Palygino mobilaus ryšio kainas Europoje: rezultatai lietuvius nuvers nuo kėdės

Lukas Snarskis

2021-06-09, 14:30 (atnaujinta 2021-06-10, 13:47)

8 komentarai (-ų)
Palygino mobilaus ryšio kainas Europoje: rezultatai lietuvius nuvers nuo kėdės

Mobiliojo ryšio operatorių pasiūlymai dažnai kelia įvairiausių klausimų. Daugeliui kliūva nuolat kylančios kainos ir teigiama, jog tai yra gerokai per brangu. Tačiau kaip visa tai atrodo bendrame Europos kontekste? Šiandien mes nusprendėme palyginti kainas, kurias siūlo Lietuvos ryšio operatoriai, atsižvelgiant į analogiškus planus kitose šalyse.

Šiam palyginimui pasirinkome „Telia“, kuri Lietuvoje siūlo bene aukščiausias kainas, lyginant su kitais mūsų šalyje veikiančiais ryšio operatoriais. Palyginime taip pat išskyrėme Vokietijoje veikiantį „T-Mobile“, o lietuvių pamėgtoje Norvegijoje – „Telia“ operatoriaus pasiūlymą. Tam, jog būtų matomi tiksliausi skaičiai, pasirinkome planą, kuriame siūlomi neribotai gigabaitai interneto. Taigi, ar tikrai Lietuvoje toks brangus mobilusis ryšys?

Neriboti GB Lietuvoje – kiek kainuoja ir ką už tai gauname?

„Telia Lietuva“, šiai dienai, siūlo tokį planą už 29 eurus per mėnesį, pasirašius 24 mėnesių sutartį. Su šiuo planu, kaip ir kitose mūsų pasirinktose šalyse, gausime neribotą kiekį skambučių bei SMS žinučių, o „Telia“ skelbia, jog planas yra paruoštas ir 5G tinklo testavimui.

Žinoma, svarbiausias aspektas – mobilių duomenų kiekis. „Telia“ skelbia, jog tai yra neribota, tačiau tam taikomos sąžiningo naudojimosi taisyklės. Ir čia iš esmės yra daugiausiai įvairių kabliukų, kurie paprastai daugelis gali ir nepastebėti.

Užsisakę šį planą Jūs iš esmės sutinkate, kad mobilūs duomenys bus naudojami Jūsų telefone, o nesąžiningu vartojimu gali būti pripažintas neriboto interneto paslaugų naudojimas tokiuose įrenginiuose kaip maršrutizatoriai, modemai, asmeniniai kompiuteriai, planšetiniai kompiuteriai ir kt., arba dalijimasis internetu su kitais įrenginiais (angl. tethering). Už šių taisyklių pažeidimą operatorius gali apriboti Jūsų galimybę naudotis internetu arba visiškai nutraukti paslaugų teikimą.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog nesąžiningu naudojimusi gali būti laikoma ir tie atvejai, kuomet užsienyje praleidžiate daugiau nei pusė laiko per pastaruosius keturis mėnesius. Už įvairius tokius pažeidimus, „Telia“ gali pritaikyti papildomą apmokestinimą pagal tuo metu galiojančius didmeninius reguliuojamų tarptinklinio ryšio paslaugų tarifus.

Įprastai, pagal plano sąlygas, „Telia“, su šiuo planu, suteikia 15 GB mobilių duomenų tiems, kurie keliauja Europoje.

Neriboti GB Vokietijoje – kiek kainuoja ir ką už tai gauname?

Vokietijoje „T-Mobile“ prašo 84,95 eurų per mėnesį už analogišką planą kaip, kad siūloma Lietuvoje. Šiuo atveju taip pat pasirašoma 24 mėnesių sutartis, o operatorius taip pat taiko 39,95 eurų sutarties sudarymo mokestį. Čia Jūs taip pat gausite neribotus pokalbius bei SMS žinutes. Tačiau didžiausi skirtumai prasideda kalbant apie interneto naudojimą.

Kaip skelbiama oficialioje „T-Mobile“ svetainėje, duomenys yra neriboti šalies viduje, taip pat galima naudotis 5G tinklu, tačiau limitai prasideda keliaujant po Europą. Europoje, įskaitant Šveicariją bei Didžiąją Britaniją, Jūs turėsite 48 GB mobiliųjų duomenų, tačiau tai galioja tik tiems, kurie keliauja laikinai.

Akivaizdu, kad vokiečiai su analogišku planu gali sau leisti šiek tiek daugiau, tačiau tokio plano kaina yra gerokai didesnė nei Lietuvoje. Kainos skirtumas, neatsižvelgiant į kitus niuansus, tokius kaip darbo užmokesčio dydis, yra daugiau nei dukart didesnis nei Lietuvoje. Kaip bebūtų, už didesnę kainą, vartotojai gauna daugiau mobilių duomenų.

