi pakankamai prastai.

Visgi sakoma, lengviau pasakyti negu padaryti. „Leica” reikalavo, kad maži telefonuose naudojami kamerų lęšiai praeitų tokią pat kokybės kontrolę ir atitiktų tokius pat standartus, kaip ir kompanijos gaminami stikliniai lęšiai profesionalioms kameroms.

„Aliexpress“ nuolaidos iki 70 proc.
Nepraleiskite progos – spauskite čia ir dabar.

Pagrindinė problema buvo gamybos kokybė - vos 1 lęšis iš 10 galėjo praeiti griežtą kokybes kontrolę. Laimė, bendradarbiaudamos kompanijos surado būdą gaminti geros kokybės masinės gamybos optiką ir jau 2016 metų sausį „Leica” gavo „Huawei P9” prototipą detalesniems testams.

Įdomu tai, jog kamerų ekspertams nepatiko tai, ką jie pamatė. „Huawei P9” turėjo būti išleistas balandį, tad nebuvo daug laiko modifikacijoms. Vis dėlto specialistams iš abiejų kompanijų pavyko taip sureguliuoti kamerą, kad jos užfiksuoti kadrai įgautų tradicinę „Leica” išvaizdą.

„Huawei P9” nugarėlėje turėjo 2 kameras - 12MP pagrindinį jutiklį ir 12MP juodai baltą kamerą (abiems buvo naudojamas tas pats „Sony IMX286” kameros sensorius). Juodai baltas jutiklis leido ne tik fiksuoti dramatiškas juodai baltas nuotraukas, bet ir leido kadre įamžinti daugiau šviesos, kadangi jis neturėjo spalvoto „Bayer” filtro.

Be juodai baltų nuotraukų, „Leica” įdiegė ir „Juostelės režimus” - standartinį, ryškių bei lygių spalvų. Jie imitavo tradicinės fotoaparato juostelės nuotraukas. Tai ne tik kėlė nostalgiją, bet ir įkvėpė vartotojus fotografuoti kūbingesnes nuotraukas - to paties siekė ir tradicinės profesionalios „Leica” kameros.

Abu jutikliai turėjo „Hibridinio” fokusavimo sistemą (jai priklausė ir tam skirtas lazeris), kas leido sukurti sulieto fono (bokeh) režimą imituojant labai labai plačią, net f/1.0, diafragmą.

Abi kameros taip pat veikė kartu, kai buvo fotografuojama tamsoje. Nors abiejų jutiklių pikselio dydis siekė vos 1,25µm, sujungus kiekvieno sensoriaus užfiksuotą informaciją, pavyko pasiekti net 1,76µm dydžio ekvivalentą. Palyginimui, „Huawei P9” konkurentas „Samsung Galaxy S7” galėjo pasigirti tik 1.4µm pikseliais.

Labai svarbu prisiminti, jog „Leica” ir „Huawei” partnerystė apėmė tik fotografiją - filmavimu rūpintis turėjo pati „Huawei”. Tai tikrai buvo pastebima, kadangi „Huawei P9” ir netgi naujesni kompanijos išmanieji iki šių dienų atsilieka minėtoje srityje nuo konkurentų. Galbūt nusistovėjusią tvarką pakeisti bandys neseniai pristatytas „Huawei Mate 30 Pro”, galintis pasigirti net 7680 kadrų per sekundę filmavimu.

„Huawei P9” kameros neapsiėjo be skandalų - pasirodę pranešimai, jog kameros lęšiai buvo gaminami Kinijos „Sunny Optical”, o ne pačios „Leica” įžiebė tikrą aistrą. Po to abi kompanijos išleido pranešimus spaudai, teigdamos, jog artimai bendradarbiavo pradedant kameros modulių kūrimu, baigiant optiniu dizainu, vaizdo apdorojimu ir net kameros programėlės vartotojo sąsaja.

Nepaisant kontroversijų, „Huawei P9” ir „Huawei P9 Plus” galėjo įamžinti išties nuostabių kadrų, o „Huawei” ir „Leica” partnerystė laikui bėgant padėjo sukurti šiuo metu geriausias išmaniųjų telefonų kameras rinkoje.