Neriboti GB Norvegijoje – kiek kainuoja ir ką už tai gauname?

Norvegijoje „Telia“ planą su neribotais duomenimis siūlo už 549 Norvegijos kronas arba 54,52 eurus. Tiesa, priešingai nei kitose šalyse, sutarties terminas siekia 12, o ne 24 mėnesius. Kaip ir visur, čia gausime neribotus pokalbius bei SMS žinutes, tačiau duomenų naudojimo sąlygos yra kiek kitokios.

Visų pirma, šalies viduje Jūs galite išnaudoti iki 100 GB mobiliųjų duomenų, o pasiekus šią ribą bus sumažinta interneto sparta iki 3 Mbit/s. Viena svarbi detalė – analogiškas kiekis duomenų galios ir keliaujant į kitas Skandinavijos arba Baltijos šalies, įskaitant ir Lietuvą. Visais kitais atvejais bus taikomas 30 GB limitas, o jį viršijus – 0,39 euro už kiekvieną megabaitą.

Vertėtų paminėti, jog Norvegijoje siūlomos sąlygos yra bene labiausiai išskirtinės. „Telia“ šioje šalyje išskiria keletą regionų į kuriuos patenka ir Lietuva, o tai turėtų patikti ir tiems lietuviams, kurie gyvena šioje šalyje. Be interneto, šioje šalyje gyvenantys lietuviai, gali ir nemokamai skambinti į savo gimtinę ar rašyti žinutes, kas taip pat yra didelis privalumas.

Ar lietuviai moka daugiausiai?

Tikriausiai esminis klausimas – ar lietuviai moka daugiausiai. Atsakymas tikrai neturėtų būti vienareikšmiškas, nes norint tiksliai nustatyti – reikėtų į palyginimą įtraukti ir vidutinį darbo užmokestį tam, jog būtų galima sužinoti kiek procentaliai gali kainuoti naudojimasis telefonu, atsižvelgiant į uždirbamus pinigus. Tačiau neatsižvelgiant į tai, lietuviai neabejotinai moka mažiausiai, tačiau tuo pačiu ir turi daugiausiai įvairių apribojimų. Palankiausias sąlygas gauna norvegai, kurie už analogišką planą moka daugiau nei lietuviai, tačiau už tai gauna nemažai privalumų, o taip pat ir gerokai lankstesnius limitus.

Jeigu žvelgsime į šias kainas per vidutinio atlyginimo prizmę, tai viskas atrodytų maždaug taip:

8 komentarų

Dede

O kodel anglijos tarifu neparasot tarkim tokio voxi ka isrenkat brangiausius, ir keliaujant telia ir bite nulupa paskutini kaili

Pranas

Nedarykit reklamos ,telijai,yra kitų operatorių kurie suteikia neribotus GB be jokių taisyklių,ir kainuoja 29€

Tuoj

Danijoje planas 14€/men .100val pokalbiams (taip pat į bet kuria EU šalį + USA,Australia ir t.t.) ir 100Gb interneto be apribojimų(gali prijungti maršrutizatoriu,kompą ir t.t.).Roaming 5Gb.europoje.Jei esi LT ir skambini į Lt numerį skaitosi vietinis ryšys t.y.turi 100val.pokalbiams.

16€ 200 val.pokalbiams ir 200Gb ir t.t. lebara.dk

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Taip pat skaitykite

Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Pranešimas spaudai

2024-04-20, 17:14

0 komentarų

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje
Lietuvoje ir toliau sparčiai daugėja elektrinių automobilių: pateikiami kovo mėnesio duomenys, kurie rodo nuoseklų augimą

Nuosekliai auga elektromobilių dalis kelių transporto priemonių parke. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, per šių metų kovo mėnesį elektromobilių užimama viso šalies kelių transporto priemonių parko dalis išaugo 3,17 proc., nuo šių metų pradžios – 9,93 proc., o per dvylika mėnesių nuo 2023-ųjų balandžio 1 d. padidėjo 48,13 procento.

Gaukite ‎100€ kuponų rinkinį ir 30% nuolaidą pirmam apsipirkimui „Temu“ parduotuvėje

Šiemet per kovo mėnesį įregistruoti iš viso 735 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, tai 404 – grynieji elektromobiliai ir 331 – iš išorės įkraunamas hibridas. Per vieną mėnesį įregistruota 13,06 proc. daugiau elektromobilių nei per vasarį, arba 46,12 proc. daugiau nei įregistruota per 2023 m. kovo mėnesį. Taip pat per šį kovą įregistruoti 9 lengvieji krovininiai grynieji elektromobiliai, t. y. tiek pat, kiek įregistruota per šį vasario mėnesį.

2024 m. balandžio 1 d. Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 20 906 lengvieji keleiviniai elektromobiliai (M1 kategorija), iš jų 12 381 – grynasis elektromobilis ir 8 525 – iš išorės įkraunami hibridai. Taip pat registre yra 447 lengvieji krovininiai elektromobiliai (N1 kategorija), iš jų 442 – grynieji elektromobiliai ir 5 – iš išorės įkraunami hibridai.

Per šių metų kovą elektromobilių užimama viso šalies lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,20 procento. Grynieji elektromobiliai užima 0,71 proc. šios kategorijos transporto priemonių parko, o iš išorės įkraunami hibridai – 0,49 procento.

Balandžio 1-ąją 4,14 proc. šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke sudarė hibridinės transporto priemonės (HEV – hibridiniai automobiliai, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus). Didžiausia lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis teko dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kurios sudarė 65,63 proc. visų mūsų šalyje įregistruotų lengvųjų automobilių. Benzinu varomos transporto priemonės užėmė 22,71 proc. viso lengvųjų keleivinių automobilių parko.

Lengvųjų krovininių transporto priemonių (N1 kategorija) parke balandžio 1-ąją elektromobiliai sudarė 0,57 procento (kovo 1 d. buvo 0,56 proc.). Dyzelinu varomos transporto priemonės užima 96 proc. viso šios kategorijos automobilių parko.

Nuo visų per kovo mėnesį naujai įregistruotų naujų lengvųjų keleivinių transporto priemonių skaičiaus automobiliai sudarė 15,45 procento. Kovą nauji lengvieji keleiviniai elektromobiliai užėmė 9,91 proc. naujų šios kategorijos automobilių pardavimo rinkos (vasarį buvo 10,35 proc.), iš jų 118, arba 5,17 proc., buvo grynieji elektromobiliai ir 108, arba 4,73 proc., – iš išorės įkraunami hibridai. Nauji elektromobiliai sudarė 30,75 proc. visų kovą naujai įregistruotų elektromobilių.

Didžiausią naujų įregistruotų lengvųjų automobilių rinkos dalį kovo mėnesį užėmė hibridiniai lengvieji keleiviniai automobiliai (HEV), kurie sudarė 43,62 proc. visų per mėnesį parduotų naujų lengvųjų automobilių (šiemet vasarį – 47,24 proc.). Per kovą įregistruoti 995 nauji hibridiniai (HEV) automobiliai (vasario mėn. – 949).

Benzinu varomos transporto priemonės kovo mėnesį užėmė 30,16 proc. naujų lengvųjų keleivinių automobilių rinkos, varomos dyzelinu – 14,38 proc. naujų automobilių rinkos.

Nauji elektromobiliai sudarė 55,56 proc. visų per kovą naujai įregistruotų lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių.

Naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos didžiausią dalį – 93,77 proc. – šiemet kovą užėmė dyzelinu varomi automobiliai (vasario mėn. – 86,6 proc.). Benzinu varomi automobiliai užėmė 4,40 proc., elektromobiliai – 1,83 proc. naujų lengvųjų krovininių automobilių rinkos.

Naudotų lengvųjų keleivinių automobilių rinkoje 2024 m. kovo mėnesį lengvieji keleiviniai elektromobiliai sudarė 3,80 proc. (vasarį buvo 3,84 proc.). Didžiausia naudotų automobilių rinkos dalis teko dyzelinu varomoms naudotoms transporto priemonėms. Tarp visų per mėnesį parduotų ir įregistruotų naudotų lengvųjų automobilių (M1 kategorija) dyzelinės transporto priemonės sudarė 62,47 proc., benzinu varomos – 21,61 proc., hibridinės (HEV) transporto priemonės – 8,14 procento.

Naudotų lengvųjų krovininių automobilių rinkoje kovo mėnesį elektromobiliai užėmė 0,47 proc. naudotų N1 kategorijos automobilių rinkos, dyzelinu varomos transporto priemonės – 92,21 procento.

Per 2024 m. sausio-kovo mėnesius lengvųjų keleivinių elektromobilių (M1 kategorija) skaičius, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 4,91 proc. nuo visų įsigytų M1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones – 10,95 procento.

Lengvųjų krovininių (N1 kategorija) elektromobilių dalis, įsigyjant transporto priemones, kurios dar nebuvo registruotos Lietuvoje, sudarė 0,91 proc. nuo visų įsigytų N1 kategorijos transporto priemonių, o vertinant tik sandorius, sudarytus įsigyjant naujas transporto priemones, šis skaičius buvo 1,63 procento.

0 komentarų

Rašyti komentarą

Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas